Neseniai atsirado proga trumpai apsilankyti Kirgizijos sostinėje Biškeke. Kadangi panaši galimybė tikėtina ir ateityje, todėl bus ir kitų metų laikų nuotraukų, o forumiečiams, manau bus įdomu pažvelgti į šios Centrinės Azijos valstybės sostinę. Jei kils minčių – klauskite, pasistengsiu atsakyti.
Dabartinio Biškeko vietoje ilgą laiką buvo Šilko kelio karavanų poilsio stotelė. Vietovę 1825 m. įtvirtino uzbekų Kokando chanas. 1862 m. fortą užėmė ir įkūrė savo įgulą bei gyvenvietę vardu Pišpekas Rusijos kariuomenė. 1877 m. Rusija įsteigė savo tvirtovę, o po metų ir miestą.
Tarp 1926 ir 1991 m. miestas buvo vadinamas bolševikų kariuomenės vieno iš vadų – Frunzės vardu. Kirgizijai tapus nepriklausoma valstybė, sostinei buvo grąžintas senasis ir kirgizų kalbą tiksliai atitinkantis pavadinimas.
Biškekas įsikūręs maždaug 800 m. aukščiau jūros lygio, netoli Tian Šanio kalnyno Ala-Too kalnų grandinės. Šiaurinė miesto dalis remiasi į stepes, pietinė – į kalnus. Biškekas yra svarbiausias ir didžiausias Kirgizijos miestas. Jame gyvena apie 900.000 žmonių (tikslus skaičius nežinomas, nes per paskutinius dešimtį metų į sostinę persikrausto daug gyventojų iš provincijos). Kai kuriais duomenimis, gyventojų gali būti daugiau nei milijonas.
Biškeko centrinėje dalyje lengva orientuotis: gatvės išdėstytos kvadratiniu planu. Daugelis gatvių pavadinimų keičiami naujais iš sovietinių – pvz. pagrindinis Čui prospektas, einantis rytų-vakarų kryptimi, tai buvęs Lenino prospektas. Reikia pastebėti, kad virš gatvių tebekybo mažos lentelės su senaisiais pavadinimais. Pagrindinė šiaurės-pietų ašis – J. Abdrachmanovo prospektas – buvusi Sovietskaja gatvė. Dažnam svečiui atvykti iš oro uosto tenka iš šiaurinės miesto pusės.
Beje, informacinių ženklų orientuotis miesto gatvėse - trūksta...
Norint pasiekti centrinę miesto dalį, tenka pasukti į dešinę – Žibek Žoly (=Šilko kelio) gatvę,
einančią lygiagrečiai Čui prospektui
Žibek Žoly gatvėje dešinėje pusėje - senoji Rytų Biškeko autobusų stotis. Iš jos ir į ją daugiausia vyksta vietinio susisiekimo (Kirgizijos vidaus) autobusai
Pavažiavus gatve
iki priešingos miesto pusės rastume antrą - didelę Vakarinę autobusų stotį (tačiau man ten nereikėjo vykti) - iš ten vykdomi taptautiniai reisai.
Pasukę kairėn į miesto centrą - Sovietskaja gatvę, rasime žymiausią Kirgizijos kultūros įstaigą - operos ir baleto teatrą.
Šalia kurio laiptų - revoliucionieriaus skulptūra
Į kairę nuo skulptūros - Hyatt Regency - prabangiausias viešbutis Biškeke
kurio kieme ir balerina
ir tebeveikiantis (kitur jau nebe) fontanas
praėję pro parkelį rytų pusėn į Šolochovo gatvę, pamatome įspūdingą sovietinių karių atminimui skirtą Pergalės paminklą
Jis 1985 m. suręstas iš trijų granitinių spiralių ir sombolizuoja jurtą. Jurtos - kirgizų klajokių kilnojami namai buvo statomos iš 40 susieinančių viršuje vijų ar rėmų. Pačiame viršuje paliekama atvira vieta, vadinama TUNDUK Saulei šviesti. Kai visos vijos yra kartu - jos simbolizuoja šeimos vienybę, kai jų trūksta - vadinasi kažko trūksta. Paminklo centre dega amžinoji ugnis
Paminklas stovi Pergalės aikštės centre. Iš šonų jam - kitos skulptūros (už jų - Dostyk viešbutis)
Pažvelgus atgal
Pereikime Frunzės gatve, einančia lygiagrečiai tarp Čui prospekto ir Žibek Žoly gatvės. Cirkas
Ekskursiją pratęsiu.
Dabartinio Biškeko vietoje ilgą laiką buvo Šilko kelio karavanų poilsio stotelė. Vietovę 1825 m. įtvirtino uzbekų Kokando chanas. 1862 m. fortą užėmė ir įkūrė savo įgulą bei gyvenvietę vardu Pišpekas Rusijos kariuomenė. 1877 m. Rusija įsteigė savo tvirtovę, o po metų ir miestą.
Tarp 1926 ir 1991 m. miestas buvo vadinamas bolševikų kariuomenės vieno iš vadų – Frunzės vardu. Kirgizijai tapus nepriklausoma valstybė, sostinei buvo grąžintas senasis ir kirgizų kalbą tiksliai atitinkantis pavadinimas.
Biškekas įsikūręs maždaug 800 m. aukščiau jūros lygio, netoli Tian Šanio kalnyno Ala-Too kalnų grandinės. Šiaurinė miesto dalis remiasi į stepes, pietinė – į kalnus. Biškekas yra svarbiausias ir didžiausias Kirgizijos miestas. Jame gyvena apie 900.000 žmonių (tikslus skaičius nežinomas, nes per paskutinius dešimtį metų į sostinę persikrausto daug gyventojų iš provincijos). Kai kuriais duomenimis, gyventojų gali būti daugiau nei milijonas.
Biškeko centrinėje dalyje lengva orientuotis: gatvės išdėstytos kvadratiniu planu. Daugelis gatvių pavadinimų keičiami naujais iš sovietinių – pvz. pagrindinis Čui prospektas, einantis rytų-vakarų kryptimi, tai buvęs Lenino prospektas. Reikia pastebėti, kad virš gatvių tebekybo mažos lentelės su senaisiais pavadinimais. Pagrindinė šiaurės-pietų ašis – J. Abdrachmanovo prospektas – buvusi Sovietskaja gatvė. Dažnam svečiui atvykti iš oro uosto tenka iš šiaurinės miesto pusės.
Beje, informacinių ženklų orientuotis miesto gatvėse - trūksta...
Norint pasiekti centrinę miesto dalį, tenka pasukti į dešinę – Žibek Žoly (=Šilko kelio) gatvę,
einančią lygiagrečiai Čui prospektui
Žibek Žoly gatvėje dešinėje pusėje - senoji Rytų Biškeko autobusų stotis. Iš jos ir į ją daugiausia vyksta vietinio susisiekimo (Kirgizijos vidaus) autobusai
Pavažiavus gatve
iki priešingos miesto pusės rastume antrą - didelę Vakarinę autobusų stotį (tačiau man ten nereikėjo vykti) - iš ten vykdomi taptautiniai reisai.
Pasukę kairėn į miesto centrą - Sovietskaja gatvę, rasime žymiausią Kirgizijos kultūros įstaigą - operos ir baleto teatrą.
Šalia kurio laiptų - revoliucionieriaus skulptūra
Į kairę nuo skulptūros - Hyatt Regency - prabangiausias viešbutis Biškeke
kurio kieme ir balerina
ir tebeveikiantis (kitur jau nebe) fontanas
praėję pro parkelį rytų pusėn į Šolochovo gatvę, pamatome įspūdingą sovietinių karių atminimui skirtą Pergalės paminklą
Jis 1985 m. suręstas iš trijų granitinių spiralių ir sombolizuoja jurtą. Jurtos - kirgizų klajokių kilnojami namai buvo statomos iš 40 susieinančių viršuje vijų ar rėmų. Pačiame viršuje paliekama atvira vieta, vadinama TUNDUK Saulei šviesti. Kai visos vijos yra kartu - jos simbolizuoja šeimos vienybę, kai jų trūksta - vadinasi kažko trūksta. Paminklo centre dega amžinoji ugnis
Paminklas stovi Pergalės aikštės centre. Iš šonų jam - kitos skulptūros (už jų - Dostyk viešbutis)
Pažvelgus atgal
Pereikime Frunzės gatve, einančia lygiagrečiai tarp Čui prospekto ir Žibek Žoly gatvės. Cirkas
Ekskursiją pratęsiu.
). Kažkoks miręs miestas...O visi monumentai ir viešosios erdvės (kaip tos prie muziejaus ir Laisvės paminklo aikštės) suplanuotos kad slėgtų emociškai ten gyvenančius, prieš rūsčią sovietinę didybę...Žodžiu brrrr...Gerai, kad Lietuvoje tokių viešųjų erdvių planavimo pavyzdžių nėra.
. Žinios labai paprastos: tik atvykęs į Biškeką susiradau knygyną, o jame - visai neblogą miesto žemėlapį...
Comment