ES. Barselona / Barcelona

[Hortis]

Reial monestir de Santa Maria de Pedralbes

Šiauriniame Barselonos priemiestyje Pedralbes įsikūręs Karališkasis šv. Marijos Pedralbes vienuolynas, kuriame teko apsilankyti šių metų balandžio mėnesį.
Šį kilmingoms moterims skirtą klariečių vienuolyną 1326 m. įkūrė Aragono karalius Jokūbas II (Jaume el Just) bei jo ketvirtoji žmona karalienė Elisenda de Montcada. Karaliui 1327 m.mirus, našlė vienuolynu rūpinosi, įvairų privilegijų jam suteikė bei šalia esančiuose rūmuose gyveno, čia ji ir palaidota. Vienuolyną juosė šiuo metu tik dalinai išlikusi gynybinė siena. 1983 m. didesnioji vienuolyno dalis paversta muziejumi (Barselonos miesto muziejaus filialas), tačiau dalis pastatų iki šiol tebepriklauso klariečių vienuolynui. Vienuolyne išlikę daug meno kūrinių, tame tarpe Ferrer Bassa 1346 m. tapytos freskos, didelis lobynas. Vienuolyno bei bažnyčios ansamblis - vienas didžiausių bei geriausiai išlikusių XIV a. gotikos paminklų Katalonijoje.

http://en.wikipedia.org/wiki/Monastery_of_Pedralbes


1. Vienuolyno bažnyčios fasado dalis su varpine. XIV a. pirmoji pusė:



2. Vienuolyno bažnyčios interjeras. Vienuolyno fundatorės karalienės Elisenda de Montcada palaidojimo (mirė 1362 m.) antkapis iš alebastro (1364 m.). Antkapis turi dvi puses, viena jo pusė bažnyčioje, kita - vienuolyne:



3. XIV a. didikų kapai vienuolyno bažnyčioje:



4. Vienuolyno ansamblio statinių maketas:



5. XIV a. skrynia. Vienuolyne saugoma didelė įvairių nuo XIV a. vienuolyne naudotų reikmenų bei baldų kolekcija:



6. XIV a. freska kapitulos salėje (sala capitula):



7. Refektoriumo salė:



8. Nukryžiuotasis refektoriume:



9.Keramikinė dėlionė (azulejo):



10. Leidžiantis į rūsį, kuriame buvo saugomos vandens, vyno bei maisto atsargos:



11. Vyno rūsys bei ūkinės patalpos:



12. XVI a. spinta:

[Hortis]

13. Langas vienoje iš celių:



14. Vienuolyno virtuvėje:



15.



16. XIV - XVI a. keramika:



17. Durys į vienuolių celes:



18. Freskų liekanos:



Vienoje iš celių įrengtos diagramos su Naujojo Testamento scenomis:

19.



20.



21. Paskutinė vakarienė:

[Hortis]

Pati gražiausia bei įspūdingiausia vienuolyno dalis - gotikinių kolonų juosiamas vidinis kiemas (kluatras).

22. Kluatras iš antrojo aukšto galerijos, matosi dalis bažnyčios bei varpinės:



23.



24. Vienuolyno kiemas su XVI a. pirmos pusės šuliniu:



25. Kluatro šulinio puošyba:



26. Galerija antrajame aukšte:



27. Dar kartą šulinys:



28. Angelo fontanas:



29. Kolonų kapiteliai papuošti Aragono karalių bei Montcada šeimos herbais:

[Hortis]

Nors ir niekam neįdomu , bet jei jau pradėjau, tai įkeliu dar šiek tiek nuotraukų iš šio vienuolyno:

30. Viena iš celių:



31. Celės viduje:



32. XVI - XVII a. manuskriptas:



33. Kolonos kapitelis, XIV a. pirmoji pusė:



34. Vieno iš vienuolyno statinių portalo fragmentas:



35. Pirmojo aukšto galerijos dalis:



36. Įspūdingos durys:

[Hortis]

Šv. Mykolo celė (cella de Sant Miquel) su katalonų dailininko Ferrer Bassa 1346 m. nutapytomis freskomis. 1348 m. Ferrer Bassa mirė maro epidemijos metu.

37.



38.



39. Fotografuota pro apsauginį stiklą:



40. Vienuolyno fundatorės karalienės Elisenda de Montcada (mirė 1362 m.) antkapis iš alebastro (1364 m.) iš vienuolyno kiemo pusės (antkapio dalis bažnyčioje nuotraukoje Nr. 2):



41. Antkapio fragmentas:



42. Vieno iš vienuolyne palaidotų asmenų sarkofagas:



43. XIV a. palaidojimai bei freskos:



44. XIV a. antros pusės antkapis:



Tiek apie šį vienuolyną, dėkui už dėmesį.

[Aleksas666]

Labai žavus Gotikos stiliaus su romaninio stiliaus elemaentais derinys. Man asmeniškai žaviausias romaninis portalas 34-oje nuotraukoje, šitoks dalykas mums egzotika.

[Hortis]

Labai žavus Gotikos stiliaus su romaninio stiliaus elemaentais derinys. Man asmeniškai žaviausias romaninis portalas 34-oje nuotraukoje, šitoks dalykas mums egzotika.

Dėkui, šiaip apie tą nedidelę romaninio stiliaus vienuolyno ansamblio dalį informacijos anglų k. nepavyko rasti, tad nežinau jo atsiradimo istorijos, vienuolyne gautoje brošiūroje irgi nėra apie tai rašoma. Šiaip iš didžiųjų architektūros stilių romaninis šalia gotikinio yra mano ypatingai mėgstamas, o jį pamėgau būtent savo kelionių po Ispaniją metu.

Dar šiek tiek įkeliu nuotraukų iš tame pačiame rajone kaip ir vienuolynas esančio Barselonos keramikos muziejaus(Museu de la Ceramica). Jame eksponuojama keramikos dirbinių kolekcija nuo XI iki XIX a. Dauguma eksponatų iš buvusios Aragono karalystės teritorijos, tačiau yra ir iš kitų Ispanijos dalių (iš Andalūzijos).
Šiek tiek tame regione madingos glazūruotos keramikos dėlionių, literatūroje dažniausiai vadinamos iš portugalų k. atėjusiu žodžiu azuležu (azulejo), o katalonai jas vadina Taulell. Nuotraukose XVI - XVIII a. keramikos dėlionės.

1.



2.



3.



4.



5.



6.



7.



8. Šv. Jurgis, Barselona, XVI a.



Viena garsiausių bei didžiausių keramikinių dėlionių, - "Azulejos La Xocolatada". Barselona, 1710 m., vaizduojanti viešą šventę Barselonoje, kurios metu buvo valgomas bei geriamas šokoladas.

9.



10.



11.



12. Sardanos šokis:

[Hortis]

Dar šiek tiek nuotraukų iš Keramikos muziejaus Barselonoje, Pedralbes rajone.

Azulejo. Valéncia, XVIII a.:

13.



14.



15. Šventinto vandens laikymui skirti indai, XVIII a.:



Labai didelė XIII - XIV a. lėkščių iš Valensijos kolekcija, keletas jų:

16.



17.



18.



19.



20.



Barselona, XVII a.:

21.



22. Reus, 1592 m.:




Muziejuje didelė kolekcija gaminių iš XVIII a. II - ojoje pusėje - XIX a. pr. Alkoros (Alcora) miesto Valensijos regione manufaktūros. Keletas pavyzdžių:

23.



24.



25.



26.



27. Kunigaikščio Augustin de Silva Palafox biustas, Alcora, 1817 m.:



Tiek čia įkeliu nuotraukų iš šio muziejaus, viso esu nufotografavęs apie 100 šio puikaus ir retai turistų lankomo muziejaus eksponatų. Tai didžiausia glazūruotos keramikos kolekcija Ispanijoje.

[Hortis]

Dar šiek tiek nuotraukų iš to paties Pedralbes rajono Barselonoje.

28. Karalių rūmai Pedralbes (Palau Reial de Pedralbes), pastatyti 1919 m. pagal architekto Joan Martorell projektą, pertvarkius šioje vietoje buvusius XVII - XIX a. pastatus. Rūmų parko projektavime dalyvavo Antoni Gaudí. Rūmuose įsikūrė Ispanijos karalių rezidencija, kurioje jie apsistodavo viešėjimo Barselonoje metu. Vėliau tokiais pačiais tikslais rūmus naudojo F.Franko. Šiuo metu rūmuose įsikūrę 2 muziejai, o karališkosios šeimos rezidencija įsikūrusi kituose rūmuose (Palauet Albéniz)



29. Rūmų fasadas. Rūmuose įsikūrę Keramikos muziejus (Museu de la Ceramica, keletą nuotraukų iš jo jau esu įkėlęs) ir Taikomojo meno muziejus (Museu de les Arts Decoratives):



30.



31. Karalių rūmai ir karalienės Izabelės II skulptūra.



32. Prie įėjimo į Karalių rūmus Pedralbes rajone.



33. Viena iš daugelio skulptūrų rūmų parke:



34. Fontanas parke:



35. Rūmų parke:



36.



37.



38.



39.

[Hortis]

40. Tipiškas Pedralbes karalių rūmų parko gyventojas:



41. Parko lankytojai:



Keletas taikomojo meno muziejaus (Museu de les Arts Decoratives), esančio Karalių rūmuose, eksponatų:

42. XIII a. buities reikmenys:



43. XV a. metalinė skrynia:



44. XVI a. skrynios durų puošyba, Katalonija:



45. XVI a. skrynia, Katalonija:



46. XVI a. krėslas:



47. Baldų rinkinys:



48. Taip pat muziejuje didelė senovinių rūbų kolekcija.



Tiek nuotraukų iš šio muziejaus. Dar pasivaikščiojimų po Pedralbes rajoną:

49. Tipiška vietinio autotransporto aikštelė;



50. Pedralbes laikomas prestižiniu individualių namų rajonu. Tipiškas gyvenamasis namas pakeliui nuo Karalių rūmų iki Pedralbes vienuolyno:

[Hortis]

Guelio paviljonas (Pavellons Güel). Grafas ir pramonės magnatas Eusebi Güell, kuriam priklausė šis žemės sklypas, esantis šiauriniame Barselonos rajone Pedralbes, architektui Antoni Gaudí užsakė sukurti sodybos prižiūrėtojo namą bei arklides su maniežu. Darbai atlikti 1884-1887 m.

51.



52. Guelio paviljonas (Pavellons Güel). Dešinėje - arklidės su maniežu, dešinėje - Drakono vartai. Antoni Gaudí. Šiuo metu pastatai priklauso Katalonijos Politechnikos Universitetui (Universitat Politècnica de Catalunya):



53. Guelio paviljonas (Pavellons Güel). Keramika papuoštas maniežo bokštas, architektas Antoni Gaudí:



54. Guelio paviljonas (Pavellons Güel). Sodybos prižiūrėtojo namas.



55. Guelio paviljonas (Pavellons Güel). Prižiūrėtojo namo ventiliaciniai kaminai su keramikos puošyba. Antoni Gaudí.



56. Guelio paviljonas (Pavellons Güel). Vartai. Dešinėje - tvoros stulpas su Hesperidžių medžiu. Kairėje - jį saugantis vartų drakonas. Antoni Gaudí:



57. Guelio paviljonas (Pavellons Güel). Vartai su drakonu. Antoni Gaudí:



58. Guelio paviljonas (Pavellons Güel). Vartų drakono nasrai. Antoni Gaudí:



59. Guelio paviljonas (Pavellons Güel). Hesperidžių medis. Antoni Gaudí:



60. Guelio paviljonas (Pavellons Güel). Fasado karnizo su keramikos inkrustacijomis fragmentas. Antoni Gaudí:



Tiek nuotraukų iš Pedralbes rajono. Ta proga, jog paliečiau Kataloniškojo modernizmo ikonos Antoni Gaudí kūrybą, įkeliu dar keletą nuotraukų iš nelabai garasaus, bet įdomaus jo kūrinio, esančiame jau kitame Barselonos rajone:

61. Bellesguard, Antoni Gaudí projektuotas pastatas Sant Gervasi rajone. Bokšto viršuje, kaip ir dalyje kitų Antoni Gaudí projektuotų pastatų - kryžius su keramikine apdaila:



62. Bellesguard. Šioje vietoje XV a. stovėjo Aragono karaliaus Martino Gerojo (Martí l'Humà) vasaros rezidencija. Ant jos liekanų pagal Antoni Gaudí projektą 1900 - 1909 m. pastatytas šis pilį primenantis neogotikinis pastatas. Sant Gervasi rajonas:



63. Bellesguard. Pilį primenantis Antoni Gaudí projektuotas pastatas Sant Gervasi rajone:

[Aleksas666]

Antoni Gaudi kūryba visuomet žavį akį, žmogus turėjo labai nestandartinį mąstymą ir labai gerą erdvės suvokimą. Nuostabus fotoreportažas

[Hortis]

Lluís Domènech i Montaner

Ne vien tik Antoni Gaudí... Barselona garsi XIX a. pb. - XX a; pr. modernizmo (Art Nouveau) architektūros pastatais. Vienas garsiausių bei įtakingiausių kataloniškojo modernizmo kūrėjų - architektas ir istorikas Lluís Domènech i Montaner (1850 - 1923 m.). http://en.wikipedia.org/wiki/Llu%C3%...ech_i_Montaner
Du šio architekto kūriniai - Šv. Pauliaus ligoninė (Hospital de Sant Pau) ir Katalonijos muzikos rūmai (Palau de la Música Catalana) 1997 m. įtraukti į UNESCO saugomų pasaulio paveldo objektų sąrašą.
Pabandysiu trumpai pristatyti keletą jo kūrinių, pradėsiu nuo
Katalonijos muzikos rūmų (Palau de la Música Catalana).
http://en.wikipedia.org/wiki/Palau_d...Asica_Catalana

64. Katalonijos muzikos rūmai (Palau de la Música Catalana), siaurų gatvių sankryžoje senamiesčio rajone Sant Pere esantis pastatas netelpa į fotoaparato objektyvą. Statybos darbai vyko 1905 - 1908 m. Fasadai papuošti įvairiomis skulptūromis, tame tarpe ir kompozitorių Betchoveno, Bacho, Vagnerio bei kitų biustais. Rūmai garsūs savo koncertų sale, talpinančia 2200 žmonių, bei dienos metu apšviečiama natūralia šviesa, patenkančia per salę dengiantį spalvoto stiklo kupolą.



65. Katalonijos muzikos rūmai (Palau de la Música Catalana), antrasis aukštas:



66. Katalonijos muzikos rūmai (Palau de la Música Catalana), fasado fragmentas:



67. Katalonijos muzikos rūmai (Palau de la Música Catalana), fasado dalis:



68. Katalonijos muzikos rūmai (Palau de la Música Catalana). Fasado dalis su skulptoriaus Miquel Blay skulptūrine grupe "Katalonijos daina":



69. Skulptoriaus Miquel Blay sukurtos fasado skulptūrinės grupės "Katalonijos daina" fragmentas su Katalonijos globėju šv. Jurgiu:



70. Skulptoriaus Miquel Blay sukurtos fasado skulptūrinės grupės "Katalonijos daina" fragmentas:



71. Katalonijos muzikos rūmai (Palau de la Música Catalana). Fasado dalis:



72. Katalonijos muzikos rūmai (Palau de la Música Catalana). Fasado dalis.



73.



74.



75.



76. Katalonijos muzikos rūmai (Palau de la Música Catalana), kažkada tai buvo bilietų kasa:



77. Katalonijos muzikos rūmai (Palau de la Música Catalana), atspindžiai stikle:



78. Katalonijos muzikos rūmai (Palau de la Música Catalana), fasado dalis:



79. Katalonijos muzikos rūmai (Palau de la Música Catalana). Pirmajame plane 1986 -1989 m. priestatas prie Montaner sukurtų rūmų;



Buvau ekskursijoje ir rūmų viduje, deja, ten fotografavimas griežtai draudžiamas.

[Hortis]

Kitas garsus Lluís Domènech i Montaner projektas - Liūto ir Šilkmedžio namas (Casa Lleó Morera) Passeig de Gràcia gatvėje Eixample rajone. http://en.wikipedia.org/wiki/Casa_Lle%C3%B3_Morera

80. Liūto ir Šilkmedžio namo (Casa Lleó Morera) fasado dalis. Namas pastatytas XIX a. viduryje, 1902 m. perstatytas pagal Lluís Domènech i Montaner projektą neogotikiniu stiliumi.



81. Liūto ir Šilkmedžio namo (Casa Lleó Morera) fasado fragmentas, balkonas su skulptūra:



82. Liūto ir Šilkmedžio namo (Casa Lleó Morera) fasado dalis:



83. Liūto ir Šilkmedžio namo (Casa Lleó Morera) fasado dalis:



84. Liūto ir Šilkmedžio namo (Casa Lleó Morera) fasado fragmentas:



85. Liūto ir Šilkmedžio namo (Casa Lleó Morera) fasado fragmentas, kolonos ir dekoras primena Katalonijos muzikos rūmų pastatą:



86. Naktinis pastato apšvietimas:



Casa Thomas. Dar vienas neogotikinis Montaner projektas, pastatytas 1895 - 1898 m. pramonininko Josep Thomas užsakymu. Mallorca gatvė, Eixample rajonas.

87.



88. Casa Thomas. Fasado viršutinė dalis:



89. Fundació Antoni Tàpies, Eixample rajonas. Vienas pirmųjų Lluís Domènech i Montaner darbų (1885 m.). Šiuo metu muziejus bei kultūros centras:



90. Fundació Antoni Tàpies, Eixample rajonas. Stogo puošyba:



Casa Lamadrid. 1902 m. architekto Lluís Domènech i Montaner projektas. Girona gatvė:

91.



92. Casa Lamadrid, fasado fragmentas:



93. Casa Lamadrid, balkonai. 1902 m.

[Hortis]

Dar vienas labai garsus Lluís Domènech i Montaner projektas - Šv. Pauliaus ligoninė (Hospital de Sant Pau). Visą kvartalą užimantis ligoninės 26 pastatų kompleksas El Guinardó rajone. Statybos darbai pradėti 1901 m., pabaigti 1930 m., jau po Montaner mirties. Neogotikiniai pastatai gausiai papuoši skulptūromis, mozaikomis bei keramika. 1997 m. ligoninės pastatų kompleksas įtrauktas į UNESCO saugomų objektų sąrašą. Apie: http://en.wikipedia.org/wiki/Hospital_de_Sant_Pau

94. Centrinio paviljono fasadas:



95. Šv. Pauliaus ligoninė (Hospital de Sant Pau). Centrinio paviljono fasado fragmentas:



96. Šv. Pauliaus ligoninė (Hospital de Sant Pau), puošybos fragmentas:



97. Šv. Pauliaus ligoninė (Hospital de Sant Pau), metalinės ligoninės tvoros fragmentas. 2009 m. ligoninė uždaryta. Nuo to laiko visas pastatų kompleksas remontuojamas, apsilankymo metu beveik visi pastatai buvo pastoliuose, įėjimas į buvusios ligoninės teritorija neįmanomas. Pabaigus remonto darbus, pastatai nebebus naudojami ligoninei, juose bus įrengtas muziejus bei įsikurs įvairios įstaigos.



98. Šv. Pauliaus ligoninė (Hospital de Sant Pau). Centrinio paviljono bokštas:



Ramono Montaner rūmai (Palau Ramon Montaner), pastatyti pagal Lluís Domènech i Montaner projektą 1889 m. Mallorca gatvė, Eixample rajonas:

99.



100. Ramono Montaner rūmų (Palau Ramon Montaner) fasado dalis:



101. Ramono Montaner rūmų (Palau Ramon Montaner) fasado dalis:



Dar vienas Lluís Domènech i Montaner projektas - Trijų drakonų pilis (Castell dels Tres Dragons). Pastatas šalia Siutadela parko (Parc de la Ciutadella), 1888 m. Šiuo metu įsikūręs zoologijos muziejus:

102.



103.



104. Pavadinimas kilo iš tuo metu populiaraus Serafí Pitarra romano. Pradžioje buvo įsikūręs restoranas, šiuo metu įsikūręs Zoologijos muziejus. Citadelės parkas (Parc de la Ciutadella):



Casa Fuster, Passeig de Gràcia, Eixample. Vienas paskutinių iš didelių Lluís Domènech i Montaner projektų (1912 m.). Šiuo metu viešbutis.

104.



105. Casa Fuster, fasado dalis:



106. Casa Fuster, fasado dalis:



107.



Tokia trumpa architekto Lluís Domènech i Montaner kūrybos apžvalga, iliustruota mano nuotraukomis iš Barselonos. Dėkui už dėmesį.

[Hortis]

Dar šiek tiek kataloniškojo modernizmo pavyzdžių iš Ešample (L'Eixample) ir Gracija (Gràcia) - Barselonos miesto rajonų, esančių į šiaurę nuo senamiesčio. Minėti rajonai suprojektuoti bei pastatyti XIX a. pabaigoje - XX a. pr.. Daugumas garsiausių kataloniškojo modernizmo (modernisme català) stiliaus statinių (Sagrada Familia, Illa de la Discòrdia, Casa Milà ir kt.), sukoncentruoti Ešample rajone, kuris laikomas vienu iš reikšmingiausių ir vertingiausių XIX a. antros pusės - XX a. pradžios architektūros ir urbanistikos projektų pasaulyje.

108. Casa (casa - katalonų k. namas) Enric Laplana. 1907-1909. Architektas Bernardí Martorell. Passeig de Sant Joan



109. Casa Tomàs Roger (dešinėje). 1892-95 m., architektas Enric Sagnier. Carrer (lietuvių k. - gatvė) Ausias Marc:



110. Casa Antoni Roger. 1888-90 m., architektas Enric Sagnier. Carrer Ausiàs Marc:



111. Casa Antoni Gibert. 1905 m. Architektas Josep Pérez Terraza. Passeig de Sant Joan ir Provença sankryžoje:



112. Casa Manuel Llopis Bofill. 1902 - 1903 m. Architektas Antoni Maria Gallissà Soqué. Carrer València;



113. Casa Joan Coma (centre). 1902 m. Architektas Modest Fossas Pi. Carrer València:



114. Cases Piera Gausachs, 1908 M. Architektas Domènec Boada Piera. Carrer València:



115. Casa Jaume Forn. 1904 m. Architektai Jeroni Granell ir Domènec Boada. València gatvė:



116. Casa Jaume Forn. 1904 m. Architektai Jeroni Granell ir Domènec Boada. València gatvė:



117. Conservatori de Música, 1916 - 1928 m. Architektas Antoni de Falguera i Sivilla. La Concepció;



118. Turgaus pastatas (Mercat de la Concepció), 1888 m. Carrer Girona:



119. Casa Vallet-Xiró (II). 1913-1914 m. Architektas Josep M. Barenys Gambús. Carrer Mallorca:



120. Casa Vallet-Xiró. 1912-1913 m. Architektas Josep M. Barenys Gambús. Carrer Mallorca;



121. Casa Vallet-Xiró, fasado fragmentas. 1912-1913 m. Architektas Josep M. Barenys Gambús. Carrer Mallorca;

[Hortis]

Sagrada Familia

Šventosios Šeimynos bazilika Barselonoje (pilnas pavadinimas katalonų k. - Basílica i Temple Expiatori de la Sagrada Família), pradėta statyti 1882 m. ir tebestatoma iki šiol. Planuojama darbų pabaiga - 2026 m. Nuo 1883 m. iki mirties (mirė 1926 m., palaidotas bažnyčios kriptoje), statybų darbams vadovavo architektas Antoni Gaudí. Gaudi gyvam esant buvo pabaigtas tik vienas trijų iš planuotų bažnyčios fasadų - Gimimo. Antrasis fasadas (Kančios) pradėtas statyti XX a. antroje pusėje ir pabaigtas XXI a. Trečiasis (Šlovės) - tebestatomas. 1984 m. bažnyčia įtraukta į UNESCO saugomų objektų sąrašą. Nepaisant nepasibaigusių statybos darbų, 2010 m. bažnyčią pašventino popiežius Benediktas XVI bei suteikė jai mažosios bazilikos (Basilica minor) statusą.

Šiek tiek garsiosios bazilikos nuotraukų.

1. Sagrada Familia bazilika žvelgiant nuo kito architekto Antoni Gaudí projektuoto pastato - Casa Milà (La Pedrera) stogo:



2. Sagrada Familia bazilika žvelgiant iš Guelio parko (Park Güell). Horizonte - jūra:



3. Darbai tebevyksta:



4. Antoni Gaudí mėgta daužytos kramikos mozaika dengti bokštų kryžiai;



5. Kančios fasadas, pastatytas jau po Gaudi mirties, XX a. antrojoje pusėje. Fasado skulptūrų autorius - Josep Maria Subirachs. Skirtas nukryžiavimui bei Jėzaus kančiai:



6. Kančios fasado dalis, skulptoriaus Josep Maria Subirachs darbai (XX a. pb.):



7. Kančios fasado fragmentas:



8. Kančios fasado fragmentas:



9. Kančios fasado fragmentas:



10. Judo bučinys ir "magiškų skaičių" lentelė. Josep Maria Subirachs skulptūros Kančios fasade:



11. Kristaus nuplakimo scena. Josep Maria Subirachs skulptūra Kančios fasade:



12. Statomo Šlovės fasado dalis:



13. Kančios fasadas, viena iš skulptūrų:



14. Kančios fasado bronzinių durų fragmentas. Evangelijos citatos, išryškinti žodžiai katalonų k. - "Jėzus iš Nazareto, žydų karalius":

[Hortis]

Šioje nuotraukų serijoje - Gimimo fasado, užbaigto vadovaujant Gaudi, fragmentai.

15.



16.



17. Gimimo fasado fragmentas. Gaudí skulptūrose siekė anatominio tikslumo, todėl jos labai kontrastuoja Kančios fasado skulptūroms:



18. Gimimo fasado fragmentas.



19. Gimimo fasado fragmentas.



20. Gimimo fasado fragmentas:



21. Gimimo fasado fragmentas:



22. Gimimo fasado dalis:



23. Gimimo fasado dalis:



24. Gimimo fasadas:




25. Gimimo fasado dalis:



26.



27.



28.

[Hortis]

29. Interjeras, centrinė nava. Medžius primenančios, šakotos kolonos:



30. Interjeras, vargonų fragmentas:



31. Interjeras, kolonų miškai. Bažnyčia penkių navų.



32. Interjeras, lubos. Antoni Gaudí siekė, jog bažnyčios lubos primintų žvaigždėtą dangų.



33. Interjeras:



34. Interjeras, centrinė nava, altoriaus dalis:



35. Lubos:



36. Bazilikos fasado dalis einant nuo bazilikos Gaudí (Avinguda de Gaudí) alėja:



38. Tolstant:



39. Keramika puošti stilizuoti kryžiai:

[enigma]

/\


Lipdoma tarsi kregzdžių lizdas...