UA. Lvovas / Львів [L'viv]

[Romas]

Šiuo metu gana retai lietuvių lankomas miestas

Kol sukrausiu visas nuotraukas, iškart įdėsiu kelių žinomesnių objektų vaizdus:

Stotis


Opera


Rotušė


A.Mickevičiaus paminklas

[Romas]

Šiek tiek Lvovo istorijos.

Ukrainietiškai miestas vadinasi Львів [L'viv]
Lenkiškai - Lwów [L'vuv]
Rusiškai - Львов [L'vov]
Vokiškai - Lemberg
Lotyniškai - Leopolis

Miestą 1236 m. įkūrė Haličo-Volynės kunigaikštis (kartais vadinamas karaliumi) Danila ir pavadino savo sūnaus Levo garbei. Tėvui mirus, kunigaikštis Levas į šį miestą perkėlė kunigaikštystės sostinę.
1349 m. Lenkijos karalius Kazimieras Didysis užėmė vad. Raudonąją Rusią su Lvovu. 1356 m. miestui suteiktos Magdeburgo teisės. Gyventojų dauguma tuo metu buvo šnekanti vokiškai , taip pat gausiai gyveno lenkai, armėnai ir žydai.
Iki 1569 m. priklausė Lenkijai, vėliau - Abiejų Tautų Respublikai.
Nors aplink gyveno ukrainiečiai (rusinai), bet miestas per kelis šimtmečius tapo lenkišku. Kaip ir pas mus, didžiausias klestėjimas buvo XVI a. Iki šiol išliko ano laikotarpio renesansinis Lvovo senamiesčio išplanavimas.
XVII a. miestą puolė švedai ir Bohdano Chmelnickio kazokai.

1772 m. Lvovas po pirmojo ATR padalinimo atiteko Habsburgams ir tapo Galicijos-Lodomerijos karalystės sostine. Iki 1867 m. čia buvo "normalus" kolonizacinis režimas ir palengva vyko (nors ir nesėkmingai) germanizacija. Anais laikais miestas buvo žinomesnis kaip "Lemberg".
Beje, gal mažai žinoma, kad 1846 m. Austrijos valdžia bandė kažką padaryti į caro "graždankos" įvedimą - rusinams bandė įvesti raštą lotynų kalba (kaip ir pas mus, tas bandymas buvo nesėkmingas). 1848 m., "Tautų pavasario" metu rusinai apie save pareiškė (dideliam lenkų netikėtumui).
Galicijos provincija buvo pati didžiausia Austrijoje, joje XX a. pr. gyveno apie 7 mln. žmonių (4 mln.lenkų ir 3 mln. ukrainiečių). Provincija buvo skurdi, iš jos į kanadą ir kitas šalis emigravo daug žmonių.

1867 m., po pralaimėtų dviejų karų (su Italija ir Prūsija) Austrijos imperija buvo iš esmės reorganizuota į Austro-Vengrijos imperiją (beveik savarankiškas valstybes - Cisleitaniją ir Transleitaniją). Galicija gavo labai plačią autonomiją, visi valstybės reikalai čia buvo tvarkomi nebe vokiškai, o lenkiškai. Realiai Lvovas tapo to laiko Lenkijos sostine - Lenkijai būnant padalintai tarp Austrijos Rusijos ir Prūsijos, tik Galicijoje galėjo klestėti lenkų kultūra.
Tuo pat metu Galicija ir Lvovas (atsiprašau, Halyčina ir L'vivas) buvo ir rusinų (ukrainiečių) tautinio atgimimo židinys, dažnai vadintas Ukrainos Pjemontu. Beje, čia ukrainiečiai yra graikų katalikų tikėjimo (pravoslavų liturgija, bet pavaldūs Romos popiežiui). Žymiausias to laikotarpio ukrainietis - rašytojas Ivan Franko.

Taigi nuo 1867 iki 1914 m. buvo didžiausio Lvovo klestėjimo laikas - vystėsi mokslas, kultūra, pramonė. Prieš I pasaulinį karą čia gyveno apie 250 tūkst. žmonių (50 proc. lenkai, 30 proc. žydai, 17 proc. ukrainiečiai). Vietos Lvove užteko visiems.

1914-1915 m. miestą užėmė rusai, bet po pralaimėto mūšio prie Peremyšlio / Przemysl, vėl užėmė austrai.
1918 m. mieste buvo paskelbta Vakarų Ukrainos Liaudies Respublika (apėmusi Galiciją, Bukoviną ir Užkarpatę). Kadangi mieste dauguma gyventojų buvo lenkai, kilo sukilimas; ukrainiečiai netrukus buvo išvyti. Vakarų Ukrainos Respublika buvo panaikinta 1919 m. antroje pusėje. Visa Galicija buvo prijungta prie Lenkijos.
1920 m., kai bolševikų - lenkų karo metu Tuchačevskis stovėjo prie Varšuvos, bolševikai nesugebėjo užimti Lvovo.
Lenkijos laikais Lvovas (atsiprašau, Lwów) buvo trečias pagal dydį Lenkijos miestas - prieš II pasaulinį karą ten gyveno apie 350 tūkst. žmonių. Mieste nemažai pastatyta ir funkcionaliosios architektūros pastatų.

1939 m. vokiečiai užėmė Lvovo priemiesčius, bet rugsėjo gale jį atidavė bolševikams. Lvove įvyko rinkimų farsas ir įvyko prisijungimas prie Ukrainos SSR. Ukrainiečių požiūriu po 300 metų pagaliau vienoje valstybėje susijungė Rytų ir Vakarų Ukrainos. Tačiau greit prasidėjusios represijos lietė ne tik lenkus, bet ir ukrainiečius.
1941 m. miestą užėmė vokiečiai ir prijungė prie Generalgubernijos. Ukrainiečiai ir lenkai karo metais tarpusavyje labai kariavo.

1944 m. grįžo bolševikai.
Netrukus 1945 m. įvyko lenkų repatriacija. Dauguma Lvovo lenkų iškeliavo į Vroclavą ar kitus Silezijos miestus. Skirtingai nuo lenkų repatriacijos Rytų Lietuvoje ar Vakarų Baltarusijoje, ten etninis "išgryninmas" abipus sienos vyko labai greitai - pasilikusiems svetimoje pusėje buvo labai pavojinga.
Iš Lvovo išvyko daug žymių žmonių. Jų tarpe ir daugeliui žinomas fantastas Stanisław Lem.
1946 m. bolševikai uždraudė graikų katalikų bažnyčią ir prijungė prie pravoslavų cerkvės. Tremtys ir kitos represijos buvo kaip ir pas mus.

Vis dėlto nuostabu, kad per tiek karų miesto centras beveik išliko nepasikeitęs.

Sovietmečiu Lvovas buvo vystomas kaip pramonės miestas, karinė bazė ir pan. Aplink miestą pristatyta gamyklų ir blokinukų. Gyventojų skaičius padvigubėjo. Imigravo daug žmonių iš Rusijos. Beje, Rusijos opozicionierius Grigorij Javlinskij yra irgi kilęs iš Lvovo.
1971 m. buvo sunakintas garsusis Lyčiakovo kapinių memorialas.
Bet ir anais laikais visi užrašai Lvove buvo daugiausia ukrainietiški, o susikalbėti galima buvo tik ukrainietiškai (rusiškai jie mokėjo, bet nelabai noriai bendravo).
Beje, tuomet iš Vilniaus į Lvovą važiavo 3-4 poros traukinių ir bilietas kainavo tik 1/4 stipendijos.

Atgimimo laikais atsikūrė graikų katalikų bažnyčia. Bet buvo keista sužinojus, kad dabar mieste liko tik dvi katalikų bažnyčiios (likusios atiteko graikų katalikams)

Po nepriklausomybės atgimimo Lvovas yra svarbiausias Vakarų Ukrainos miestas. Čia gyvena apie 750 tūkst. žmonių, apie 90 proc. - ukrainiečiai.

Lvovo istorija tikrai yra labai įdomi. Ją objektyviai papasakoti gana sunku.
Ukrainietiška L'vivo ir lenkiška Lwówo istorijos versijos daug labiau skiriasi net nei įvairios Vilniaus istorijos versijos.

[Romas]

T.Ševčenkos bulvaras











Tarpukario pastatas

[Romas]

Centrinis bulvaras įrengtas buvusios miesto sienos vietoje




Ukrainos miestai nuo mūsų skirasi tuo, kad ten centre, o ne prekybos centruose, visada daug žmonių (bent kol kas)




Paminklas T.Ševčenkai




Naujoviškas baisuoklis vienoje iš gražiausių vietų


Vienas gražiausių A.Mickevičiaus paminklų (statytas 1898-1904 m., skulpt. Antoni Popel)
Antrame plane matyti Lotynų bažnyčia ir rotušės bokštas


Kita A.Mickevičiaus paminklo pusė

[molotov_47]

Puikios nuotraukos, Romai . Nesuprantu, kaip spėji tiek daug vietų aplankyti?

[vytauc]

Romai, na tu ir pavarai... Lyg ir galėčiau pats ten nuvykti, bet vis neprisiruošiu, ryžto neužtenka - geriau ant sofos patinginiaut. Kai kitąkart kur išsiruoši - duok žinot, vistiek kompanijoj smagiau
Na ir aišku - kaip visad puikos nuotraukos ir labai išsamus komentaras.

[Romas]

Ačiū už atsiliepimus, Molotov_47 ir Vytautai
Ten buvau gana seniai, tik dabar radau laiko įkelti nuotraukas.

[Romas]

Dar pora centrinio bulvaro vaizdų


Pastato kairėje mansardoje yra kavinė. Bus vaizdų ir nuo jos


Beje, Lvovo kavinėje gali gauti ir tikros kavos (tiesa, dažniausia tik labai mažuose puodeliuose).
Servisas čia geresnis nei Kijeve. Vis dėlto Vakarų įtaka.
O kainos man ten patinka. Viskas pigiau nei pas mus pusantro karto (o toliau nuo centro - net ir dvigubai)

[Romas]

Lvovo opera

Vienas žymiausių pastatų (arch. Zygmunt Gorgolewski, statyta 1897-1900)



Priešais operą sovietmečiu stovėjo Leninas, o dabar įrenginėjamas fontanas.






Daugiau apie šį pastatą: http://en.wikipedia.org/wiki/The_Lvi...era_and_Ballet

[Romas]

Ukrainoje, ir ypač Vakarinėje dalyje (kur labai didelis geležinkelių tankis) geležinkelių transportas išvystytas žymiai labiau nei Lietuvoje. Kažkur skaičiau, kad pagal savo rodiklius Ukrainos geležinkeliai užima ketvirtą ar penktą vietą pasaulyje.
Šioje šalyje žmonės iki šiol važinėja traukiniais.

Lvovas visada buvo geležinkelių apygardos sostinė. Pačiame Lvove sueina 7 ar 8 geležinkelio linijos. Jau Austijos laikais miestas buvo vienas iš stambiausių geležinkelių mazgų.

Lvovo geležinkelių (L'vivs'ka zaliznyc'a) pastatas miesto centre


Lvovo geležinkelio stotis - viena iš gražiausių, kuriose teko būti.
Pastatas statytas 1899-1903, arch Władysław Sadłowski).


Į šonus nuo įėjimo - skulptūros "Pramonė" ir "Prekyba", viršuje - skulptūros ir Lvovo herbas

Daugiau apie Lvovo stoties pastatą: http://en.wikipedia.org/wiki/Lviv_Rail_Terminal


Tiesa, stoties aikštė ir tolesnė aplinka yra pobaisė ir be būtino reikalo ten geriau nesirodyti.
Jei norite iki ten važiuoti savo mašina, geriau nebus - į stotį vedanti gatvė tokia duobėta, kad tik džipas gali jums padėti.

[Romas]

Lvovo stogai


Tolumoje matyti šv. Juro katedra - pagrindinė Graikų katalikų šventovė

[Romas]

Šoninės miesto centro gatvės ir aikštės



















Buv. kazino.


Universitetas. Galicijos laikais čia buvo krašto seimas




Dabartinė Vidaus reikalų valdyba






Dešinėje pusėje - vienintėlis matytas centre stalininis pastatas


Tarpukariu statytas pastatas

[enigma]

Labai gražus miestas - tikra Viena.

[vectron]

Tiesą sakant, iš fotografijų mažai ką galima spręsti apie tam tikrą vietą; šiuo atveju Lvovą. Pats jame lankiausia vasaros pabaigoje ir miestas paliko dviprasmiškų ispūdžių.

Sutinku, kad senoji miesto architektūra, skverai ir paminklai žavi, yra gražūs ir įdomūs lankytojams, bet pastebėjau, kad labiau išpuoselėta yra tik centrinė miesto dalis - važiuojant toliau nuo centro ar į užmiestį, vaizdai žymiai pasikeičia.

Savo vizito metu ukrainiečių tauta šventė savo Nepriklausomybės dieną (rugpjūčio 24 dieną), todėl kiek stebino, bet kartu buvo malonu matyti, kaip žmonės švenčia savo dieną, visur jautėsi pakili tautinė nuotaika. Todėl galiu sakyti, jog ne tik miestą,bet ir šalį geriausiai reprezentuoja ne jos architektūra, miestai ar lankytinos vietos, bet jos žmonės.

[Romas]

miestas paliko dviprasmiškų ispūdžių.

Tikrai, centras ir senamiestis yra puikus, pakraščiai tokie pat pilki kaip kituose Ukrainos miestuose, todėl kontrastai labiau matosi.

Bet labiausiai nemaloniai nustebino jų transporto sistema, duobėtos gatvės, kamščiai ir karas keliuose. Apie tai papasakosiu kiek vėliau. Dabar pasakysiu tik tiek, kad iš ten grįžęs kokią savaitę po Vilnių važinėjau kaip po kurortą.

[Rimantas]

Labai gražus miestas - tikra Viena.

man ta pati mintis kilo žiūrint tik tai Rusiška Viena... Viskas apgriuvę ir gana šiukšlina...

[oranger]

man ta pati mintis kilo žiūrint tik tai Rusiška Viena... Viskas apgriuvę ir gana šiukšlina...

Ir kur tu matai daug šiukšlių? Nurodyk kadrą, prašau.
Dėl to, kad miestui reikia tvarkytis sutinku.
Bet prie ko čia Rusija? Tai būtų lvoviečiui pats didžiausias įžeidimas. Ar tau patinka, kai lietuvius rusais vadina?

[kaunaz]

Ir kur tu matai daug šiukšlių? Nurodyk kadrą, prašau.
Dėl to, kad miestui reikia tvarkytis sutinku.
Bet prie ko čia Rusija? Tai būtų lvoviečiui pats didžiausias įžeidimas. Ar tau patinka, kai lietuvius rusais vadina?

Tai lietuviai cia ne prie ko, o rusai bent gimininga tauta su ukrainieciais. Lietuviai - baltai, o rusai ir ukrainieciai slavai.

[oranger]

Tai lietuviai cia ne prie ko, o rusai bent gimininga tauta su ukrainieciais. Lietuviai - baltai, o rusai ir ukrainieciai slavai.

Įspūdingas argumentas...
Na, tada ir Praha - tai tik rusiškasis Paryžius.

[rat]

O man iš nuotraukš Lvovas primena Vilnių.

Tai lietuviai cia ne prie ko, o rusai bent gimininga tauta su ukrainieciais. Lietuviai - baltai, o rusai ir ukrainieciai slavai.

Lietuviai yra lenkai