IT. Roma

[spirit]

Gražios nuotraukos. O jūs atkreipėte dėmesį, kad niekur nematyti šių laikų idiotizmo - grafičių? Aš neseniai su dideliu malonumu peržiūrėjau filmų ciklą HD formate "Nuostabioji Italija". Ir niekur nemačiau šios barbarizmo apraiškos, nei miestuose, nei miesteliuose, nei kaimuose. Visur gražu, švaru.

Turbūt ten nerodė traukinių, ypač metro

[bebop]

Reikia gi pagaliau ištaisyti savo nuodėmę ir užbaigti nebaigtą darbą. Net nežinau pats, kodėl nutraukiau dėti nuotraukas iš Romos, bet manau, kad geriau vėliau nei niekada. Taigi Vatikanas.

Įėjimas




Išėję patenkam į senąją dalį.

[bebop]

Šitas dalykėlis sukasi (komentarų daug nesitikėkit, jau metai praėjo nuo to kai buvai ten )







Toliau einam į pačio Vatikano muziejaus vidų. Sako, kad sudėjus visas Vatikano skulptūras, susidarytų 8km eilė.

[bebop]

[bebop]

Kuomet pagalvoji, kaip Vatikanas gerai gyvendavo viduramžiuose. Ai ai ai



Lubų puošyba





Patenkame į žemėlapių galeriją



Ir aš tam būriui priklausiau

[bebop]

Dar šiek tiek lubų puošybos

[bebop]

Siksto koplyčia. Fotografuoti nebuvo galima, tai nuotraukos išėjo nei šiokios nei tokios







Keliaujam link Šv. Petro bazilikos.

[bebop]

Bazilikos viduje. Na nuotraukomis vis tiek dydžio neperteiksiu. Reikia pačiam pamatyti

[bebop]

O čia ilsisi popiežiai





Sakoma, kad čia palaidotas Šv. Petras

[bebop]

[bebop]

Tiksliai nežinau, kokio dydžio Vatikanas, tai negliu sakyti ar tolimesnėse nuotraukose esantys dalykai priklauso jam.









Ate ate Vatikane!

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Tiksliai nežinau, kokio dydžio Vatikanas, tai negliu sakyti ar tolimesnėse nuotraukose esantys dalykai priklauso jam.
<...>

Nepriklauso. Iš esmės visa Vatikano teritorija aptverta ta didele siena ir be muziejaus, bazilikos ir Šv. Petro aikštės būdamas paprastu mirtinguoju niekur ten nepapulsi.

[enigma]

Vatikano bažnyčių lubų puošyba tiesiog atima kvapą... Koks grožis...

[bebop]

Keliaujame apžiūrėti Castel Sant'Angelo. Jį sumąstė pastatyti Popiežius Grigalijus Didysis, nes jis apturėjo viziją, kad šioje vietoje pasirodė Archangelas Mykolas. Taigi ši pilaitė savo darbą pradėjo 139AD, kaip Imperatoriaus Adrijano mauzoliejus. Nuo tada turėjo jis keletą paskirčių: kaip Imperatoriaus Aurelijaus miesto sienų dalis, gynybinė pilis ir kalėjimas, bei popiežių slaptavietė politinių neramumų metu. Ši pilis požeminiais koridoriais tiesiogiai sujungta su Vatikanu, kad popiežiai galėtų jais judėti.























Senovinė teleportacijos būdelė skirta popiežiams tiesiogiai nukeliauti į Dangaus karalystę ir pabendrauti su Dievu. Dabar nebeveikia, nes reikia itin didelių tikinčiųjų kiekių, o kaip žinome pastaruoju metu Vatikanui jų trūksta.



Galima paklajoti ir po pilies koridoriais, tik gaila, kad ne tais, kurie veda į Vatikaną.



Čia buvo saugomi pilies turtai. Neapsigaukite. Pati didžiausia skrynia žmogaus ūgio.

[enigma]

Viduramžių turtai stebina savo gausa, ypač auksu išpuoštos freskos ir ypač Bazilikos turtai nugulę ant skliautų...

[Hortis]

Basilica di Santa Maria del Popolo

Basilica di Santa Maria del Popolo - šioje vietoje, prie gausiai augusių tuopų ("popolo" - italų k. tuopa) romaninė koplyčia pastatyta XI a. pb., siekiant išbaidyti manomai šioje vietoje palaidoto imperatoriaus Nerono vaiduoklį. Koplyčia išplėsta XIII a., o 1472-1477 m. pastatyta dabartinė, renesansinio stiliaus bažnyčia. XVII a. vid. bažnyčios fasadai rekonstruoti baroko stiliumi. Bazilika priklauso augustionų vienuolių ordinui. Bazilikos vidų puošia pačių garsiausių Romoje dirbusių dirbusių meistrų freskos, skulptūros ir paveikslai, tarp jų Pinturicchio, Raphael, Carracci, Caravaggio ir Bernini darbai.

1. Bazilika žvelgiant iš Piazza del Popolo aikštės pusės:



2. Bazilikos centrinė nava (kaip ir fasadas),dabartinį vaizdą įgavo po popiežiaus Aleksandro VII XVII a. vid. atliktos rekonstrukcijos baroko stiliumi (Gian LorenzoBernini projektas).



3. Kardinolo Basso della Rovere koplyčia. Renesanso epochos meistro Pinturicchio ir jo mokinių freskos, 1490 m.



4. Cappella Della Rovere. Vieno garsiausių ankstyvojo Renesanso meistrų - Pinturicchio freskos, nutapytos 1508 m. Šioje koplyčioje palaidoti įtalingos Renesanso epochos giminės - Della Rovere atstovai. Du šios giminės atstovai buvo išrinkti popiežiais.



5. Cappella della Rovere. Renesanso epochos meistro Pinturicchio freskos, 1490 m.



6. Cappella della Rovere. Renesanso epochos meistro Pinturicchio freskos, 1490 m.



7. Cappella Costa. Kairėje - portugalų kardinolo Jorge da Costa kapas, antkapio autorius Andrea Bregno, 1508 m.



8. Cappella Costa. Apačioje - brozinis kardinolo Pietro Foscari antkapis, autorius Giovanni di Stefano, 1480 m. Viršuje - marmurinis šv. Kotrynai Aleksandietei skirtas altorius, autorius Andrea Bregno, XVI a. pr.



9. Kardinolo Giovanni Gerolamo Albani antkapis, autorius Giovanni Antonio Paracca, 1591 m.



10. Vienas iš daugybės antkapių.



11. Kardinolo Ludovico Prodocator, Rodrigo Bordžijos (vėliau popiežiaus Aleksandro VI), sekretoriaus kapas. Autorius Andrea Bregno, 1504 m.



12. Altoriuje XIV a. paveikslas Madonna del Popolo. XV a. sukuras altorius XVII a. vid. buvo papuoštas barokinėmis skulptūromis:

[Hortis]

Basilica di Santa Maria del Popolo

Dar keli kadrai iš tos pačios bažnyčios.

13. Cappella Mellini. Įtakinga Mellini šeima šią koplyčią laidojimui įsirengė dar XV a., joje palaidota keliolika šios šeimos atstovų, iš kurių ketvertas - kardinolai.



14. Architekto, teatralo, dalininko ir muzikanto Johann Baptista Gislenus kapo antkapis (1670 m.). Jo gyvenas susijęs su Lenkija ir Lietuva.



15. Kardinolo Ascanio Sforza, įtakingo popiežiaus Aleksandro VI (Borgia) laikų veikėjo, mirusio 1505 m., kapas. Autorius Andrea Sansovino, 1505 - 1509:



16. Kardinolo Bernardino Lonati kapas, 1497 m.



17. Cappella del Crocifisso Lubų skliautas.



18. Antkapis.



19. Per šimtmečius gerokai nuvaikščiotas antkapis grindinyje.



20. Maria Eleonora Boncompagni Ludovisi antkapis, XVIII a. vid.



16. Puošyba:



Tiek nuotraukų iš mano apsilankymo Santa Maria del Popolo bazilikoje.

[Dija]

Naktinė Roma

1. Vaizdas į Vatikaną



2. Venecijos aikštėje



3. Švento Angelo tvirtovė

[disident]

Neturiu nė menkiausio šanso savo nuotraukų kokybe prilygti iki šiol skelbtoms šioje temoje, tačiau fotografo trūkumus galbūt kompensuos komentarai.

http://musneckis.wordpress.com/keliones/neatrasta-roma/

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Neturiu nė menkiausio šanso savo nuotraukų kokybe prilygti iki šiol skelbtoms šioje temoje, tačiau fotografo trūkumus galbūt kompensuos komentarai.

http://musneckis.wordpress.com/keliones/neatrasta-roma/

Norėčiau šiek tiek papildyti: Tivolyje be Villa Adriana yra dar vienas įdomus (tegu ir gerokai naujesnis) objektas: Villa d'Este. Kitoje temoje esu įdėjęs tiek vienos, tiek kitos nuotraukų:

http://www.miestai.net/forumas/showt...?t=9816&page=2

O iki Villa Adriana eiti pėsčiom su itališkais karščiais man atrodo mažumėlę ekstremalu. Veža gi iki ten už vieną pinigą autobusas vietinis.