DK. Kopenhaga / København

[senasnamas]

Persikeliam iš Šiaurės Danijos šiek tiek piečiau - į Kopenhagą .

1. Dviračiai prie centrinės geležinkelio stoties netelpa į kadrą


2. Vaizdas išėjus iš geležinkelio stoties. 1960 m. pastatytas 70 m aukščio SAS viešbutis. Aukštesnių pastatų deficitas yra ne tik Kopenhagoje, bet ir visoje Skandinavijoje .


3. Geležinkelio stoties pastatas


4. Pramogų parkas šalia stoties


5. Helovinas jau čia pat


6. Dviračiai ne tik ant žemės


7. Rotušė


8.


9.


10.


11. Danske banko pastatai Vilniuje kiek naujesni . Stambiausias Danijos bankas. Vienas iš jo pirmtakų Den Danske Bank įkurtas 1871 m.


12. Dviračių takai ne visur apsiriboja viena juosta


13. Akcijų biržos pastatas. Pastatytas 17 a. Birža jame veikė, rodos, iki 1974 m.


14.


15.


16.


17. Kai kurie gyvenamieji pastatai ne ką skiriasi nuo mūsiškių


18. Keli tolesni vaizdai iš 17 a. barokinės Išganytojo bažnyčios. Tai geriausia vieta pasidairyti į Kopenhagą iš viršaus. Viršuje gali kankinti aukščio baimė, be to, sraigtiniai laiptai lipant aukštyn netikėtai baigiasi


19.


20.


21.


22.


23.


24.


25.

[senasnamas]

26.


27.


28. Nyhavnas - naujasis uostas. Pastatytas 17 a. Porą dešimtmečių viename iš pastatų gyveno H. K. Andersenas.


29. Vienu iš tokių teko garbės paplaukioti. 1.20 min. tik 40 kronų. Visai pigu, panašiai kainuoja alaus bokalas


30.


31.


32. Šitame pastate vyks kitų metų Eurovizija, jei laivelio gidas nemelavo


33. Karališkosios šeimos žiemos rezidencija Amalienborgas ir Marmurinė bažnyčia.


34. Nauji operos rūmai


35.


36.


37. Kristianborgo rūmai. Dabar juose įsikūręs Danijos parlamentas.


38.


39.


40.


41.


42. Šarkos visai nebaigščios


43. Turbūt pristatinėti nereikia

[Silber418]

Puikios nuotraukos iš rudenėjančios Kopenhagos. Iš tiesų, smagus tai miestas laisvu laiku pabūti.

[Silber418]

13. Akcijų biržos pastatas. Pastatytas 17 a. Birža jame veikė, rodos, iki 1974 m.

Vienas šių pastatų man primena Stokholmo Djurgården saloje esantį Nordiska Museet/Šiaurės šalių mueziejaus pastatą:

[senasnamas]

Panašus, tik bokštas nesusuktas . Šiaip jis ne toks ir senas (1907 m.), Wikipedijoje parašyta konkrečiai: danų renesanso architektūros įtaka.

[D.P]

Ačiū už nuotraukas. mėgstu Daniją ir Kopenhagą. Manau pastarasis miestas galėtų būti geras ir sektinas pavyzdys Lietuvos didiesiems miestams kaip reikia tvarkytis ir plėtotis.

Geras pastebėjimais dėl commieblock'ų ir '70-80-ųjų architektūros. Ne ka skirasi nuo mūsiškių, pvz, Ūkio Ministerijos rūmai Gedimino prospekte primena skandinavijškąjį modernizmą, nors tai ir neturėtų pernelyg stebinti...

[Silber418]

Panašus, tik bokštas nesusuktas . Šiaip jis ne toks ir senas (1907 m.), Wikipedijoje parašyta konkrečiai: danų renesanso architektūros įtaka.

Tai (danų architektūros įtaka) ir matyti. Man, asmeniškai, abu variantai gražūs.

[A.C.A.B.]

Pats gyvenu šiame mieste. Manau, kad "suktas pastatas" pats gražiausias (:

Gal vėliau įmesiu nuotraukų iš parlamento vidaus, kiek supratau iš gido, jame yra ir lietuviškų motyvų. Deja, nuotraukų kokybė "telefoninė"...

[senasnamas]

Pats gyvenu šiame mieste.

Tai turėtum užversti šią temą vaizdais iš vietų, kur turistai nespėja užklysti
Dar krūvelė nuotraukų (priešpaskutinė)

44. Pastatas, matomas nuo Kastellet tvirtovės


45.


46. Parkas prie Rosenborgo pilies


47. Ten pat


48. Pilies sargyba


49. Pati pilis. Renesansinė, baigta statyti 1624 m.


50. Centrinė prekybos gatvė Stroget


51. Geležinkelio stotyje


52.


53.


54.


55. Dviračiai nedingsta ir sutemus


56. Dieną matyti nauji pakrantės pastatai


57. Nyhavnas. Žmonių vakare tikėjausi daugiau, bet lauko kavinėse sėdinčių yra, nors oro temperatūra maždaug +10.


58. Pėsčiųjų gatvės uždarius parduotuves ištuštėja


59.


60.

[senasnamas]

61. Frederiksbergo parke


62. Kai kurie zoologijos sodo eksponatai matomi iš parko


63.


64.


65.


66. Kokie čia žvėrys?


67.


68. Balandžiai Danijoje truputį skiriasi: šiek tiek šviesesnis atspalvis ir ilgesnės plunksnos (kai skrenda, geriau matyti).


69.


70.


71.


72.


73. Daug ir riebios . Apskritai tame parke paukščių netrūksta.

[senasnamas]

74. Gyvenamasis pastatas


75. Sunkvežimis


76. Tokie automobiliai Danijoje retenybė dėl drakoniškų mokesčių


77. Užtai danės vietoj šildomos mašinos sėdynės priverstos rinktis šaltą dviračio sėdynę


78.


79.


80. Strėlės ir bokštai. Apskritai mieste daug statybos darbų, po keleto metų Kopenhaga turėtų būti dar gražesnė.


81. Pigus alus


82. Apvalusis bokštas


83. Vaizdai iš jo


84.


85.


86.

[senasnamas]

87.


88. Vakariniai kamščiai


89.


90.


91.


92.


93.


94. Dar šiek tiek dviračių


95.


96.


97.


98.


99.


100. Stilingų dviračių bent jau rudenį kaina prieinama. Klausimas, kiek laiko pavyktų išlaikyti grandinę baltos spalvos

[senasnamas]

101. Dieną matytas atrakcionų parkas


102.


103. Pajudėjus iš stoties oro uosto link

[senasnamas]

104.


105.


106. Taksistų kiek daugiau nei prie Vilniaus oro uosto


107. Pagrindinė 3-io terminalo salė


108.


109.


110. Tiek liko eiti


111.


112.


113.


114.


115.


Pabaiga

[senasnamas]

Palyginimui keletas retrovaizdų:
Rotušės aikštė, 1968 m.
Prekybinė gatvė Stroget, 1965 m.
Tramvajus, eismas 1970 m.
Oro uostas, 1964 m.

Nuo vaizdų prie kalbų .
Ką Vilnius iš Kopenhagos sąlyginai greitai ir be didelių investicijų galėtų perimti, tai dviračius. Visi įpratę skųstis klimatu, reljefu, laiko trūkumu ir t. t. Realiai tai Danijos klimatas labai panašus, tik žiemos šiek tiek švelnesnės. Pas mus sniegas ir neigiama temperatūra būna kokius 2-3 mėn. ir tai ne kiekvieną žiemą. Tai iš 12 mėnesių 2-3 galima ir pailsėti. Bet pavažinėjus 9 mėn. ir pajutus to naudą turbūt būtų ieškoma galimybių kaip važinėti ištisus metus. Čia tiesiog požiūrio reikalas. Ir būtinas politinis postūmis. Tiesiami aplinkkeliai, statomos estakados, tai nutiesti kelias pavyzdines trasas (be stulpų viduryje kelio ir pusmetrio aukščio bortelių) iš skirtingų miesto pusių, vedančias į centrą ir kokį žiedą centre, nereikalautų milžiniškų investicijų. O po to galima lipdyti papildomai pagal poreikius, įrengti daugiau dviračių stovų, saugojimo aikšteles. Tada imtis socialinės reklamos ir įvairių kišenę veikiančių priemonių, pvz., PVM dviračiams panaikinimas ar kitoks subsidijavimas, su automobiliais susijusių mokesčių padidinimas ir pan. Danijoje automobilio registracijos mokestis 180 proc. jo kainos, bet danams tai netrukdo būti laimingiems. Miestų senamiesčiai neužgrūsti džipais ir tiek. Jei savivaldybė gali reklamuoti oro linijų bendrovę, kodėl negali reklamuoti dviračių naudojimo? Oranžinis dviratis yra tik smulkus pažaidimas, iš esmės tai ne tiek dviračio reklama, kiek Zuoko savireklama. Bet turbūt tai niekam neapsimoka, nes kai žmogus į darbą važiuoja miesto transportu, moka savivaldybės įmonei, kai vyksta automobiliu, moka degalų pardavėjams, o vykdamas dviračiu mokėtų pačiam sau. Visam miestui irgi būtų nauda (kamščių, taršos sumažėjimas), tik politikai nesubrendę iki tokios naudos suvokimo ir labiau mėgsta stambius projektus. Vienas dalykas pasimaivyti prieš kameras su Danijos princu, kitas dalykas realiai kažko iš tos Danijos pasimokyti.
Davus postūmį, procesas vyktų savaime. Dviračių dabar ir taip daugėja, tik jie labiau naudojami pramogai, o ne kasdieniams reikalams. Tai būtų galima tą procesą paspartinti. Danai naudodami dviratį sutaupo neblogas sumas. Lietuviams taupymas turėtų būti dar aktualesnis. Apibendrinus, tarp Vilniaus ir Kopenhagos nėra tokių didelių skirtumų, kad nebūtų galima perimti dviračių kultūros. Juk ta pati geografinė platuma.

[D.P]

Populiarinti dviračių net nereikia - užtenka pasižiūrėti net ir dabar per langą (per dešimt min. mačiau pravažiuojančius aštuonis dviratininkus). Bėda - dviračių takai, o jie, deja, kainuoja. Danai irgi ne per veiną dešimtmetį sukųrė dviračių valstybės įvaizdį ir visą infrastruktūrą...
Dar didesnė problema, kad tai neturi būti vien savivaldybių prioritetas, bet iš esmės - valstybės. Šiaip kiek teko skiatyti SCC forume, užsieniečių akimis Vilnius yra bene draugiškiausias miestas dviratininkams iš visų B. valstybių. Galima socialinė reklama - paskata turėtų būti susijusi ir su privačiu sektoriumi - labai svarbu, kad privatus sektorius skatintų drbuotojus persėsti ant dviračių. Na, ir aiškų, mūsų ponai galėtų rodyti tokį pat pavyzdį.
Zuoko dviračiai, imho, pasiteisino. Nereikia pamiršti, kad pastarieji yra skirti ne tik tūlui Lietuvos piliečiui, bet ir miesto svečiui, kuris objektyviai gali neturėti dviračio.
Manau didžiausia paskata būtų...Mokestis už CO2/automobilį. Kitos priežasties - nerandu. Pastarasis mokestis padėtų išspręsti ir kitas problemas...

O iš Danijos galima daug ko pasimokyti. Kad ir šiuolaikinės architektūros, tiksliau, to, kad architektūra ir dizainas ten neatsiejama gyvenimo dalis. Sunkiai ten surasi žmogų, kuris mestų akmenį į naują pastatą, net jei jis "stiklainis". Lietuvoje - tai šventavgystė, lietuviškos sielos išprievartavimas...
Pastebėjau, kad danai linkę eiti į mažas savo dizainerių/mados kūrėjų parduotuves, ne tik į vietinisu akropolius. Aišku, tai tik smulkmenos, bet jos sudaro teigiamą ir patrauklų įspūdį. Vėlgi, neteisinga būtų teigti, kad Vilniuje to nėra ar Vilniuje tas lygis yra prastesnis - yra, tik visa tai sukurta vėliau negu Danijoje ir kol kas netapo tokiu gana reikšmingu kasdieniu dalyku.
Sugebejimų sukurti alternatyviosos energetikos "rojų" - irgi, o čia mes netgi turime šiokių toki pranašumų. Deja, kai kuriose srityse mums tiesiog stinga elementaraus suvokimo ir kolektyvinės valios (biodujos, biomasė etc.)
Na, ir lifescience/Medicon Valley kūrimo principų - mes turime irgi stiprią šią pramonės šaką, stiprų mokslinį potncialą, yra kuriami verslo inkubatoriai mokslo slėniai, iš esmės - esame CEE, įskaitant PL, Slovak., Čekiją, neabejotini lyderiai, bet...kur PR, kur strategijų laikymąsis...Ech.. Danai sugebėjo pasiekti stulbinančių rezultatų. Galėtume iš jų paimti pavyzdį...
Pavyzdžiui, Danijoje daug idėjų kyla "iš apačios". Štai vienas lietuvis su danu išrado įdomų technologinį sprendimą, skirtą dviračių takams. Danijoje lyg ir pradėta realizuoti, bet Lietuvoje....Tokios elementarios smulkmenos-skirtumai labai daug reiškia. Vilniaus, o ir visos Lietuvos, bėda, kad mažai kreipiamas dėmesys į smulkmenas, kurios po kurio laiko pradeta badyti akis...
O bet tačiau lietuviai yra individualistai, o danai ir kiti skandinavai - labai kolektyviškai mąstantys. Čia jau atsimušame į sunkiai pramušamą lietuvišką "aš viską geriau žinau"sieną...

[senasnamas]

O kokia privačiam sektoriui nauda iš dviratininkų. Tiesiogiai tuo suinteresuoti nebent dviračių pardavėjai. Bet jie smulkūs ir silpni. Tokiais reikalais turi rūpintis valstybė. Takų privatus sektorius irgi nenuties, nebent mokamus .
Kitąmet oranžinio dviračio registracijos mokestis bus, rodos, 70 Lt. Nemanau, kad koks nors užsienietis tiek mokės sugalvojęs centrą apžiūrėti dviračiu. Pati registracijos procedūra atbaido ir vienkartiniam naudojimui netinkama.
Dviračių kultūra "gabenama" taip:

Danijos statistikos departamentas pateikia duomenis, kad daugiau nei pusė dviračių vagių sugaunama. Šių metų rudenį Danijos žiniasklaida skelbė: sulaikyta 12 asmenų gauja, vogusi Kopenhagos gyventojų dviračius. Visi įtariamieji – iš Lietuvos. Kaip praneša „The Copenhagen Post“, gauja per savaitę pavogdavo apie 100 dviračių, kurių vertė svyruodavo nuo dviejų tūkstančių litų iki puspenkto tūkstančio litų. Dviračiai buvo gabenami į Lietuvą.

http://grynas.delfi.lt/gyvenimas/dan....d?id=60752077

[D.P]

O kokia privačiam sektoriui nauda iš dviratininkų. Tiesiogiai tuo suinteresuoti nebent dviračių pardavėjai. Bet jis smulkūs ir silpni. Tokiais reikalais turi rūpintis valstybė. Takų privatus sektorius irgi nenuties, nebent mokamus .
Kitąmet oranžinio dviračio registracijos mokestis bus, rodos, 70 Lt. Nemanau, kad koks nors užsienietis tiek mokės sugalvojęs centrą apžiūrėti dviračiu. Pati registracijos procedūra atbaido ir vienkartiniam naudojimui netinkama.
Dviračių kultūra "gabenama" taip:

http://grynas.delfi.lt/gyvenimas/dan....d?id=60752077

Kalbu ne apie naudą. Tiesiog privatus sektorius galėtų sakyti "vyrai ir moterys, važinėkime vasarą dviračiais!" Ypač didžiųjų įmonių, įsikūrusių Vilniaus centre... Berods Barclay Vilniuje tai sėkmingai daro. Tokių ir panašių idėjų yra tūkstančai. Tuo suinteresuota privalo būti ne tik savivaldybė, valstybė bet ir privatus sektorius. Tiesiog bendradarbiauti.

[Andrewass]

Reikėjo Kristiania aplankyt, viena įdomesniu vietu Kopenhagoj

[Romas]

/\ Apie Kristianiją yra atskira tema
DK. Christiania - laisvasis miestas