LV. Ryga / Rīga

[Civis]

Neaiškus to naujo daugiabučio likimas: nugriovus parduotuvę, spręs, ką daryti


Matosi vaikų žaidimų aikštelės inventorius, tragedijos metu buvęs ant stogo


Naujasis daugiaakštis iš kitos pusės


200 metrų nuo Maximos griuvėsių - Iki. Šio tinklo parduotuvės Latvijoje greitai taps tik istorija


Apuzes iela. Stalininė architektūra netoli Maximos


Informacija apie perkeltą autobusų stotelę, iki tragedijos buvusią prieš pat prekybos centrą


Nauja stotelės Priedaines iela vieta


TV operatorius atvyko pafilmuoti


Iš Zolitūdės - viskas, iš Rygos - dar ne.

[Civis]

Zolitūdėje sėdau į miesto autobusą ir juo pavažiavau iki Agenskalno. Jau turėjau progą trumpai apsilankyti tame rajone praėjusį lapkritį (nuotraukos nugulė į šią temą), dabar vėl užsukau pereiti dar nematytomis gatvėmis

Nometņu iela. Vaizdas link sankryžos prie Agenskalno turgaus, pačios rajono širdies


Matosi 110 m aukščio Agenskalno televizijos ir radijo bokštas, pastatytas 1955 m.


Nometņu iela. Traukiant tolyn nuo istorinio rajono centro




Ten daug įdomių senų namų, tik spėk dairytis


Labai gražus vienos kepyklėlės latviškas pavadinimas; lietuviškai būtų „lauktuvės“


Žvilgsnis nuo sankryžos į Sluokos gatvę (Slokas iela)


Į kadrą pateko du tarpukariniai namai prie sankryžos

[Civis]

Pasukime į Kalnciemo gatvę (Kalnciema iela). Paminklas žymiam latvių kompozitoriui Emiliui Darziniui (Emīls Dārziņš, 1875-1910) prie jo vardu pavadintos muzikos vidurinės mokyklos. Labai populiarus Darzinio kūrinys - Melanholiskais valsis


Kalnciema iela. Vaizdas į pietvakarius


Vaizdas priešinga kryptimi, į šiaurės rytus. Į ta pusę, Dauguvos upės link ir judėsime


Abipus šios intensyvaus eismo gatvės - daug gražių medinių namų. Šios gatvės apylinkėse XVIII a. pabaigoje ėmė rastis daug turtingų Rygos miestiečių dvarelių


Pasigerėtinais medinukais gali pasigirti ir aplinkinės gatvėlės. Baložu iela: tolumoje niūriai juoduoja šiemet sausį sudegęs XIX a. pabaigos medinis namas (buvo restauruojamas)


Kalnciema iela. XVIII a. pabaigos statinys, vadinamas Hartmanio dvareliu


Neįmanoma nepastebėti: vandens bokštas, statytas 1910 m.


Kalnciema iela

[Civis]

Tramvajai ties sankryža su Sluokos gatve (Slokas iela)


Toliau upės link eikime Krišjanio Valdemaro gatve (Krišjāņa Valdemāra iela). Statomi Z-Towers dvyniai


Jau matosi Vantinis tiltas (Vanšu tilts)


Centre - Swedbanko būstinė Saules akmens ir Spaudos namai


Dauguvos atotaka - Zundas (Zunds), iš vakarų pusės ribojantis salą, vardu Kypsala (Ķīpsala)




Z-Towers bokštai

[Civis]

Intensyvią K. Valdemaro gatvę kirsti tenka požemine perėja


Kitapus gatvės, pietrytiniame Kipsalos pakraštyje įrengta aikštelė, nuo kurios atsiveria puikus Rygos centro reginys






Agenskalno įlanka




Skverelyje pastatyta skulptūra „Rygos bokštų skaičiuotojas“

[Civis]

Dabar kelkimės į dešiniakrantę Rygą. Dar 20 minučių tramvajumi nuo senamiesčio šiaurės kryptimi ir štai - Sarkandaugava, senas pramoninis Rygos rajonas. Vardą šiai miesto daliai davė Dauguvos atotaka - Sarkandaugava - Raudonoji Dauguva

Tvaika iela (Garo gatvė). Kairėje - senas fabrikas, dešinėje - psichiatrijos ir narkologijos centro tvora


Šiame milžiniškame pastate caro laikais veikė gumos fabrikas „Provodnik“, priklausęs rusų - prancūzų bendrovei


1913 m. moderno stiliaus gigantas vertas dar poros kadrų. Nors reikia pamatyti gyvai




1914 m. ketvirtu pagal dydį pasaulyje gumos gamintoju tapęs fabrikas „Provodnik“, Pirmojo pasaulinio karo metais buvo evakuotas į Rusiją. Nepriklausomos Latvijos metais Sarkandauguvoje fabrikas veiklos neatnaujino, o po Antrojo pasaulinio karo čia įsikūrė RER - Rīgas elektromašīnbūves rūpnīca (Rygos elektros mašinų gamykla)




Namas su nublukusia fabriko „Provodnik“ reklama ant sienos. Toliau suksime kairėn, link Sarkandaugavos centro


Tilta iela (Tilto gatvė)

[Civis]

Ties Sarkandaugavos ir Tilto gatvių sankryža, laikoma istoriniu rajono centru


Ta pati sankryža iš kitos pusės


Siaura gatvelė - Priežu iela (Pušų gatvė)


Toliau paėjėsime Tilto gatve


Pervaža. Gatvė susikerta su geležinkeliu, vedančiu į Skultę


Už bėgių - stačiatikių cerkvė


Nebetoli ir iki katalikų bažnyčios, kurios bokštas kyšo iš už medžių, bet ją iš arčiau apžiūrėti palikau kitam kartui. Beje, tą Kristaus Karaliaus bažnyčią suprojektavo latvis Kārlis Reisons, Lietuvoje žinomas kaip Karolis Reisonas, Kauno Prisikėlimo bažnyčios autorius

[Civis]

Sarkandaugavos ir Tilto gatvių sankryža dar vienu rakursu. Beje, pasirodė, kad gatvėse važinėja nemažai policijos mašinų: turbūt ten turi, ką veikti. Narkomanais pagarsėjusio rajono gatvėmis vaikštinėti nėra labai jauku, bet pamatyti yra ką


Didelis stalininis daugiabutis su broma


Sarkandaugavos centrinėje dalyje yra senos kapinės su mūrine koplyčia


Didelių kalnų kapinės (Lielo kalnu kapi), įkurtos XIX a. antroje pusėje


Vaizdas geležinkelio link


Koplyčia


Gūdžiais tarybiniais laikais dalis kapinių panaikinta ir įrengtas parkas

[Civis]

Parke


Parko ir kapinių pakrašty stūkso liuteronų Švč. Trejybės bažnyčia (Svētās Trīsvienības luterāņu baznīca), pastatyta 1878 m. pagal žymaus Rygos architekto Johano Danielio Felsko projektą


Kapinių vartai ties bažnyčia


Parkas pasižymi švelniai banguojančiu reljefu, kuris puikiai atsiskleidžia, kai veja taip kruopščiai prižiūrėta


Nuo parko šlaito link Sarkandaugavos gatvės


Sarkandaugavas iela


Kita kryptimi

[Civis]

Vaizdas į Puškino licėjų ir už geležinkelio dunksančius daugiaaukščius. Beje, Sarkandaugavos gatvėse skamba kone vien rusų kalba. Vienas rusas stotelėje garsiai virkavo, kad Latvijos valdžia tarnauja amerikiečiams, kiša didžiulius pinigus Ukrainos paramai, kai verčiau galėtų renovuoti tą rusišką licėjų




Devynaukščiai prie Sarkandaugavos gatvės


Ties licėjumi


Tramvajus


5 maršruto tramvajaus stotelė Aldaris, pavadinta netoliese veikiančios alaus daryklos vardu


Žvilgsnis į kontrastingą Kastuvų gatvės (Lāpstu iela) architektūros derinį

[Civis]

Galiausiai Sarkandaugavos gatvė baigiasi, o prieš akis išnyra stambiausios Latvijos alaus daryklos „Aldaris“ vartai


Zāģētaju iela (Lentpjovių gatvė). „Aldario“ ištakos - 1865 m. alų virti pradėjęs bravoras „Waldschlösschen“ („Miško pilaitė“)


Romantišką senąjį alaus daryklos paminėjau ne veltui. Pilaitės ten iš tiesų esama. Tai Sarkandaugavos įžymybė - vila, kurią apie 1897 m. pasistatydino daryklos savininkas Adolfas fon Bingneris. 1937 m. vila tapo paskutinio prieškario Latvijos prezidento Karlio Ulmanio vasaros rezidencija. Dabar - Latvijos kultūros muziejus „Dauderi“, Nacionalinio istorijos muziejaus padalinys




Vilos aplinka


Art Nouveau stiliaus suoliukai ir latvių tautiniais simboliais, ausekliais, dekoruotos grindinio plytelės


Rotonda




Į ją verta įsilipti, išgirdus baisingą bildesį. Kol medžiai be lapų, galima stebėti traukinius...


...ir su jais lenktyniaujančius tramvajus

[Civis]

Už vilos driekiasi nemažas Aludario parkas (Aldara parks), kurį puošia dirbtiniai griuvėsiai. Panašių senovinių pilių liekanų imitacijų galima rasti ir kai kuriuose Latvijos dvarų parkuose


Vaizdas nuo terasos. Tarybmečiu atsiradusi tvora nepuošia ir trukdo patekti į tolimesnę parko dalį


Vila „Dauderi“. Viduje yra nedidelė ekspozicija, skirta prezidentui Karliui Ulmaniui (1877-1942), taip pat latvių išeivio Gaidžio Graudinio dovanota tarpukario medalių, apdovanojimų, monetų, fotografijų ir kitokių įvairenybių kolekcija. Beje, užeiti verta vien dėl jaukaus ir įdomaus interjero


Nuo kalvelės prieš vilą


Griuvėsių link




Į Sarkandaugavos gatvės pusę


O čia paskutinis kadras Sarkandaugavos gatvėje


Ačiū už dėmesį!

[Civis]

Žiūrinėjau senesnius šios temos pranešimus ir radau štai ką. Kažin kaip savotiškai dabar atrodo oranger pastebėjimas.

MAXIMA prekybos centras Rygoje


<...>

Kažkaip man ta "Maxima" primena ritualinių paslaugų rūmus...

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Lankantis Rygoje dėmesį vis patraukdavo aukšti bažnyčių ir cerkvių bokštai Maskvos priemiestyje (Maskavas Forštate). Sykį nusprendžiau ten pasidairyti iš arčiau.

Foto 2014 05.

Neogotikinė Šv. Pranciškaus katalikų bažnyčia, pastatyta 1892 m. Nuo jos iki geležinkelio stoties tiesia linija maždaug kilometras.





Kiek toliau, toje pačioje Katalikų gatvėje - Visų Šventųjų cerkvė, pastatyta 1870 m.





Pati Maskačka, kuria latviai gąsdina vaikus, atrodo maždaug taip.





Paėjus kiek toliau, Ivano kapinių pakraštyje, viena šalia kitos stovi dar dvi cerkvės. Kiek atokiau nuo gatvės - nedidelė medinė Kazanės Dievo Motinos ikonos cerkvė, pastatyta 1866 m. Šiuo metu, panašu, neveikia.





Visiškai šalia - kur kas didesnė, naujesnė (pastatyta 1929 m.) ir veikianti Šv. Jono Krikštytojo cerkvė. Jos varpinė.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Pati cerkvė atrodo taip.







Netoli praeina geležinkelis. Pora kadrų nuo pėsčiųjų viaduko ties vagonų depu. Tolėliau matosi du XIX a. pabaigos vandens bokštai.





Iš arčiau vandens bokštus užstoja medžiai.



Šią trumpą ekskursiją baigiame Mačio gatvėje, kur yra du XIX a. pabaigos gana solidžių matmenų (40 m skersmens) ir gražiai suremontuoti dujų rezervuarai.

[sostapilis]

Gali skambėti keistai, bet reguliarus Rygos užstatymas įspūdingesnis už Peterburgo. Jugendas duoda į kaulus Šiaurės modernui.
Tik tiek, kad Peterburge gerokai daugiau rūmų, nors nesu klasicizmo mėgėjas, todėl man ir tie rūmai nykoki. Tik interjerai užburia.
Na o šiaip Ryga nors vis dar didesnis miestas, o prieš šimtą metų net keliskart didesnis buvįs, bet Vilnius kur kas įdomesnis. Tiesa, dar daug laiko praeis, kol mūsų Lietuvos sostinė atgaus prarastą per XIX amžių LDK sostapilio didybę, barokinių rūmų puošnumą, įvairius sunaikintus atributus, mažosios architektūros formas.
Grįžtant prie Rygos, sukilo nors vėl nuvykti.

Įdomu dėl Rygos demografinės padėties ir etniškumo, į kokią naudą keičiasi Rusų tautybės žmonių skaičius mieste? Kiek teko būti Rygoje, rusų kalbą teko girdėti dažniau nei latvių, vienu metu pasirodė, kad centre net daugiau lietuvių

Dab. padėtis. Pum:
Национал'айс састав'с:

[Lettered]

Šiek tiek vasariškų nuotraukų iš Europos kultūros sostinės naujamiesčio ir rajonų aplink senamiestį.

[Lettered]

[miestas]

Vadinamasis Klusais centrs. Rygos rusai ir vokiečiai prieš Pirmąjį pasaulinį gausiai ir galingai pasitaškę pinigais. Matosi, jog ne motais jiems buvo praūžusios finansinės (XIX a. 8 deš. ekonominė stagnacija-depresija), "maisto" (1870-1880), "grūdų" (sužlugdė Odesą), "bankų" (1898-1909) (Azovo-Dono bankas pasilinksmino; žlunga visokios žvejybos Astrachanėje ir pan.), "tekstinės" krizė (ypač smogė Lodzei ir pan.), o ir jokios karo nuojautos neapturėjo, kad taip netoliaregiškai išlaidavo. Statė oro pilis, dirižablių fabrikus ir jų angarus, automobilių ir lėktuvų gamyklas, įrenginėjo Pravodnik firmos pramogų centrus su boulingo aikštynu, rentė prabanga spinduliuojančius elitinius nuomojamus namus. Tikrų tikriausias neracionalumo simbolis ir fenomenas ta ofšorinė Ryga.

Tik nesuprantu kodėl Vilnius analogiškų ne ką blogesnių gatvių nesusitvarko, o patys prabangiausi miesto pastatai ir gatvės metų metus dūla ir nyksta:
http://goo.gl/maps/wULGS
http://goo.gl/maps/SXLtM
http://goo.gl/maps/hKZdV
http://goo.gl/maps/1e4ck
http://goo.gl/maps/juOFX
http://goo.gl/maps/Jhqrj
http://goo.gl/maps/kF7gB
http://goo.gl/maps/Yya3M

[Lettered]

Vadinamasis Klusais centrs. Rygos rusai ir vokiečiai prieš Pirmąjį pasaulinį gausiai ir galingai pasitaškę pinigais. Matosi, jog ne motais jiems buvo praūžusios finansinės (XIX a. 8 deš. ekonominė stagnacija-depresija), "maisto" (1870-1880), "grūdų" (sužlugdė Odesą), "bankų" (1898-1909) (Azovo-Dono bankas pasilinksmino; žlunga visokios žvejybos Astrachanėje ir pan.), "tekstinės" krizė (ypač smogė Lodzei ir pan.), o ir jokios karo nuojautos neapturėjo, kad taip netoliaregiškai išlaidavo. Statė oro pilis, dirižablių fabrikus ir jų angarus, automobilių ir lėktuvų gamyklas, įrenginėjo Pravodnik firmos pramogų centrus su boulingo aikštynu, rentė prabanga spinduliuojančius elitinius nuomojamus namus. Tikrų tikriausias neracionalumo simbolis ir fenomenas ta ofšorinė Ryga.

Tik nesuprantu kodėl Vilnius analogiškų ne ką blogesnių gatvių nesusitvarko, o patys prabangiausi miesto pastatai ir gatvės metų metus dūla ir nyksta:
http://goo.gl/maps/wULGS
http://goo.gl/maps/SXLtM
http://goo.gl/maps/hKZdV
http://goo.gl/maps/1e4ck
http://goo.gl/maps/juOFX
http://goo.gl/maps/Jhqrj
http://goo.gl/maps/kF7gB
http://goo.gl/maps/Yya3M

Ryga buvo didžiausias Rusijos imperijos uostas, ir apskritai 5 pagal dydį miestas bei stambus pramonės centras, dėl to ir architektūra atitinkama, pasaulinio lygio, nėra net ką lyginti.

40 procentų Rygos centro pastatų yra jugendo stiliaus pastatai, tai yra kur kas daugiau nei kituose Europos miestuose, be to, architektūros ir meno žinovai mano, kad kaip tik Rygoje jugendas pasireiškė su ypatinga galia ir itin plačiu mastu. Siekiant išsaugoti Senosios Rygos senamiesčio, medinių Rygos namų ir jugendo stiliaus architektūrą būsimoms kartoms, istorinis Rygos centras yra įtrauktas į UNESCO kultūros paveldo saugotinų paminklų sąrašą. Jugendo stilius (Jugendstil Vokietijoje, Art Nouveau Prancūzijoje, modernismo Ispanijoje, Sezessionsstil Austrijoje, Stile Liberty arba Stile Floreale Italijoje) Europoje atsirado XIX-XX a. sandūroje ir savo pergalingą žygį tęsė iki pat Pirmojo pasaulinio karo.