Parlamentsgebäude
Austrijos parlamento pastatas
Austrijos imperija savo parlamentą arba valstybės tarybą (Reichsrat) turėjo nuo 1861 metų. Nuo 1867 m. Austro - Vengrija neturėjo bendro parlamento - Transleitanija (Vengrija) ir Cisleitanija (likusi imperijos dalis) turėjo savo parlamentus, o šių šalių parlamentų delegacijos periodiškai susitikdavo aptarti bendrų reikalų.
Cisleitanijos (Austrijos imperija - dab. Austrija, Čekija, Slovėnija, taip pat Galicija, Bukovina, Dalmatija ir kitos provincijos) parlamento pastatą gavo 1883 metais, iki tol rinkosi kitose patalpose.
Be žemūjų rūmų buvo ir aukštieji rūmai, kuriose vyravo monarchijai ištikimi monarchijos įtakojami skiriami deputatai.
Parlamento nariai per pusšimtį metų keitėsi ne tik kiekybiškai (1873 m. - 373 deputatai, 1986 - 425 deputatai, 1907 m. - 516 deputatų), net ir kokybiškai.
Pvz. 1873 m. galiojo vad. "rinkimų geometrija" - kai rinkėjai buvo suskirstyti į 4vad. rinkimų kurijas, kai įvairius visuomenės sluoksnius atstovauja skirtingas deputatų skaičius
Žinant, kiek rinkėjų vienas Lietuvos Seimo deputatas atstovauja Vilniuje (10 Seimo narys) ir pvz., Kaune (pusantro karto mažesniame mieste - net 8 Seimo nariai), galima daryti prielaidą, kad 2012 metų Lietuvos rinkiminių apylinkių ribų braižytojai įkvėpimo sėmėsi iš "rinkimų geometrijos" 1873 metų Austrijoje.
1896 m. įvesta penktoji kurija, o vėliau deputatų skaičius Reichsrate dar išaugo. Parlamentarizmo pradžioje Austrijos valstybės tartboje vyravo žemvaldžiai, priklausę keturioms "valdančioms" tautoms - vokiečiams, italams, vengrams ir Galicijos lenkams, o prieš I pasaulinį karą jame jau buvo gausu deputatų ne tik iš įvairesnių visuomenės sluoksnių, bet ir kilusių iš buv. "žemesnių" tautų - čekų, slovėnų, rusinų, Dalmatijos kroatų, (rumunai, serbai, slovakai liko Vengrijoje, kur demokratija ne vengrams turėjo savo niuansų)
Po I pasaulinio karo subyrėjus Austrijos imperijai vokiškų žemių Reichsrato deputatai iki rinkimų sudarė naujosios Vokietijos Austrijos Respublikos valstybės nacionalinį susirinkimą.
Šiuo metu Austrijos parlamento aukštesniuose rūmuose (Bundesrat) yra 62 deputatai -vienai federalinei žemei atstovauja nuo 3 iki 121 deputatų, o Žemutiniuose rūmuose (Nationalrat) - 183 deputatai.
Austrijos parlamento pastatas
Austrijos parlamento pastatas
Austrijos imperija savo parlamentą arba valstybės tarybą (Reichsrat) turėjo nuo 1861 metų. Nuo 1867 m. Austro - Vengrija neturėjo bendro parlamento - Transleitanija (Vengrija) ir Cisleitanija (likusi imperijos dalis) turėjo savo parlamentus, o šių šalių parlamentų delegacijos periodiškai susitikdavo aptarti bendrų reikalų.
Cisleitanijos (Austrijos imperija - dab. Austrija, Čekija, Slovėnija, taip pat Galicija, Bukovina, Dalmatija ir kitos provincijos) parlamento pastatą gavo 1883 metais, iki tol rinkosi kitose patalpose.
Be žemūjų rūmų buvo ir aukštieji rūmai, kuriose vyravo monarchijai ištikimi monarchijos įtakojami skiriami deputatai.
Parlamento nariai per pusšimtį metų keitėsi ne tik kiekybiškai (1873 m. - 373 deputatai, 1986 - 425 deputatai, 1907 m. - 516 deputatų), net ir kokybiškai.
Pvz. 1873 m. galiojo vad. "rinkimų geometrija" - kai rinkėjai buvo suskirstyti į 4vad. rinkimų kurijas, kai įvairius visuomenės sluoksnius atstovauja skirtingas deputatų skaičius
Žinant, kiek rinkėjų vienas Lietuvos Seimo deputatas atstovauja Vilniuje (10 Seimo narys) ir pvz., Kaune (pusantro karto mažesniame mieste - net 8 Seimo nariai), galima daryti prielaidą, kad 2012 metų Lietuvos rinkiminių apylinkių ribų braižytojai įkvėpimo sėmėsi iš "rinkimų geometrijos" 1873 metų Austrijoje.
1896 m. įvesta penktoji kurija, o vėliau deputatų skaičius Reichsrate dar išaugo. Parlamentarizmo pradžioje Austrijos valstybės tartboje vyravo žemvaldžiai, priklausę keturioms "valdančioms" tautoms - vokiečiams, italams, vengrams ir Galicijos lenkams, o prieš I pasaulinį karą jame jau buvo gausu deputatų ne tik iš įvairesnių visuomenės sluoksnių, bet ir kilusių iš buv. "žemesnių" tautų - čekų, slovėnų, rusinų, Dalmatijos kroatų, (rumunai, serbai, slovakai liko Vengrijoje, kur demokratija ne vengrams turėjo savo niuansų)
Po I pasaulinio karo subyrėjus Austrijos imperijai vokiškų žemių Reichsrato deputatai iki rinkimų sudarė naujosios Vokietijos Austrijos Respublikos valstybės nacionalinį susirinkimą.
Šiuo metu Austrijos parlamento aukštesniuose rūmuose (Bundesrat) yra 62 deputatai -vienai federalinei žemei atstovauja nuo 3 iki 121 deputatų, o Žemutiniuose rūmuose (Nationalrat) - 183 deputatai.
Austrijos parlamento pastatas
Comment