Parašė Salvijus
Rodyti pranešimą
-
O kam sinagogą Vilniuje reikėjo nugriauti, ogi tam, kad parodyti pas ką čia kumštis didžiausias.Lažinuos- 2017 metais Lietuvos gyventojų skaičius didės. -
Litauische Kirche 1951. Greičiausiai fotografuota iš Ordino dar nenugriautos bažnyčios bokšto
http://www.picssr.com/photos/2763955...esting/page462DINGĘS MIESTAS - MERKINĖ <<Comment
-
Vaizdas panašiu rakursu, kai Tilžė dar buvo gražus ir karo nepaliestas miestas:Parašė Depeche Rodyti pranešimą
Attached FilesComment
-
-
Tilžė. Evangelikų reformatų bažnyčia, apie 1918 m.
ebay.de
Comment
-
Tilžė XIX a. pabaigoje, Vokiečių gatvė. Fotografas Robertas Minclofas.
http://www.šaltiniai.info/index/details/1431Comment
-
-
Grazus
Comment
-
Tilžė. Vokiečių bažnyčia. 1911 m.
ebay.de
Comment
-
Tilžė. Tvenkinio tiltas ir katalikų bažnyčia. 1932 m.
ebay.deComment
-
Graži. Kada nugriovė?Comment
-
-
gal galima nuorodą?Comment
-
-
Lietuvių evangelikų liuteronų bažnyčia
ebay.de
1757 VII 6 naujoje vietoje, Aukštojoje gatvėje padėtas naujos bažnyčios kertinis akmuo. Bažnyčios statyba vyko Septynerių metų karo metu, kai Rytprūsius buvo okupavusi Rusijos kariuomenė. Statybai finansuoti buvo paskelbta statybos loterija, lėšomis prisidėjo Rusijos imperatorė Jelizaveta, paaukojusi 1383 talerius, ir Rusijos gubernatorius baronas von Korffas. Statybos meistro Karlo Liudwigo Bergiuso lietuviams pastatyta nauja baroko stiliaus bažnyčia buvo laikoma architektūrine įžymybe.
Nepaisant 1933 m. valdžion atėjusių nacionalsocialistų trukdymų, lietuviškos pamaldos čia vyko. Paskutinį kartą lietuviškas žodis čia skambėjo 1944 m. pabaigoje artėjant frontui. Maldos namai, pergyvenę abu pasaulinius karus, 1950 m. sudeginti. Jos mūro sienų plytas per porą metų išnešiojo naujieji gyventojai.
Mažosios Lietuvos enciklopedija IV tomas 2009Comment
-
Tilžės pilis, apie 1790 - 1792 m.
Pilies planas, 1795 m.
www.bildarchiv-ostpreussen.de
Mūrinė Ordino pilis Tilžėje pradėta statyti XV a. pradžioje Tilželės žiočių kairiajame krante. 1406 m. minimas mūryti atvykęs mūrininkas iš Dancigo Hanusas Bollenas. Pagrindiniai statybos darbai baigti 1409 m. 1411 vasario 8 d. žemaičiai buvo užpuolę pilį, apgriovė priešpilius ir pačią pilį. Ordinui ir LDK sudarius taikos sutartį ji prarado karinę reikšmę. 1537 kunigaikščio Albrechto paliepimu buvo atstatoma. 1670 m. olandas statybų meistras Jacobas von der Wildė pilį rekonstravo į bastioninę. 1820 pilyje įsikūrė miesto teismas ir kalėjimas. Vėliau ji ėmė griūti, jos teritorija paversta pramonine. Po 1876 metų gaisro liko tik griuvėsiai, po 1881 panaudojus pilies sienas pastatytas kalkių fabrikas. Po 1945 toliau naudota pramoniniams tikslams, 1995 parduota privačiam asmeniui nugriauti, bet nuo 2000 likusių jos griuvėsių išsaugojimu rūpinasi vietos bendruomenės aktyvistai.
Mažosios Lietuvos enciklopedija IV tomas 2009Comment
-
Tilžė. Javų rinka ir Karalienės Luizės tiltas 1909 m.
ebay.deComment
-
Tilžės lietuvių bažnyčia 1905 m.
ebay.de
Comment
-
Tilžės rotušė apie 1900 m.
ebay.de
Comment
-
Panoraminis vaizdas į Tilžės miestą
ebay.deComment
-
Paminklas Prūsijos princo Albrechto I-ajam lietuviškajam dragūnų pulkui (1717-1919) Tilžėje
ebay.de
1717 IV 19 Tilžėje suformuotas Prūsijos princo Alberto lietuvių dragūnų pulkas Nr. 1. Karininkai buvo vokiečiai ir komanduodavo vok. kalba. Tačiau tarpusavyje kareiviai kalbėjo ir meldėsi lietuviškai. Mūšių metu garsėjo karine drausme, ryžtu, drąsa. Grįždami iš užsiėmimų kariai dainavo lietuviškas žygio dainas, tarp savęs kalbėjosi gimtąja kalba. Buvo ir lietuvių kilmės karininkų. Periodiškai kariams laikytos lietuviškos pamaldos. Atėjus į valdžią O.Bismarckui (nuo 1879) etninių dalinių nebesteigta, atsisakyta jų pavadinimų, kareiviai tarpusavyje privalėjo kalbėtis vokiškai. Kariuomenė tapo germanizacijos židiniu. Joje tarnavę jaunuoliai vis labiau vokietėjo, persiimdavo provokiška dvasia. Per I pasaulinį karą apie 10 tūkst. Mažosios Lietuvos lietuvininkų tarnavo Vokietijos kariuomenėje.
Mažosios Lietuvos enciklopedija II tomas 2003.Comment
Comment