ES. Katalonija / Catalunya

[Hortis]

34. Įlanka, primenanti fjordą:



35. Įlankos apylinkės.



36. Uolėta sala įlankoje.



37. Žvilgsnis į įlanką.



38. Pakrantės uolos bei akmenys.



39. Uolos, žydintys augalai bei vanduo.



40.



41.

[Hortis]

Dar kelios nuotraukos:

42. Pakrantė su kaktusais:



43. Pažeme augančios vietinės pušys:



Bei keli vaizdai pro autobuso langą:

44. Važiuojant link Kadakeso, tolumoje jūra bei Roses miestas:



Važiuojat iš Kadakeso į Figeresą pravažiuojamas Empuriabrava miestelis, vadinamoji "Katalonijos Venecija":

45.



46.



47.



Tiek nuotraukų iš Žironos (Girona) provincijos Katalonijoje šiaurės rytinės dalies.

[Hortis]

Besalú

Besalú - dar vienas mano aplankytas miestelis Katalonijoje (2400 gyventojų) Žironos (Girona) provincijos šiaurinėje dalyje, La Garrotxa rajone šalia Fluvià upės. Įkurtas X a., miestas tapo XI a. klestėjusios Besalú grafystės sostine bei vienų svarbiausių Katalonijos centrų. 1111 m. Besalú grafystė prarado savarankiškumą ją prijungiant prie Barselonos grafystės. Šiuo metu miestelis garsus vienu iš geriausiai išlikusių viduramžių miestų Katalonijoje su gausia romanine bei gotikine architektūra. 1966 m. miestalis paskelbtas Ispanijos nacionaliniu paminklu.
Apie miestelį: http://en.wikipedia.org/wiki/Besal%C3%BA
www.besalu.cat/eng
http://www.artmedieval.net/Besalu.htm
apie Besalu esančius viduramžių vienuolynus, katalonų k. http://www.monestirs.cat/monst/garrot/gt02besa.htm
http://www.romanicocatalan.com/02c-G...alu/Besalu.htm

1. Buvusio benediktinų vienuolyno Šv. Petro bažnyčia (Monestir de Sant Pere de Besalú), pagrindinis fasadas. Bažnyčia su vienuolynu pradėta statyta 977 m., pašventinta 1003 m. Vėliau buvo rekonstruota, tačiau iki šiol išliko geru romaninės architektūros pavyzdžiu. Vienuolynas, kuriam priklausė bažnyčia, išgriautas 1835 m.:



2. Buvusio benediktinų vienuolyno Šv. Petro bažnyčia (Monestir de Sant Pere de Besalú), pagrindinio fasado skulptūros, XI a.:



3. Buvusio benediktinų vienuolyno Šv. Petro bažnyčia (Monestir de Sant Pere de Besalú), vaizdas iš šiaurės vakarų pusės:



4. Šv. Petro bažnyčios fasado liūtas, XI a.:



5. Aikštė priešais šv. Petro bažnyčią (Plaça Prat de Sant Pere). Kairėje - Casa Cornella, XII a. pastatai:



6. Aikštė priešais šv. Petro bažnyčią, vyko kalvio amato demonstracija:



7. Geležinės rožės aikštėje priešais šv. Petro bažnyčią:



8. Stebėtojas:



9. Dar vienas žvilgsnis į vienuolyno bažnyčią:



10. Didžioji aikštė (Plaça Major), dešinėje - Plaça de la Llibertat:



11. Plaça de la Llibertat, XVI a. statinys, šiuo metu parduotvės, įstaigos bei turizmo informacijos centras.



12. Namo fasadas, Plaça Major:

[Hortis]

13. Didžiausia Besalu įžymybė - senasis Besalu tiltas (Puente Viejo de Besalú) per Fluvía upę, pastatytas XI a., XIV a. perstatytas (bokštai), nukentėjęs XX a. pirmoje pusėje per Pilietinį karą, 1965 m. restauruotas, tačiau tebelaikomas vienu iš geriausiai išlikusių romaninių tiltų Europoje:



14. Senasis Besalu tiltas (Puente Viejo de Besalú) per Fluvía upę, tilte aštuonios arkos, bei du gynybiniai bokštai, saugantys įėjimą į miestą:



15. Besalu senamiesčio dalis šalia Senojo tilto. Dešinėje - vienas iš tilto bokštų:



16. Senasis Besalu tiltas (Puente Viejo de Besalú) per Fluvía upę. Aukštis nuo tilto pagrindo iki bokšto viršaus - 30 m.



17.



18. Senasis Besalu tiltas (Puente Viejo de Besalú) per Fluvía upę su gynybiniu bokštu tilto viduryje:



19. Besalu senamiesčio dalis žvelgiant nuo Senojo tilto. Matosi išlikę XI - XIV a. miesto sienos fragmentai:



20. Senasis Besalu tiltas (Puente Viejo de Besalú) per Fluvía upę bei Besalu senamiestis:



21. Senasis Besalu tiltas (Puente Viejo de Besalú) per Fluvía upę bei Besalu senamiestis.



22. Tiltas pakankamai fotogeniškas iš visų pusių:



23.



24. Gynybinis bokštas tilto viduryje:

[Hortis]

25. Šv. Vincento bažnyčia (Església de Sant Vicenç). Pastatyta XII a. romaniniu stiliumi, XIII a. pb. rekonstruota gotikiniu stiliumi (viršutinė fasado dalis, langas su rože), XVII a. pb. primūrytas barokinis varpinės bokštas. Nepaisant šių perstatymų, romaninis stilius liko vyraujantis:



26. Šv. Vincento bažnyčia (Església de Sant Vicenç), fasado portalas:



27. Šv. Vincento bažnyčia (Església de Sant Vicenç). Romaninis portalas pietiniame bažnyčios fasade:



28. Šv. Vincento bažnyčia (Església de Sant Vicenç). Romaninio portalo kolonų kapitelių dekoras, XII a.:



29. Šv. Vincento bažnyčia (Església de Sant Vicenç). Romaninio portalo kolonų kapitelių dekoras, XII a.:



30. Šv. Vincento bažnyčia (Església de Sant Vicenç):



31. Šv. Vincento bažnyčia (Església de Sant Vicenç), interjeras. Bažnyčia trijų navų:



32. Gatvė šalia Plaça Major:



33. Tipiška gatvė buvusiam žydų rajone. Viduramžių Besalu mieste žydai sudarė apie 1/4 miesto gyventojų:



34. Gatvė:



35. Gatvė buvusiam žydų kvartale:



36. Durys:

[Hortis]

37. Els Tres Arcs, Žydų rajonas (La Judería):



38.



39. Gatvė:



40. Portal de la Força:



41. Miestelis jau gana komercializuotas su sąlyginai nemažu skaičiumi turistų bei suvenyrų parduotuvėmis, nors linkę ir daug ramių bei tuščių kampelių



42. Gatvė šalia miesto sienos:



43. Fasadai:



44. Langas:



45. Langinės:



46. Šulinys senamiestyje:



47. Fluvía upė, tekanti šalia Besalu:



48. Šv. Martyno bažnyčia (Església de Sant Martí), romaninio stiliaus, pastatyta XII a. pr.:



49. Šv. Julijos senosios ligoninės bažnyčia (Església de l'antic Hospital de Sant Julià), pastatyta XII a., ligoninė išgriauta 1835 m.:



50. Šv. Julijos senosios ligoninės bažnyčia (Església de l'antic Hospital de Sant Julià), portalo kolonos kapitelio puošyba, XII a. Dažnai romaninės epochos menininkų darbai aplenkia visus XX a. siurealistų siužetus:



51. Šv. Julijos senosios ligoninės bažnyčia (Església de l'antic Hospital de Sant Julià), portalo kolonos kapitelio puošyba, XII a.:



52. Besalu apylinkės su Pirėnų priekalnėmis:



53. Besalu apylinkės, vaizdas pro autobuso langą:




54. Besalu apylinkės:



Tiek nuotraukų iš šio miestelio, dėkui už dėmesį.

[oranger]

Nuostabios vietos! Ačiū už Besalu
Įdomu, kad žydų kvartale yra tokios pat arkos, kaip ir Vilniaus žydų kvartale. Čia tokia jų architektūrinė tradicija apskritai?

[enigma]

Įspūdingi akmeninių miestų vaizdai !

[Hortis]

Montblankas / Montblanc

Tolimesni mano pasidairymai po Kataloniją. Šį kartą - Montblanc, 8 tūkst. gyventojų turintis miestelis Taragonos provincijoje Katalonijoje. Įkurtas XI a., XIII - XIV a. vienas svarbiausių Katalonijos miestų, karalių rezidencija bei Katalonijos parlamento (kortesų) susirinkimo vieta. XIV a. miestas apjuosiamas 1500 m. ilgio siena su 34 bokštais bei 5 vartais. Ši miesto siena išliko iki šiol. 1947 m. miestas paskelbtas nacionaliniu paminklu.

http://en.wikipedia.org/wiki/Montblanc,_Tarragona

1. Torre de Cinc Cantons (Penkių kampų bokštas), XIV a.:



2. Miesto siena link šv. Antano vartų, XIV a.:



3. Šv. Antano vartai (Portal de Sant Antoni), XIV a.:



4. Link senojo tilto:



5. Šv. Magdelenos ligoninės koplyčia (Església-hospital Sant Marçal), XIV a.:



6. Senoji šv. Magdelenos ligoninė (Antic Hospital de Santa Magdalena, XIV - XVI a.):



7. Senasis tiltas (Pont Vell) per Francolí upę, XII a.:



8. Pro Šv. Antano vartus (Portal de Sant Antoni), XIV a.:



9. Gatvelė šalia miesto sienos:



10. Koplytėlė:



11. Viena pagrindinių gatvių:



12. Žydų gatvė (Carrer dels Jueus), buvęs žydų gyvenamasis rajonas, XIII a.
(Čia kartu atsakymas į seniai forumiečio oranger užduotą klausimą dėl arkų žydų kvartaluose. Specialiai tuo nesidomėjau, tačiau panašios gotinkinės arkos yra būdingos daugelio Katalonijos istorinių miestų žydų gyventiems kvartalams):



13. Durų įvairovė:



14. Dar viena koplytėlė:



15. Vietos didikų rūmai (Palau Alenyà), XIV a.:



16. Žydų rajone, XIII - XIV a. miesto dalis:



17. Iškaba:



18. Šv. Migelio bažnyčia (L'església de Sant Miquel), XIV a.:



19. Namų fasadai šalia šv. Migelio bažnyčios:

[Hortis]

20. Miestelyje daug senų įspūdingų durų:



21. Siena link Kastilijos vartų:



22. Kastilijos vartai (Portal del Castlà), XV a.



23. Link šv. Jurgio vartų:



24. Sienos fragmentas:



25. Fasadai:



26. Šv. Pranciškaus bažnyčia (Antiga església de Sant Francesc), XIII a. Šalia įsikūręs pranciškonų vienuolynas:



27. Šv. Pranciškaus bažnyčia, fasadas, XIII a. romaninis stilius pereinantis į gotiką.



28. Durų įvairovė:



29. Link šv. Jurgio vartų:



30. Miesto sienos dalis šalia šv. Jurgio bokšto vartų (Torre-portal de Sant Jordi), XIV a.:



31. Šv. Jurgio bokšto vartai (Torre-portal de Sant Jordi), XIV a.:



32. Nuo šv. Jurgio vartų link Didžiosios aikštės:



33. Namų fasadai:



34. Durys:



35. Nuo šv. Jurgio vartų link Didžiosios aikštės:



36. Didžioji aikštė (Plaza Major):



37. Didžioji aikštė (Plaza Major), Porxos de Cal Malet, XVIII a. ir Casa de la Vila (XIII - XIV a.):



38. Casal Desclergue, XVI a. vietos didikų giminės namas:



39. Buvusi Kastilijos karalių rezidencija (Palau Reial, XIII-XIV a.):



40. Aikštė su fontanu (Font Major). XVIII a.:

[Hortis]

41. Didžioji aikštė (Plaza Major):



42. Šalia šv. Marijos bažnyčios, Casal dels Josa, XIII - XVIII a., šiuo metu miesto muziejus:



43. Šv. Marijos bažnyčia (Santa Maria de Montblanc), XIV a., fasado portalas - XVII a.



44. Fasado portalas iš arčiau:



45. Šv. Marijos bažnyčia (Santa Maria de Montblanc), portalo dalis, XVII a.:



46. Grindinio priešais šv. Marijos bažnyčia fragmentas:



47. Šv. Marijos bažnyčia (Santa Maria de Montblanc), portalo dalis, XVII a.:



48. Šv. Marijos bažnyčia (Santa Maria de Montblanc), fasado puošybos fragmentas:



49. Šv. Marijos bažnyčia (Santa Maria de Montblanc):



50. Šv. Marijos bažnyčia (Santa Maria de Montblanc):



51. Šv. Marijos bažnyčia (Santa Maria de Montblanc):



52. Durų rankena - belstukas:



53. Šalia šv. Marijos bažnyčios:



54. Šalia šv. Marijos bažnyčios:



55. Skveras einant link šv. Barboros kalvos (Pla de Santa Bàrbara):



56. Vaizdas į miestą nuo šv. Barboros kalvos (Pla de Santa Bàrbara). Šv. Marijos bažnyčia, XIV a.:



Bus daugiau.

[Hortis]

57. Vaizdas į miestą nuo šv. Barboros kalvos (Pla de Santa Bàrbara). Tolumoje matosi už miesto sienų esantys šiuolaikiniai rajonai ir komblokai:



58. Vaizdas į miestą nuo šv. Barboros kalvos (Pla de Santa Bàrbara).



59. Vaizdas į miestą nuo šv. Barboros kalvos (Pla de Santa Bàrbara).



60.



61. Aplinkinės kalvos:



62. Vaizdas į miestą ir jo apylinkes nuo šv. Barboros kalvos (Pla de Santa Bàrbara).




63. Sienos bokšto vėliavos:



64. Sienos dalis šalia šv. Barboros kalvos, XIV a.:



65. Vieni iš miesto vartų, XIV a.:



66. Baluard de Santa Anna (miesto sienos dalis, XIV a.):



67.



68. Baluard de Santa Anna (miesto sienos dalis, XIV a.), link šv. Antano vartų:



69. Miesto siena, XIV a.:



70.



71.



72. Montblanko apylinkės:



Tuo ir pabaigiu pasakojimą apie šį miestelį. Apie patį miestelį retai užsimenama daugumoje gidų po Kataloniją. Nors ir įtraukiau jo aplankymą į savo kelionės maršrutą, bet nedaug tegalėjau spręsti ko galiu iš jo tikėtis, tačiau jo aplankymo įspūdžiai viršijo lūkesčius. Puikiai išlikęs viduramžių epochos miestas su savita atmosfera, jis visai nėra komercializuotas. Miestelyje nemačiau nei turistų, nei suvenyrų parduotuvių. Tai nera koks nors muziejus ar dekoracija, bet gyvas miestas, gyvenantis savo gyvenimą.

[Hortis]

Taragona / Tarragona

Taragona (Tarragona), miestas Katalonijos provincijos pietinėje dalyje, prie Viduržemio jūros, to paties pavadinimo provincijos centras. 140 tūkst. gyventojų. Miestui, vadinamam Tarraco, įkūrimui pagrindą davė Antrojo Pūnų karo metu, 217 m. pr. Kr. šioje vietoje įkurta romėnų karinė stovykla, naudota kaip bazė karui prieš Kartaginą. Būtent iš šio miesto vyko 200 m. trukęs Pirėnų pusiasalio užkariavimas. Tarraco tapo Artimosios Ispanijos (Hispania Citerior), o vėliau Tarakono Ispanijos (Hispania Tarraconensis), Romos imperijos provincijos, apėmusios didžiąją Pirėnų pusiasalio dalį, sostine, kuri II a. pr. Kr. turėjo apie 30 tūkst. gyv. bei buvo vienas svarbiausių imperijos miestų.
Tarraco, kaip ir visą provinciją, 409 m. užkariavo vizigotai. Miestas tampo vizigotų karalystės dalimi.
713 m. užimamas ir sugriaunamas arabų. Arabus 1116 m. išvarė Barselonos grafas Ramón Berenguer III. Arabų sugriautas miestas buvo apleistas ir beveik negyvenimas.
XII a. pr. miestą iš arabų atsiėmus Barselonos grafams Taragona tampa svarbios arkivyskupijos centru, svarbiu tampa Taragonos uostas, mieste pirmą kartą po romėnų laikotarpio, vėl pradėti statyti reikšminti monumentalūs statiniai, didelė katedra, bažnyčios ir rūmai, atnaujinamos ir vėl pritaikomos gynybai romėnų statytos miesto sienos, mieste įsikūrė viena iš Aragono karalių rezidencijų. Miesto reikšmė smuko XVII - XVIII a., miestas smarkiai nukentėjo per 1811 m. Napoleono armijos invaziją.
2000 m. gausus romėniškosios Taragonos (Tarraco) paveldas buvo įtrauktas į UNESCO saugomų pasaulio paveldo objektų sąrašą.

Savo istorija bei architektūriniu paveldu Taragona mano nuomone yra antras miestas Katalonijoje po Barselonos (nors Girona irgi visai netoli pagal šiuos vertinimo kriterijus, bet visgi pirmenybę dėl romėniškojo paveldo gausos teikčiau Taragonai).


Romėniškame mieste buvo du centrai - Kolonijos forumas ir Provincijos forumas. Fotoreportažą pradedu nuo Kolonijos forumo liekanų. Forumas pastatytas dar Romos Respublikos laikais, II a. po Kr. Imperijos laikais, I a. po Kr., perstatytas. Sugriautas ir sudegintas 390 m. barbarams užėmus miestą.
Iki 1920 m. ši teritorija, esanti viršutinėje miesto dalyje, nebuvo urbanizuota, tuo metu buvo atlikti archeologiniai kasinėjimai, kurių metu buvo rasti Romos imperijos laikų bazilikos, kurijos, šventyklų ir kitų pastatų liekanos. Teritorijoje rastas didelis kiekis antikinių skulptūrų, tame tarpe Julijų - Klaudijų dinastijos imperatorių bei jų šeimos narių skulptūros.

Pradžiai romėniškojo miesto rekonstrukcija Taragonos archelologijos muziejuje:

1.



2. Kolonijos forumo liekanos dabar:



Kolonijos forumas (Forum Colonia). Bazilikos - romėniškosios Taragonos administracinio, politinio bei teisinio centro liekanos.

3.



4.



5.



6. Buvusi bazilikos teritorija su išlikusiomis kolonomis bei jų liekanomis.




7. Kolonijos forumas (Forum Colonia). Hipostilės (hypostylos) griuvėsiai. Šiuo metu buvusio forumo liekas į dvi dalis dalija per vidurį einanti gatvė, dvi forumo dalys tarpusavyje sujungtos virš minėtos gatvės esančiu metaliniu tiltu. Vienoje forumo dalyje dominuoja romėniškos bazilikos griuvėsiai, kitoje - hipostilė, Jupiterio, Junonos ir Minervos šventyklos liekanos:



8. Kolonijos forumas (Forum Colonia). Žvigsnis į buvusios bazilikos bei kurijos teritoriją.



9. Kolonijos forumas (Forum Colonia). Iš buvusios svarbiausios mieste Jupiterio, Junonos ir Minervos šventyklos šiuo metu liko tik nedidelė šventyklos pamato dalis:



10. Kolonijos forumas (Forum Colonia). Senasis forumo kelias.



11. Kolonijos forumas (Forum Colonia). Bazilikos griuvėsiai. 2000 m. forumas, kartu su eile kitų romėniškosios Taragonos istorinių paminklų buvo įtrauktas į UNESCO saugomų pasaulio paveldo objektų sąrašą.



12. Kolonijos forumo rekonstrukcija Taragonos archeologijos muziejuje:



13. Kitas aplankytas romėniškas objektas - Fereres akvedukas (Aqüeducte de les Ferreres), dar vadinamas Velnio tiltu (Pont del Diable), esantis 4 km. į šiaurę nuo Taragonos. Pastatytas imperatoriaus Augusto laikais, I a. pr. Kr. pabaigoje. Akveduku į romėnų miestą Tarraco buvo tiekiamas vanduo. Vanduo buvo imamas iš už 15 km. nuo Tarraco esančios Francolí upės (lotyniškas upės pav. Tulcis). Šiuo metu išlikusi 249 m. akveduko atkarpa, aukštis - 27 m. 2000 m. šis akvedukas, kartu su eile kitų romėniškosios Taragonos istorinių paminklų buvo įtrauktas į UNESCO saugomų pasaulio paveldo objektų sąrašą. Vienas iš trijų geriausiai išlikusių romėniškų akvedukų.

Deja lankymui buvo ne pats parankiausias metas, nes akvedukas restauruojamas ir buvo pastoliuose.

14.



15. Priėjimas arčiau akveduko užtvertas. Tolumoje matosi Taragonos priemesčio namai:



16.



17.



18.



19. Kraštovaizdis šalia akveduko.



20. Akvedukas restauruojamas pagal ES finansuojamą projektą:

[Hortis]

Taragona / Tarragona

Kitas aplankytas objektas - Nekropolio muziejus (Museu de la Necròpolis), ir Ankstyvosios krikščionybės kapinės (Necròpolis paleocristiana de Tarragona). 1923 - 1933 m. buvusio tabako fabriko bei jo apylinkių teritorijoje atkastas didelis III - VI a. po Kr. krikščionybės laikotarpio romėnų kapinynas. 2000 m. šis nekropolis, kartu su eile kitų romėniškosios Taragonos istorinių paminklų buvo įtrauktas į UNESCO saugomų pasaulio paveldo objektų sąrašą.

21. Sarkofagai:



22. Ankstyvosios krikščionybės nekropolis (Necròpolis paleocristiana de Tarragona). V a. kriščioniškos šv. Fructuosus bazilikos liekanos. Šv. Fructuosus (Tarraco vyskupas), Šv. Augurius ir Šv. Eulogius, 259 m. buvo sudeginti Tarraco amfiteatre, jų palaikai palaidoti šioje vietoje.



23. Ankstyvosios krikščionybės nekropolis (Necròpolis paleocristiana de Tarragona). Sarkofagai.



24. Ankstyvosios krikščionybės nekropolis (Necròpolis paleocristiana de Tarragona).



25.



26. Nekropolio muziejus (Museu de la Necròpolis). Nuotraukos iš 1923 - 1933 m. vykusių archeologinių kasinėjimų. Paleokrikščionys plačiai praktikavo laidojimą ne tik mūrinėse kriptose, sarkofaguose, bet ir didelėse amforose bei vazose (Dolium). Pamiršti gražūs papročiai...



27. Nekropolio muziejus (Museu de la Necròpolis). Nekropolio dalies planas su pažymėtais palaidojimais. Viso atkasta daugiau kaip 2 tūkst. palaidojimų.



28. Nekropolio muziejus (Museu de la Necròpolis). Nuotraukos iš 1923 - 1933 m. vykusių archeologinių kasinėjimų. Matomi skirtingi palaidojimų tipai.



29. Nekropolio muziejus (Museu de la Necròpolis). Romėnų nekropolis. Sarkofago bareljefas.



30. Nekropolio muziejus (Museu de la Necròpolis). Radiniai romėnų nekropolyje. Sarkofagas.



31. Nekropolio muziejus (Museu de la Necròpolis). Radiniai romėnų nekropolyje. Mozaika.



32. Nekropolio muziejus (Museu de la Necròpolis). Radiniai nekropolyje. Lėlė marionetė iš dramblio kaulo, surasta sarkofage, kuriame buvo palaidota apie 5 m. amžiaus mergaitė.



33. Nekropolio muziejus (Museu de la Necròpolis). Radiniai romėnų nekropolyje. Stiklo dirbiniai.



34. Nekropolio muziejus (Museu de la Necròpolis). Radiniai nekropolyje. Mozaika iš vyskupo Optimus kapo.



35. Nuotraukos iš 1923 - 1933 m. vykusių archeologinių kasinėjimų. Labiausiai paplitę laidojimo būdai buvo du - mūrų atskiriamose nišose - kriptose (vad.tegulae), arba dideliuose keramikiniuose induose (amforose). Taip pat buvo laidojama karstuose iš medžio, akmens, marmuro, švino, kai kuriuose kapuose surastos mozaikos. Taip pat yra surasta kolektyvinių laidojimo laidojimų pastatų su kriptomis, kuriuose kelis šimtmečius buvo laidojami šeimos nariai. Viso šiame kapinyne išskirta daugiau kaip šimtas skirtingų vėlyvosios Romos imperijos kapų tipų. Nėra žinoma, kas būtent lėmė palaidojimo tipo parinkimą. Nėra nustatyta, jog moterys būtų laidojamos kuo nors skirtingai negu vyrai, taip pat nepastebėti kapų tipų skirtumai tarp skirtingų palaidotų asmenų amžių grupių. Šiuo metu metu Taragonos nekropolis laikomas didžiausiu bei geriausiai ištirtu kapinynu Vakarinėje Romos imperijos dalyje. Nepaisant to, manoma, jog didžioji dalis kapinyno dar nėra atkasta.



36. Nekropolio muziejus (Museu de la Necròpolis). Radiniai romėnų nekropolyje. Sarkofago bareljefo fragmentas.



37. Nekropolio muziejus (Museu de la Necròpolis). Radiniai nekropolyje. Sarkofagas.



38. Vadinamasis "Liūtų sarkofagas", rastas nekropolyje. III a. po Kr. antroji pusė.



39. Romėnų laidotuvių dievo Atis galva, rasta nekropolyje.



40. Nekropolio muziejus (Museu de la Necròpolis). Romėniškas antkapis.