Papildau info dėl Kaliningrado - šiuo metu veikia 2 linijos, 3 ir 5 maršrutas. Gal būt kitais metais atstatys dar vieną maršrutą, taip pat yra planų apie greitaeigį tramvajų, kuris vežtų žmones į stadioną - na Rusija ruošiasi futbolo čempionatui...
Nematytas vaizdelis Depeche. Sovietų sajungininkai anglai ir amerikiečiai pasidarbavo iš peties, kas liko po karo naujieji šeimininkai viską nušlavė. Geriau jau lenkams po karo butų kraštas atiduotas, jei ne viską butų atstatę, bet vis jaustusi senojo miesto dvasia.
Grįžtant prie nuotraukos, iš jos matyti, kad dauguma pastatų buvo išlikę. Tik dalis stovėjo be stogų, kitur išvis tvarkingas vaizdas. Po karo viskas buvo nušluota barbarų, vandalų, gotų ordų.
Būkim biedni, bet teisingi. Britų bombonešių aviacija buvo savo darbo profesionalai. Taigi tie namai "be stogų" greičiausiai liko ir be stogų, ir be perdangų ir be didelės dalies sienų.
Toje pačioje pokarinėje VFR - beveik nieko neatstatyta, nes sugriovimai buvo beviltiški
It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on
O ką bendro su Karaliaučiumi turi lenkai? Geriau jau lietuviams būtų atidavę.
Karaliaučiaus universitetas buvo įsteigtas lietuvių, turėjo daugybę profesorių ir net rektorių lietuvių, jame buvo lietuvių kalbos katedra, išleista daugybė lietuviškų knygų.
Taip pat ir šiandien Kaliningrade yra gatvė Litovskij val/Lietuvių pylimas, kvartalas, prie kurio nuo viduramžių gyveno išimtinai lietuviai-aukštaičiai. Buvo ir daugiau lietuviškų vietovardžių, tereikia žvilgtelėti į žemėlapius. Prie Karaliaučiaus esančiame Sembos pusiasaly apie 17-18 amžius buvo paskutinė prūsų kalbos sala. Vėliau prūsai sumišo daugiausiai su lietuviais-aukštaičiais, nes klausydavo lietuviškų pamaldų, taip pat skaitydavo lietuviškus spaudinius, tad asimiliavosi į lietuvninkus. Taip pat Karaliaučiuje būta net lietuviškų bažnyčių, knygynų ir kt.
Lenkams atiduoti būtų lygiai tiek neteisinga, kiek 1945 rusams.
Grįžtant prie nuotraukos, iš jos matyti, kad dauguma pastatų buvo išlikę. Tik dalis stovėjo be stogų, kitur išvis tvarkingas vaizdas. Po karo viskas buvo nušluota barbarų, vandalų, gotų ordų.
Lenkijos karalystei pagal Torūnės taikos sutartį (1466 m. spalio 19 d.) buvusios ordino valdos Prūsijoje buvo padalintos: geriausios žemės su svarbiausiais uostais (Dancigu ir Elbingu) Rytų Pomeranijoje kartu su Varmės vyskupija buvo prijungtos prie Lenkijos ir nuo tol vadintos Karališkaisiais Prūsais, o likusi teritorija palikta Vokiečių ordinui, kurio didysis magistras nuo šiol turėjo prisiekti Lenkijos karaliui vasalo ištikimybės priesaika. Lietuvos didikai turėjo šansą visiškai panaikinti ordiną ir prisijungti baltiškas žemes, bet buvo užsiėme Podolės reikalais ir Trylikos metų kare (1454–1466 m.) nedalyvavo, žemaičiai laikinai buvo užėmę Klaipėda, bet greit prarado. Tai buvo paskutinis lietuvių šansas prisijungti dalį Prūsijos teritorijos, daugiau tokios progos nebepasitaikė išskyrus 1923 m. kai buvo prijungtas Klaipėdos kraštas.
Tiesa, Tilžė santykinai neblogai išsilaikė, kiek tai galima vadint neblogai... Tačiau tas miestas yra pasienio miestas, kur norint nuvykti, reikia valdžios leidimo, o užsieniečiams lankytis apskritai draudžiama.
Bent jau dėl Regensburgo, nesi teisus, tai vienas mažiausiai nukentėjęs karo metu iš didesniųjų Vokietijos miestų.
Nors negalima sutikti ir su Tomo teiginiu, jog po karo buvo mažai atstatyta net ir Vakarų Vokietijoje. Atstatyta tegu ir ne viskas (kas ir nėra įmanoma), bet tikrai labai daug, ištisi visiškai sugriautų miestų senamiesčiai.
<...>
Nesvarbu kokių "laimėjimų" pasiekė britų aviacija, faktas išlieka vienas, kad miestą galima buvo atkurti lyg kokią Rygą, kuri taip pat smarkiai nukentėjo per karą, bet šiandien yra milijono turistų lankomas miestas... Skirtingai nuo Potiomkino ar Prostokvašino kaimo - Kaliningrad.
<...>
Būtent, kad sovietai ne tik nesaugojo, kas išlikę, bet ir negailestingai griovė ir naikino jau po karo. Pvz., pilį nušlavė praėjus daugiau nei dviems dešimtmečiams po karo pabaigos.
Šiek tiek OT, bet čia turiu pasakyti, kad Ryga Antrąjį pasaulinį karą išgyveno patyrusi palyginti nedaug nuostuolių: nuo vokiečių antpuolio nukentėjo Rotušės aikštės aplinka ir Dauguvos pakrantė. Likusi senamiesčio dalis ir naujamiestis nenukentėjo. Beje, sovietiniais laikais minėta smarkiai apgriauta senamiesčio dalis, išvalyta nuo griuvėsiu, o jų vietoje pristatyta baisių naujadarų, nesistengiant atstatinėti (išimtis - Šv. Petro bažnyčios rekonstrukcija ir restauravimas).
Būtent, kad sovietai ne tik nesaugojo, kas išlikę, bet ir negailestingai griovė ir naikino jau po karo. Pvz., pilį nušlavė praėjus daugiau nei dviems dešimtmečiams po karo pabaigos.
Šiek tiek OT, bet čia turiu pasakyti, kad Ryga Antrąjį pasaulinį karą išgyveno patyrusi palyginti nedaug nuostuolių: nuo vokiečių antpuolio nukentėjo Rotušės aikštės aplinka ir Dauguvos pakrantė. Likusi senamiesčio dalis ir naujamiestis nenukentėjo. Beje, sovietiniais laikais minėta smarkiai apgriauta senamiesčio dalis, išvalyta nuo griuvėsiu, o jų vietoje pristatyta baisių naujadarų, nesistengiant atstatinėti (išimtis - Šv. Petro bažnyčios rekonstrukcija ir restauravimas).
Nereikia ieškoti toli, čia pat Klaipėda. Po karo nušluotos visos bažnyčios, didelė Naujamiesčio ir Senamiesčio kvartalų dalis neatstatyta o tiesiog griauta, net ir mažai nukentėję pastatai nesaugoti. Net jei ir Karaliaučiaus sritis po karo butų prijungta prie Lietuvos vistiek nebutu apseita be griovimų, ką darė Klaipėdoje, tą patį butų darę ir Karaliaučiuje naujieji lietuviai ir rusai.
Latvijos miestas Jelgava taipogi patyrė tokį pat likimą. Po karo išlikusios švč. Trejybės, reformatų, Mikalojaus bažnyčios susprogdintos, istorinės turgaus aikštės, senojo miesto užstatymo likučiai centre, kultūros veikėjų kapinės nulyginti kaip ir Karaliaučiuje išliko priemiesčiai.
Miestas griautas dėl tos pačios priežasties kaip ir Karaliaučius, ir Klaipėda - tai buvo vokiškos kultūros miestai.
Galit mane apšviesti su miestų lankymų Kaliningrado srityje? Negi draudžiama lankytis ir Tilžėje?
Tarp matytų fotografijų neblogai išlikęs yra ir Įsrutis, gaila, tik miesto centras nuneštas, centrinė bažnyčia, kuri buvus ir su gotikos elementais nugriauta jei neklystu apie 1970.
O ką bendro turi apskritai nuo karo nenukentėjusių Vokietijos miestų vaizdai (na nebent kokio nuobodžiaujančio amerikiečių tankisto, ar britų artileristo pykštelėta į bažnyčios smailę) su Kionigsbergu, Hamburgu, Kiolnu, Drezdenu ir kitais?
Tiesa, Tilžė santykinai neblogai išsilaikė, kiek tai galima vadint neblogai... Tačiau tas miestas yra pasienio miestas, kur norint nuvykti, reikia valdžios leidimo, o užsieniečiams lankytis apskritai draudžiama.
2004ais metais ten lankiausi. Tiesa Lietuva tada dar nebuvo pilnai integruota į Rusijai priešišką ES/NATO bloką
Nors negalima sutikti ir su Tomo teiginiu, jog po karo buvo mažai atstatyta net ir Vakarų Vokietijoje. Atstatyta tegu ir ne viskas (kas ir nėra įmanoma), bet tikrai labai daug, ištisi visiškai sugriautų miestų senamiesčiai.
Pavyzdžiui?
It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on
O ką bendro turi apskritai nuo karo nenukentėjusių Vokietijos miestų vaizdai (na nebent kokio nuobodžiaujančio amerikiečių tankisto, ar britų artileristo pykštelėta į bažnyčios smailę) su Kionigsbergu, Hamburgu, Kiolnu, Drezdenu ir kitais?
2004ais metais ten lankiausi. Tiesa Lietuva tada dar nebuvo pilnai integruota į Rusijai priešišką ES/NATO bloką
Pavyzdžiui?
Braunšveigas, Hildesheimas, čia iš tų, kuriuose lankiausi.
Comment