RU (DE). Karaliaučius / Калининград / Königsberg

[TrippleA]

Lietuvoje oficialiai naudojamas vienintelis to miesto pavadinimas- Karaliaučius kaip ne Grodno o Gardinas ir t.t Labai keista kai lietuviai naudoja rusu OKUPANTŲ mums primestus to ISTORIŠKAI LIETUVIŠKO krašto ir miestų RUSIŠKUS pavadinimus ...ypač tai keista atrodo šiandienineje situacijoje.....mes matomai esam dydesni UKRAINOS nei LIETUVOS patriotai...

Jums gal koks nusvitimas pasitaike ar dar kazkas? Diskusija kazkur pries menesi buvo.

[gerietis]

Kadangi tai istorinės lietuvių žemės, turėtume vadinti lietuviškai. Tik ar tada ten kalbėjo lietuviškai?

https://www.davidrumsey.com/luna/ser...&mi=36&trs=141

[manometras]

Kadangi tai istorinės lietuvių žemės, turėtume vadinti lietuviškai. Tik ar tada ten kalbėjo lietuviškai?

https://www.davidrumsey.com/luna/ser...&mi=36&trs=141

Tai istorinės prūsų žemės.
Bet lietuviški pavadinimai atsirado seniai, kai po karų ir marų žemės arčiau Lietuvos ištuštėjo ir į jas persikėlė lietuviai. Nepamenu, XV ar XVI amžiuje. O prūsų kalba ir kultūra nyko. Taip, jie kalbėjo lietuviškai, bet palaipsniui vokietėjo. Paskui buvo intensyviau vokietinami, turėjo lankyti vokiškas mokyklas. Dalis miestelių ir kaimų buvo nacių laikais pervadinti vokiškai. Dauguma tų lietuvių pasirinko bėgti nuo sovietų į Vokietiją kartu su vokiečiais ir kitais, pvz., šveicarais.
Kai kurie po karo iš nevilties ir bado siuntė savo vaikus į Lietuvą (“Vilko vaikai”).
Sovietmečiu dar gyveno Lietuvoje tokia rašytoja iš liuteroniškos Prūsų Lietuvos (berods, kilusi iš Šilutės) Ieva Simonaitytė. Jos knygos aprašo tų lietuvninkų mentalitetą ir gyvenimą.

[gerietis]

Žemėlapyje aiškiai parašyta LAND LITAUEN ant Karaliaučiaus srities.
Tiesa įdomūs artefaktai tame žemėlapyje dar yra: Herrschaft Tauroggen ir Herrschaft Serrey, man naujiena buvo.

[Tikras architektas]

Tai istorinės prūsų žemės.
Bet lietuviški pavadinimai atsirado seniai, kai po karų ir marų žemės arčiau Lietuvos ištuštėjo ir į jas persikėlė lietuviai. Nepamenu, XV ar XVI amžiuje. O prūsų kalba ir kultūra nyko. Taip, jie kalbėjo lietuviškai, bet palaipsniui vokietėjo. Paskui buvo intensyviau vokietinami, turėjo lankyti vokiškas mokyklas. Dalis miestelių ir kaimų buvo nacių laikais pervadinti vokiškai. Dauguma tų lietuvių pasirinko bėgti nuo sovietų į Vokietiją kartu su vokiečiais ir kitais, pvz., šveicarais.
Kai kurie po karo iš nevilties ir bado siuntė savo vaikus į Lietuvą (“Vilko vaikai”).
Sovietmečiu dar gyveno Lietuvoje tokia rašytoja iš liuteroniškos Prūsų Lietuvos (berods, kilusi iš Šilutės) Ieva Simonaitytė. Jos knygos aprašo tų lietuvninkų mentalitetą ir gyvenimą.

Simonaitytė labai įdomi rašytoja, visom prasmėm. Galima susidaryti tokį vaizdą, kad tie kleinlitaueriai apskritai nelabai norėjo tapatintis su Lietuva ir net laikė lietuvius žemos kultūros tauta. Yra šiandien pas vokiečius, beje, lietuviškų pavardžių, kurios dauguma kilusios iš šio krašto, tad ir tie žmonės galimai yra kleinlitaueriai.

[Tomas]

Tai net Berlyno meru ilgai buvo toks Klaus Wowereit.

Šiaip istoriniais laikais Prūsijos lietuviai (bent dalis jų), Lietuva ir vadino savo gyvenamą teritoriją. O tai kas buvo rytuose už upelio - jiems buvo Rusija.

[mantasm]

Simonaitytė labai įdomi rašytoja, visom prasmėm. Galima susidaryti tokį vaizdą, kad tie kleinlitaueriai apskritai nelabai norėjo tapatintis su Lietuva ir net laikė lietuvius žemos kultūros tauta. Yra šiandien pas vokiečius, beje, lietuviškų pavardžių, kurios dauguma kilusios iš šio krašto, tad ir tie žmonės galimai yra kleinlitaueriai.

Skaitant pirmo pasaulinio memuarus teko susidurt su tokiu vertinimu. Kai atsiūsdavo į kaimą prižiūrėt tvarką kokį Prūsolietuvį, tai būdavo daug griežčiau nei grynas vokietis. Dar priedo kalbą +/- suprasdavo ir būdavo sunkiau varkes už nugaros organizuot.

[manometras]

Simonaitytė labai įdomi rašytoja, visom prasmėm. Galima susidaryti tokį vaizdą, kad tie kleinlitaueriai apskritai nelabai norėjo tapatintis su Lietuva ir net laikė lietuvius žemos kultūros tauta. Yra šiandien pas vokiečius, beje, lietuviškų pavardžių, kurios dauguma kilusios iš šio krašto, tad ir tie žmonės galimai yra kleinlitaueriai.

Taip ir buvo. Lietuva priklausė Rusijos imperijai, liaudis buvo baudžiauninkai, labai skurdūs, neraštingi, nemokyti, beteisiai ir nelaimingi. Gyvenamoji aplinka netvarkinga. Žemaitės apsakymai daug pasako. Mes tik tapę miestiečių tauta, sovietmečiu, sutvarkėm visas tas kaimo trobas Rumšiškėse ir pradėjom įsivaizduot tuos baudžiauninkus kaip gražiai ir tvarkingai gyvenusius.
O jau Prūsų Lietuva buvo Vokietija, Europa, civilizacija, laisvi valstiečiai.

[PoDV]

19-20 amžiuje iki WWII etninė Lietuva buvo padalinta vos ne kaip kokia Korėja šiuo metu. Tik be DMZ, o reikėjo religinių-vokiečių šimtmečiais įtakotų kultūrinių skirtumų

[Tikras architektas]

Taip ir buvo. Lietuva priklausė Rusijos imperijai, liaudis buvo baudžiauninkai, labai skurdūs, neraštingi, nemokyti, beteisiai ir nelaimingi. Gyvenamoji aplinka netvarkinga. Žemaitės apsakymai daug pasako. Mes tik tapę miestiečių tauta, sovietmečiu, sutvarkėm visas tas kaimo trobas Rumšiškėse ir pradėjom įsivaizduot tuos baudžiauninkus kaip gražiai ir tvarkingai gyvenusius.
O jau Prūsų Lietuva buvo Vokietija, Europa, civilizacija, laisvi valstiečiai.

Tiesa, dar reikia paminėti, kad ta takoskyra ir ATR laikais egzistavo, tiesa buvo kiek kitokia. Vokiečių kraštai buvo šokiruoti tokių dalykų kaip liberum veto, kas šiandien yra vienas kertinių demokratijos principų.

[Sula]

Taip ir buvo. Lietuva priklausė Rusijos imperijai, liaudis buvo baudžiauninkai, labai skurdūs, neraštingi, nemokyti, beteisiai ir nelaimingi. Gyvenamoji aplinka netvarkinga. Žemaitės apsakymai daug pasako. Mes tik tapę miestiečių tauta, sovietmečiu, sutvarkėm visas tas kaimo trobas Rumšiškėse ir pradėjom įsivaizduot tuos baudžiauninkus kaip gražiai ir tvarkingai gyvenusius.
O jau Prūsų Lietuva buvo Vokietija, Europa, civilizacija, laisvi valstiečiai.

Nebuvo jau baisiai tokie dideli skirtumai. Nors, žinoma, Prūsija buvo gerokai pažangesnė ir turtingesnė, nei Rusijos imperijos provincija.
Mano žmonos giminė 300 m nuo sienos su Prūsija gyveno. Namas tebestovi.

[RokasLT]

Tiesa, dar reikia paminėti, kad ta takoskyra ir ATR laikais egzistavo, tiesa buvo kiek kitokia. Vokiečių kraštai buvo šokiruoti tokių dalykų kaip liberum veto, kas šiandien yra vienas kertinių demokratijos principų.

Be tuo metu, tai ir padėjo sužlugdyti ATR, įtaisant kad ir vieną agentą.

[acetonas]

Nebuvo jau baisiai tokie dideli skirtumai. Nors, žinoma, Prūsija buvo gerokai pažangesnė ir turtingesnė, nei Rusijos imperijos provincija.
Mano žmonos giminė 300 m nuo sienos su Prūsija gyveno. Namas tebestovi.

Palygink kokia Priekule su eiliniu Žemaitijos miesteliu, toliau nuo buvusios sienos. Skirtumai bus nemaži.

[acetonas]

Tiesa, dar reikia paminėti, kad ta takoskyra ir ATR laikais egzistavo, tiesa buvo kiek kitokia. Vokiečių kraštai buvo šokiruoti tokių dalykų kaip liberum veto, kas šiandien yra vienas kertinių demokratijos principų.

Ar tikrai liberum veto tokia svarbi šiandien? Ar gali koks Karbauskis nutraukti viso seimo darbą 2 žodžiais?

[Gator]

Palygink kokia Priekule su eiliniu Žemaitijos miesteliu, toliau nuo buvusios sienos. Skirtumai bus nemaži.

Kokie tie skirtumai?

[Tomas]

Namai iki 3 aukštų, o ne iki 2 a.

[Tikras architektas]

Ar tikrai liberum veto tokia svarbi šiandien? Ar gali koks Karbauskis nutraukti viso seimo darbą 2 žodžiais?

Ar iš burinės galeros šiandien daug naudos? Ne. Bet ar PANAMAX konteinerinis laivas galėjo atsirasti be burinės galeros? Turbūt nelabai.

[acetonas]

Kokie tie skirtumai?

Muriniai namai, dažniausiai aukštesni. Fasadai įmantresni. Žemaitijoje dažniausiai stovi maži mediniai su paprastais fasadais.

[manometras]

Nebuvo jau baisiai tokie dideli skirtumai. Nors, žinoma, Prūsija buvo gerokai pažangesnė ir turtingesnė, nei Rusijos imperijos provincija.
Mano žmonos giminė 300 m nuo sienos su Prūsija gyveno. Namas tebestovi.

Na, valstiečiai gal gyveno ir ten, ir ten mediniuose namuose ir pervargdavo nuo fizinių darbų, bet miestai ir miesteliai tikrai skyrėsi. Iki šiol, nors rusai nugyveno tuos miestus ir miestelius, matyti, kokie buvo solidūs arba bent paprasti mūriniai namai, dideli fabrikai, malūnai, tiltai, fortai, kareivinės. Karaliaučiuje tramvajų tinklas, gatvės visos ištrinkeliuotos, šaligatviai, parkai, skverai, senas zoologijos sodas, senas botanikos sodas.

[Tomizmas]

Šitas žemėlapis yra iš karo Ukrainoje temos. Gana įdomiai atrodo, kad Kaliningrade yra nemaža proporcija rusijos gyventojų - daugiau, negu pvz. Tolimųjų rytų regionuose, kurie žemėlapyje atrodo gigantiški. Netgi lenkia daug europinės "istorinės" rusijos sričių.