Parašė Tomizmas
Kuršių nerija jau SSRS laikais galėjo visa atitekti Lietuvai, dėl lengvesnio nacionalinio parko administravimo, bet rusai paprieštaravo.
Tai turbūt vienintelė teritorija, kuri galėtų būti visapusiškai panaudojama, jei kraštas būtų Lietuvos. Lietuvos kranto linija yra maža, daug lietuvių šiltomis dienomis grūdasi į siaurą pajūrio ruožą. Atsiradusias naujas gyvenvietes nesunkiai absorbuotų, atsirastų lietuvių naujakurių, valstybė ir verslas tikrai įveiklintų naujas gyvenvietes taip kaip ir šiaurinė Kuršių nerijos pusė.
Likusias teritorijas jei atitektų Lietuvai prikelti būtų sunkus darbas, plius etninė sudėtis greičiausiai nesikeistų, liktų rusakalbė teritorija. Nebent kokia Nemuno deltos dalis, bet tiesą sakant, man patinka dabartinė siena Nemuno upe.
Lenkija gavo vakarines teritorijos, bet nekompensuoja prarastų rytinių teritorijų ploto, tai nelaikyčiau, kad jie jau per gerai turėtų su Karaliaučiumi.
Susilaikau kaip reiktų dalint Karaliaučių tarp Lietuvos ir Lenkijos (ar Vokietijos su Čekija).
Lenkija didelė, santykinai turtinga valstybė, turbūt kruopčiai tvarkytų miestelius, gal kokias išimtis ES paramai gautų tam regionui vystyti, prūsiškam palikimui prikelti. Pradėtų labiau vystytis ir žemės ūkis.
Nors tinka ir Vokietija. Istoriškai priklausiusios jai teritorijos. Tik klausimas ar tiktų Lenkijai, nes Vokietijos politinis landscape'as irgi greičiausiai nebus pastovus.
Gali būti, kad dėl ramybės niekas nieko nedalins, gal net susikurs kokia nors ketvirta Baltijos valstybė, Kionigsbergija, Priegolia ar kažkas panašaus.
...arba ES sostinės regionas irgi slidus reikalas. Nežinom kas bus su ES, vis tik greičiausiai arba turės būti šiandien egzistuojanti valstybė arba naujai sukurta valstybė, ir tai jei atsitiktų taip, kad Rusijos nebeliktų.
O tiesiog buko pilnos srities pajungimo prie Lietuvos nenorėčiau, kraštas mus temptų žemyn. Lenkijai būtų lengviau atlaikyti. Daug mažesnė teritorija nei Rytų Vokietija buvo Vakarų Vokietijai.
Comment