II pasaulinis karas buvo lemtingas Karaliučiui: 1944 m. naktį iš rugpjūčio 26 į 27-ąją 200 britų karališkųjų oro pajėgų lėktuvų bombardavo šiaurinę miesto dalį, o po trijų parų bombas ant miesto išmetė dar 600 lėktuvų. Pirmą kartą karybos istorijoje buvo panaudotas napalmas. Per šiuos antskrydžius žuvo daugiau kaip 4 tūkst. gyventojų, daugybė pastatų virto griuvėsiais. 1945 m. sausį Karaliaučių apsupo sovietų kariuomenė. 1945 m. balandžio 6 d. sutelkusi didžiules pajėgas, sovietų kariuomenė puolė Karaliaučių. Po trijų dienų miesto gynybai vadovavęs generolas Otto Laschas kapituliavo. Mieste išgyveno 73 tūkst. žmonių, tačiau jie negalėjo ištrūkti iš apsupties. Per keletą metų dėl represijų ir deportacijų šis skaičius sumažėjo iki 25 tūkst. 1947-1948 m. jie gavo galimybę išvykti į Vokietiją. Po karo senasis Karaliaučius tapo sovietų okupacinės politikos, etnocido, totalitarinio režimo auka. Nijolė Strakauskaitė VADOVAS Klaipėda, Kuršių nerija, Karaliaučius 2005.
Įdomu ar yra išlikęs jo koks archyvas, Klaipėda turėtų be abejonės būti.
Turėjote omenyje architekto projektuotų pastatų brėžinius. Na kol kas jų Lietuvoje niekas nematė o ir neieškojo Vokietijos archyvuose. Reiktų skirti pinigų komandiruotėms ir paieškoti.
Klaipėdos medžiagos (projektų ir kt.) labai daug yra Berlyne Prūsijos slaptajame archyve. Čia istorikams būtų ką veikti.
Žinoma nieks nefinansuos iki tol kol nebus atstatyta Jono bažnyčia
Su valdovų rūmais situacija visai panaši buvo. Tikrai akivaizdu ne viskas buvo padaryta.
Comment