Žalvos pilis - Saalau - (Каменское Черняховского района)
Pilis priklausė ir jos statyba (1352-1355) rūpinosi Sembos vyskupija. Nedidelė (42x46), 1 fligelio kvadratinio plano su gynybine siena ir priešpiliu. Pagrindinis korpusas buvo 42x12 m dydžio. Centre stovėjo bokštas su arkiniais vartais. Triaukščio pastato sienos buvo 1,9-2,5 m storio; jame veikė koplyčia ir valdytojo gyv. patalpos. Pastogėje įrengti kuorai ir gynybinis praėjimas. Iš rytų pilį saugojo tvenkinys. Iš rytų ir šiaurės stovėjo priešpilio siena. 1376 metų vasarą LDK Kęstučio vadovaujama lietuvių kariuomenė užėmė pilį ir sudegino, netrukus ji buvo atstatyta. Prūsijoje sekuliarizavus bažnytines valdas, pilį kunigaikštis Albrechtas leido pasilikti kanauninkams, kurie turėjo ją ir išlaikyti. XVI a. vid. pilis buvo įkeista, pristatyta daugiau pastatų, nugriautas bokštas. Dar 1900 m. pag. korpuse gyveno dvaro amtmonas. Rūsyje buvo įsikūrusi sūrinė, alaus ir vyno daryklos. Nepaisant rekonstrukcijų iki 1944 pilis išliko. Po 1945 ji apleista ir išsprogdinta. Pilies sienų griuvėsiai išliko.
Laukstyčiai (vok. Lochstädt, rus. Pavlovo), bažnytkaimis, dvaras ir valsčiaus centras Semboje, Fischhauseno apskrityje, nuo Fischhauseno nutolęs 5,0 km, Aistmarių nerijos šiauriniame gale. Sovietmečiu Laukstyčiai nusiaubti, ten įsikūrė sov. kariškiai. Pilis iš kart po karo griauta ir sprogdinta, ieškota Gintaro kambario, kitų vertybių, dar vėliau ir pamatai iškasinėti (po 1990 m.), dabar teliko menkos pamatų žymės.
Laukstyčių (Lochstädt) pilies griuvėsiai tuoj po mūšių. – 1945. – Originalios fotonuotraukos.
Šioje pilyje 1945 m. TSRS MA organizuotos archeografinės ekspedicijos metu Povilas Pakarklis surado Kristijono Donelaičio „Metų“ rankraštį, keletą profesoriaus Martyno Liudviko Rėzos rankraščių ir nemažai senovinių spaudinių lietuvių kalba. http://www.mab.lt/Donelaitis/kuryba.html
Prūsijos karaliaus Frydricho I įsakymu XVIII a. pr. per 1700–1721 m. Šiaurės karą nugriauti du korpusai ir didysis bokštas, pusiau apgriautas danskeris, išardyta galerija, gynybinė siena. Akmenys ir plytos panaudotos Piliavos tvirtovei statyti. 1884 m. pilis pertvarkyta į mokyklą. Po 1888 m. gaisro sunyko priešpilis. XX a. pr. pilis suremontuota. Pilis nukentėjo per 1945 m. TSRS–Vokietijos kariuomenių kovas dėl Piliavos. Po karo iki 1989 m. ją sugriovė Kaliningrado sritis gyventojai – ieškota Gintaro kambario. 2000 m. liekanos su rūsiais visiškai išgriautos.
Švedai ties Aistmarių protaka 1626 m. pastatė redutą su blokhauzu - būsimosios tvirtovės užuomazgą. XVII a. pabaigoje Piliavoje lankėsi Rusijos caras Petras I domėjosi fortifikacija ir laivų statyklomis, pagal Piliavos tvirtovės pavyzdį liepė tokią pat pastatyti Sankt-Peterburge. 1791-1806 m. citadelė perstatyta. Pilyje buvo kareivinės, arsenalas, evangelikų bažnyčia. Tvirtovės pastatai sugriauti 1945 m. Išliko įvažiavimo vartai, gynybiniai pylimai ir ravelinai.
/\ Tegul būna atskiros temos. Į PL galima nuvažiuoti net ir be paso ar jokio asmens dokumento, o į Kaliningradą reikia vizų. Po 70 metų skirtingos istorijos ten per daug dideli skirtumai.
Tai jaučiu pakursiu atskirą temą Kaliningrado srities pilims.
„O kūjis su pjautuvu - juk tai paprastos liaudies, darbininkų ir valstiečių simboliai. Dabar ženkliukus, pirktus Pilies gatvėje, ir kuriuos visą laiką iki uždraudimo nešiodavausi prisisegęs prie kuprinės, turėjau pasidėti į stalčių.“ - Tomizmas
Teisybės dėlei, įdėsiu keletą foto, kaip Ragainės pilis atrodė prieš pat karą. Pastato išorė labiausiai nukentėjo jau sovietmečiu.
O dabar keletas šviežių nuotraukų. Iš tos pačios pusės, kaip pastaroji nuotrauka:
Atskirai stovintis bokštas:
Šiaurės rytų fasadas, atsuktas į šlaitą, kur kažkada buvo vaizdingas parkas. Už kelių šimtų metrų - Nemunas ir Lietuva.
„O kūjis su pjautuvu - juk tai paprastos liaudies, darbininkų ir valstiečių simboliai. Dabar ženkliukus, pirktus Pilies gatvėje, ir kuriuos visą laiką iki uždraudimo nešiodavausi prisisegęs prie kuprinės, turėjau pasidėti į stalčių.“ - Tomizmas
Comment