LV. Liepāja/ Liepoja
Noriu pristatyti kitą mums, manau, nemažai lietuviams svarbų Latvijos miestą Liepoją (vokiškai vadinosi Libau, rusiškai - Либава). Tai miestas, pasak liepojiečių ir latvių, "kur gimsta vėjas".
http://www.youtube.com/watch?v=c-4t1QHt7jw
Vietovė kaip Lyvos upė ir kaimas prie jos pirmą kartą paminėta 1253 m. Labiausiai tikėtina, kad pavadinimo kilmė sietina su lyvių kalbos žodžiu liiw, kuris reiškia smėlis.
1560 m. paminėtas vokiškasis šio miesto pavadinimas Libawe. Miesto klestėjimo pradžia siekia XVII a., kai 1621 m. Ryga atiteko švedams - tad miestui nebeliko konkurentų. 1625 m. Liepojai suteikos miesto teisės. Miestas iki pat XIX a. imtinai išliko vokiškas.
Liepoja labiausiai suklestėjo XIX a.: steigėsi fabrikai, plėtėsi uostas, 1896 m. pastatyta pirmoji elektrinio tramvajaus linija Rusijos imperijos Baltijos gubernijose (http://www.miestai.net/forumas/album.php?albumid=120). Didelės įtakos miesto raidai turėjo 1871 m. pastatytas Romnų-Liepojos geležinkelis.
XIX a. pabaigoje - XX a. pradžioje mieste gyveno apie 100 000 gyventojų - kiek daugiau nei dabar - 86 000.
Prieš karą kursavo vienintelė Rusijos imperijoje keltų linija Liepoja - Niujorkas. Iš čia nemažai lietuvių laimės išvyko ieškoti už Atlanto.
XIX a. pabaigoje mieste gyveno nemažai lietuvių - jie sudarė 20 proc. visų gyventojų. Iš žymesnių lietuvių gyvenusių Liepojoje minėtini chemikas V. Čepinskis, dailininkas A. Varnas (beje abu joniškiečiai), J. Biliūnas ir kt.
Miestas iki 1920 m. buvo laikinoji Latvijos sostinė - kai Ryga buvo užimta bolševikų. Tiesa, mieste rezidavo 2 tuometinės Latvijos vyriausybės: viena Niedrės - provokiška, kita K. Ulmanio - laive "Saratov" plaukiojančiame šalia Liepojos.
Liepoja labai nukentėjo per II Pasaulinį karą - 1941 m. Miestas 1945 m. pasidavė vėliau nei Berlynas - kadangi buvo nutrūkę ryšiai, tad gynėjai (latviški SS batalionai ir Vermachto daliniai) uždaryti vad. "Kuršo katile" nežinojo apie Vokietijos kapitualiciją.
Miestas įdomus savo architektūra - čia persipynė vienaukštė medinė architektūra (beje pati seniausi miestų mediniai pastatai Baltijos valstybėse) su XIX a. daugiaukšte mūrine architektūra (daugumą pastatų suprojektavo Maksas Paulas Berči).
Garsėja savo pajūriu, baltu jo smėliu, pakrančių vilomis (ypač gražu pasivaikščioti Kurmajos prospekte ir Jūrmalos parke) - Palangai iki jos labai toli. Kaip kurortinė vieta garsėja jau nuo XVIII a.
Liepoja - Latvijos roko sostinė, čia vyksta roko festivaliai, yra pats didžiausias Latvijoje roko baras - 4 aukštų.
Dar viena specifika - Karo uostas. Jis pradėtas kurti jau XIX a. pabaigoje (1890 m. caras Aleksandras III pasirašė įsaką dėl Liepojos karinio jūrų uosto-tvirtovės steigimo) kaip svarbiausia Rusijos karinė bazė Baltijos jūroje. Tokia ji išliko ir sovietiniu laikotarpiu. Iki pat 1990 m. Liepoja ir Karo uostas egzistavo kaip 2 atskiri miestai. Susikūrusi VšĮ "Karostas cietums" organizuoja įvairias atrakcijas (http://www.karostascietums.lv/new/lt/mainmenu-lt.html). Čia verta apžiūrėti pravoslavų cerkvę, kalėjimą, rūmus, seniausią sukamą tiltą (kuris 2006 m. būtų atšventęs savo 100-metį, tačiau nuvertė laivas).
Gražus ir teatras. Liepojoje nuo 1907 m. pradėjo veikti pats seniausias latvių (kaip tautybės) profesionalus teatras. 1918 m. persikėlė į dabartines patalpas - buv. vokiečių teatrą. Pastatas neoklacicistinio stiliaus, statytas 1912-1917 m.
Visiems, kas aplanko Lietuvos pajūrį siūlau užsukti ir į šį miestą.
Noriu pristatyti kitą mums, manau, nemažai lietuviams svarbų Latvijos miestą Liepoją (vokiškai vadinosi Libau, rusiškai - Либава). Tai miestas, pasak liepojiečių ir latvių, "kur gimsta vėjas".
http://www.youtube.com/watch?v=c-4t1QHt7jw
Vietovė kaip Lyvos upė ir kaimas prie jos pirmą kartą paminėta 1253 m. Labiausiai tikėtina, kad pavadinimo kilmė sietina su lyvių kalbos žodžiu liiw, kuris reiškia smėlis.
1560 m. paminėtas vokiškasis šio miesto pavadinimas Libawe. Miesto klestėjimo pradžia siekia XVII a., kai 1621 m. Ryga atiteko švedams - tad miestui nebeliko konkurentų. 1625 m. Liepojai suteikos miesto teisės. Miestas iki pat XIX a. imtinai išliko vokiškas.
Liepoja labiausiai suklestėjo XIX a.: steigėsi fabrikai, plėtėsi uostas, 1896 m. pastatyta pirmoji elektrinio tramvajaus linija Rusijos imperijos Baltijos gubernijose (http://www.miestai.net/forumas/album.php?albumid=120). Didelės įtakos miesto raidai turėjo 1871 m. pastatytas Romnų-Liepojos geležinkelis.
XIX a. pabaigoje - XX a. pradžioje mieste gyveno apie 100 000 gyventojų - kiek daugiau nei dabar - 86 000.
Prieš karą kursavo vienintelė Rusijos imperijoje keltų linija Liepoja - Niujorkas. Iš čia nemažai lietuvių laimės išvyko ieškoti už Atlanto.
XIX a. pabaigoje mieste gyveno nemažai lietuvių - jie sudarė 20 proc. visų gyventojų. Iš žymesnių lietuvių gyvenusių Liepojoje minėtini chemikas V. Čepinskis, dailininkas A. Varnas (beje abu joniškiečiai), J. Biliūnas ir kt.
Miestas iki 1920 m. buvo laikinoji Latvijos sostinė - kai Ryga buvo užimta bolševikų. Tiesa, mieste rezidavo 2 tuometinės Latvijos vyriausybės: viena Niedrės - provokiška, kita K. Ulmanio - laive "Saratov" plaukiojančiame šalia Liepojos.
Liepoja labai nukentėjo per II Pasaulinį karą - 1941 m. Miestas 1945 m. pasidavė vėliau nei Berlynas - kadangi buvo nutrūkę ryšiai, tad gynėjai (latviški SS batalionai ir Vermachto daliniai) uždaryti vad. "Kuršo katile" nežinojo apie Vokietijos kapitualiciją.
Miestas įdomus savo architektūra - čia persipynė vienaukštė medinė architektūra (beje pati seniausi miestų mediniai pastatai Baltijos valstybėse) su XIX a. daugiaukšte mūrine architektūra (daugumą pastatų suprojektavo Maksas Paulas Berči).
Garsėja savo pajūriu, baltu jo smėliu, pakrančių vilomis (ypač gražu pasivaikščioti Kurmajos prospekte ir Jūrmalos parke) - Palangai iki jos labai toli. Kaip kurortinė vieta garsėja jau nuo XVIII a.
Liepoja - Latvijos roko sostinė, čia vyksta roko festivaliai, yra pats didžiausias Latvijoje roko baras - 4 aukštų.
Dar viena specifika - Karo uostas. Jis pradėtas kurti jau XIX a. pabaigoje (1890 m. caras Aleksandras III pasirašė įsaką dėl Liepojos karinio jūrų uosto-tvirtovės steigimo) kaip svarbiausia Rusijos karinė bazė Baltijos jūroje. Tokia ji išliko ir sovietiniu laikotarpiu. Iki pat 1990 m. Liepoja ir Karo uostas egzistavo kaip 2 atskiri miestai. Susikūrusi VšĮ "Karostas cietums" organizuoja įvairias atrakcijas (http://www.karostascietums.lv/new/lt/mainmenu-lt.html). Čia verta apžiūrėti pravoslavų cerkvę, kalėjimą, rūmus, seniausią sukamą tiltą (kuris 2006 m. būtų atšventęs savo 100-metį, tačiau nuvertė laivas).
Gražus ir teatras. Liepojoje nuo 1907 m. pradėjo veikti pats seniausias latvių (kaip tautybės) profesionalus teatras. 1918 m. persikėlė į dabartines patalpas - buv. vokiečių teatrą. Pastatas neoklacicistinio stiliaus, statytas 1912-1917 m.
Visiems, kas aplanko Lietuvos pajūrį siūlau užsukti ir į šį miestą.
Comment