LV. Liepoja / Liepāja

[Salvijus]

LV. Liepāja/ Liepoja

Noriu pristatyti kitą mums, manau, nemažai lietuviams svarbų Latvijos miestą Liepoją (vokiškai vadinosi Libau, rusiškai - Либава). Tai miestas, pasak liepojiečių ir latvių, "kur gimsta vėjas".
http://www.youtube.com/watch?v=c-4t1QHt7jw
Vietovė kaip Lyvos upė ir kaimas prie jos pirmą kartą paminėta 1253 m. Labiausiai tikėtina, kad pavadinimo kilmė sietina su lyvių kalbos žodžiu liiw, kuris reiškia smėlis.
1560 m. paminėtas vokiškasis šio miesto pavadinimas Libawe. Miesto klestėjimo pradžia siekia XVII a., kai 1621 m. Ryga atiteko švedams - tad miestui nebeliko konkurentų. 1625 m. Liepojai suteikos miesto teisės. Miestas iki pat XIX a. imtinai išliko vokiškas.
Liepoja labiausiai suklestėjo XIX a.: steigėsi fabrikai, plėtėsi uostas, 1896 m. pastatyta pirmoji elektrinio tramvajaus linija Rusijos imperijos Baltijos gubernijose (http://www.miestai.net/forumas/album.php?albumid=120). Didelės įtakos miesto raidai turėjo 1871 m. pastatytas Romnų-Liepojos geležinkelis.
XIX a. pabaigoje - XX a. pradžioje mieste gyveno apie 100 000 gyventojų - kiek daugiau nei dabar - 86 000.
Prieš karą kursavo vienintelė Rusijos imperijoje keltų linija Liepoja - Niujorkas. Iš čia nemažai lietuvių laimės išvyko ieškoti už Atlanto.
XIX a. pabaigoje mieste gyveno nemažai lietuvių - jie sudarė 20 proc. visų gyventojų. Iš žymesnių lietuvių gyvenusių Liepojoje minėtini chemikas V. Čepinskis, dailininkas A. Varnas (beje abu joniškiečiai), J. Biliūnas ir kt.
Miestas iki 1920 m. buvo laikinoji Latvijos sostinė - kai Ryga buvo užimta bolševikų. Tiesa, mieste rezidavo 2 tuometinės Latvijos vyriausybės: viena Niedrės - provokiška, kita K. Ulmanio - laive "Saratov" plaukiojančiame šalia Liepojos.
Liepoja labai nukentėjo per II Pasaulinį karą - 1941 m. Miestas 1945 m. pasidavė vėliau nei Berlynas - kadangi buvo nutrūkę ryšiai, tad gynėjai (latviški SS batalionai ir Vermachto daliniai) uždaryti vad. "Kuršo katile" nežinojo apie Vokietijos kapitualiciją.
Miestas įdomus savo architektūra - čia persipynė vienaukštė medinė architektūra (beje pati seniausi miestų mediniai pastatai Baltijos valstybėse) su XIX a. daugiaukšte mūrine architektūra (daugumą pastatų suprojektavo Maksas Paulas Berči).
Garsėja savo pajūriu, baltu jo smėliu, pakrančių vilomis (ypač gražu pasivaikščioti Kurmajos prospekte ir Jūrmalos parke) - Palangai iki jos labai toli. Kaip kurortinė vieta garsėja jau nuo XVIII a.
Liepoja - Latvijos roko sostinė, čia vyksta roko festivaliai, yra pats didžiausias Latvijoje roko baras - 4 aukštų.
Dar viena specifika - Karo uostas. Jis pradėtas kurti jau XIX a. pabaigoje (1890 m. caras Aleksandras III pasirašė įsaką dėl Liepojos karinio jūrų uosto-tvirtovės steigimo) kaip svarbiausia Rusijos karinė bazė Baltijos jūroje. Tokia ji išliko ir sovietiniu laikotarpiu. Iki pat 1990 m. Liepoja ir Karo uostas egzistavo kaip 2 atskiri miestai. Susikūrusi VšĮ "Karostas cietums" organizuoja įvairias atrakcijas (http://www.karostascietums.lv/new/lt/mainmenu-lt.html). Čia verta apžiūrėti pravoslavų cerkvę, kalėjimą, rūmus, seniausią sukamą tiltą (kuris 2006 m. būtų atšventęs savo 100-metį, tačiau nuvertė laivas).
Gražus ir teatras. Liepojoje nuo 1907 m. pradėjo veikti pats seniausias latvių (kaip tautybės) profesionalus teatras. 1918 m. persikėlė į dabartines patalpas - buv. vokiečių teatrą. Pastatas neoklacicistinio stiliaus, statytas 1912-1917 m.
Visiems, kas aplanko Lietuvos pajūrį siūlau užsukti ir į šį miestą.

[Bensons]

Viskas labai idomu, bet sita tema jau trecia apie Liepoja. Manau, reikia jas apjungti.
LV.Liepoja, vėjų miestas
LV.Liepoja (Liepāja)

[Salvijus]

Liepojos šiaurinė dalis, netoli stoties
Atvaizdas


Turgaus aikštė
Atvaizdas


Liuteronų bažnyčia
Atvaizdas

Beje, bažnyčia taip ir nebaigta statyti. Viso mieste yra 3 gražios architektūros bažnyčios (gražiausia šv. Onos), 1 - katalikų, 2 - cerkvės (jei ne daugiau).

[Salvijus]

Liepojos tramvajus

Noriu pristatyti kitą mums, manau, nemažai lietuviams svarbų Latvijos miestą Liepoją (vokiškai vadinosi Libau, rusiškai - Либава). Tai miestas, pasak liepojiečių ir latvių, "kur gimsta vėjas".
Vietovė kaip Lyvos upė ir kaimas prie jos pirmą kartą paminėta 1253 m. Labiausiai tikėtina, kad pavadinimo kilmė sietina su lyvių kalbos žodžiu liiw, kuris reiškia smėlis.
1560 m. paminėtas vokiškasis šio miesto pavadinimas Libawe. Miesto klestėjimo pradžia siekia XVII a., kai 1621 m. Ryga atiteko švedams - tad miestui nebeliko konkurentų. 1625 m. Liepojai suteikos miesto teisės. Miestas iki pat XIX a. imtinai išliko vokiškas.
Liepoja labiausiai suklestėjo XIX a.: steigėsi fabrikai, plėtėsi uostas, 1896 m. pastatyta pirmoji elektrinio tramvajaus linija Rusijos imperijoje (http://www.miestai.net/forumas/album.php?albumid=120). Didelės įtakos miesto raidai turėjo 1871 m. pastatytas Romnų-Liepojos geležinkelis.
XIX a. pabaigoje - XX a. pradžioje mieste gyveno apie 100 000 gyventojų - kiek daugiau nei dabar - 86 000.
Prieš karą kursavo vienintelė Rusijos imperijoje keltų linija Liepoja - Niujorkas. Iš čia nemažai lietuvių laimės išvyko ieškoti už Atlanto.
XIX a. pabaigoje mieste gyveno nemažai lietuvių - jie sudarė 20 proc. visų gyventojų. Iš žymesnių lietuvių gyvenusių Liepojoje minėtini chemikas V. Čepinskis, A. Varnas, J. Biliūnas ir kt.
Miestas iki 1920 m. buvo laikinoji Latvijos sostinė - kai Ryga buvo užimta bolševikų. Tiesa, mieste rezidavo 2 tuometinės Latvijos vyriausybės: viena Niedrės - provokiška, kita K. Ulmanio - laive "Saratov" plaukiojančiame šalia Liepojos.
Liepoja labai nukentėjo per II Pasaulinį karą - 1941 m. Miestas 1945 m. pasidavė vėliau nei Berlynas - kadangi buvo nutrūkę ryšiai, tad gynėjai (latviški SS batalionai ir Vermachto daliniai) uždaryti vad. "Kuršo katile" nežinojo apie Vokietijos kapitualiciją.
Miestas įdomus savo architektūra - čia persipynė vienaukštė medinė architektūra (beje pati seniausi miestų mediniai pastatai Baltijos valstybėse) su XIX a. daugiaukšte mūrine architektūra (daugumą pastatų suprojektavo Maksas Paulas Berči).
Garsėja savo pajūriu, baltu jo smėliu, pakrančių vilomis (ypač gražu pasivaikščioti Kurmajos prospekte ir Jūrmalos parke) - Palangai iki jos labai toli. Kaip kurortinė vieta garsėja jau nuo XVIII a.
Liepoja - Latvijos roko sostinė, čia vyksta roko festivaliai, yra pats didžiausias Latvijoje roko baras - 4 aukštų.
Dar viena specifika - Karo uostas. Jis pradėtas kurti jau XIX a. pabaigoje (1890 m. caras Aleksandras III pasirašė įsaką dėl Liepojos karinio jūrų uosto-tvirtovės steigimo) kaip svarbiausia Rusijos karinė bazė Baltijos jūroje. Tokia ji išliko ir sovietiniu laikotarpiu. Iki pat 1990 m. Liepoja ir Karo uostas egzistavo kaip 2 atskiri miestai. Susikūrusi VšĮ "Karostas cietums" organizuoja įvairias atrakcijas (http://www.karostascietums.lv/new/lt/mainmenu-lt.html). Čia verta apžiūrėti pravoslavų cerkvę, kalėjimą, rūmus, seniausią sukamą tiltą (kuris 2006 m. būtų atšventęs savo 100-metį, tačiau nuvertė laivas).
Visiems, kas aplanko Lietuvos pajūrį siūlau užsukti ir į šį miestą.

Liepojos tramvajus pastatytas 1899 m., o atidarytas rugsėjo 7 d. - tai pats seniausias elektrinis tramvajus tuometinėse Rusijos imperijos Baltijos gubernijose. Pirmasis tramvajus pradėjo kursuoti 1899 m. rugsėjo 7 d. Pirmieji vagonai buvo pirkti ir remontuoti Belgijoje. Pradžioje veikė 2 linijos - bendras jų ilgis siekė 10 km. Viena linija vedė link Karo uosto, o kita Kurmajos prospektu link pliažo. Linijos baigdavosi centre. 1904 m. pastatyti 2 keliai. Liepojos tramvajaus bėgiai nuo pat pastatymo buvo "europietiškos vėžės" - t.y. siekė 1 m.
Sovietmečiu planuota statyti naują 2,4 km ilgio liniją link Ezermalos mikrorajono (link Klaipėdos).
Pradžioje vagonai buvo skirstomi į 1-ąją ir 2-ąją klases.
1935 m. Liepojos tramvajų depą sudarė 18 motorinių, 13 prikabinamų ir 4 darbinių vagonų. Tuometinė miesto valdžia nusprendė, kad tramvajus žymiai nuostolingesnė transporto priemonė nei autobusai, todėl 1 linija tramvajai kursuodavo tik vasarą.
Po karo tramvajų susisiekimas atnaujintas 1945-11-07. Tuo metu veikė 3 vienbėgės linijos. Tai, žinoma, ribojo jų greitį - tekdavo laukti apsilenkimo, o paskutiniame sustojime vairuotojui tekdavo pereiti iš vieno vagono galo į kitą. Iš šių laikų ir kilo posakis "juda kaip tramvajus".
1972 m. pastatyta nauja linija į t.v. Pietvakarinį mikrorajoną.
1960 m. senieji vagonai palaipsniui pakeisti į VDR gamintuosiuis, o šiuos nuo 1976 m. į Čekoslovakijoje. Nuo XX a. 9 dešimtmečio pradėjo kursuoti pirmieji čekų dvigubi vagonai, kurie miesto gatvėmis važiuoja ir dabar. 2000 m. pradėjo kursuoti 3 Vokietijoje pirkti naudoti vagonai.
Šiuo metu Liepojoje yra 1 dvibėgė tramvajų linija, kurios ilgis - 12,8 km, kelionė iš vieno galo į kitą trunka 24 min.
Liepojos tramvajus vienintelis - siaurabėgis Latvijoje.

[music]

Liepojos tramvajus pastatytas 1899 m. - tai pats seniausias elektrinis tramvajus tuometinėje Rusijos imperijoje. Pirmasis tramvajus pradėjo kursuoti 1899 m. rugsėjo 7 d. Pirmieji vagonai buvo pirkti ir remontuoti Belgijoje. Pradžioje veikė 2 linijos - bendras jų ilgis siekė 10 km. Viena linija vedė link Karo uosto, o kita Kurmajos prospektu link pliažo. Linijos baigdavosi centre. 1904 m. pastatyti 2 keliai. Liepojos tramvajaus bėgiai nuo pat pastatymo buvo "europietiškos vėžės" - t.y. siekė 1 m.
Sovietmečiu planuota statyti naują 2,4 km ilgio liniją link Ezermalos mikrorajono (link Klaipėdos).
Pradžioje vagonai buvo skirstomi į 1-ąją ir 2-ąją klases.
1935 m. Liepojos tramvajų depą sudarė 18 motorinių, 13 prikabinamų ir 4 darbinių vagonų. Tuometinė miesto valdžia nusprendė, kad tramvajus žymiai nuostolingesnė transporto priemonė nei autobusai, todėl 1 linija tramvajai kursuodavo tik vasarą.
Po karo tramvajų susisiekimas atnaujintas 1945-11-07. Tuo metu veikė 3 vienbėgės linijos. Tai, žinoma, ribojo jų greitį - tekdavo laukti apsilenkimo, o paskutiniame sustojime vairuotojui tekdavo pereiti iš vieno vagono galo į kitą. Iš šių laikų ir kilo posakis "juda kaip tramvajus".
1972 m. pastatyta nauja linija į t.v. Pietvakarinį mikrorajoną.
1960 m. senieji vagonai palaipsniui pakeisti į VDR gamintuosiuis, o šiuos nuo 1976 m. į Čekoslovakijoje. Nuo XX a. 9 dešimtmečio pradėjo kursuoti pirmieji čekų dvigubi vagonai, kurie miesto gatvėmis važiuoja ir dabar. 2000 m. pradėjo kursuoti 3 Vokietijoje pirkti naudoti vagonai.
Šiuo metu Liepojoje yra 1 dvibėgė tramvajų linija, kurios ilgis - 12,8 km, kelionė iš vieno galo į kitą trunka 24 min.
Liepojos tramvajus vienintelis - siaurabėgis Latvijoje.

Jei 1899, tada netiesa. 1898 belgai įrengė elektrinį tramvajų Vitebske

Бельгийское акционерное общество построило в городе в 1898 году электростанцию и трамвайную линию (первую в Белоруссии) на электрической тяге;

Belgų akcinė bendrovė 1898 metais pastatė mieste elektrinę ir elektrinio tramvajaus liniją (pirmąją Baltarusijoje)

http://www.hrono.info/land/russ/vitebsk.html

Čia dar plačiau:

В мае 1898 витебский трамвай был введён в эксплуатацию – на год раньше, чем в Москве и на 9 лет раньше, чем в Санкт-Петербурге.

1898 metų gegužę Vitebske imtas eksploatuoti tramvajus- metais anksčiau nei Maskvoje ir 9 metais anksčiau nei Sankt Peterburge

http://ru.wikipedia.org/wiki/Витебский_трамвай

Na o Liepojos matyt vienas pirmųjų imperijoje ir pirmasis Pabaltijy

[music]

Maskvos, beje, irgi truputį senesnis. Imtas eksploatuoti 1899 balandžio 6.

http://ru.wikipedia.org/wiki/Московский_трамвай

Na bet smagu, kad latviai greit perėmė naujoves. Deja Lietuva labai atsiliko ir pavėlavo. Net ir po 30 metų Kaune važinėjo arklių traukiami tramvajai, o Vilnius, planavo planavo, bet iki karo taip ir nespėjo, o vėliau niekam net nebuvo aktualu

[Salvijus]

Maskvos, beje, irgi truputį senesnis. Imtas eksploatuoti 1899 balandžio 6.

http://ru.wikipedia.org/wiki/Московский_трамвай

Na bet smagu, kad latviai greit perėmė naujoves. Deja Lietuva labai atsiliko ir pavėlavo. Net ir po 30 metų Kaune važinėjo arklių traukiami tramvajai, o Vilnius, planavo planavo, bet iki karo taip ir nespėjo, o vėliau niekam net nebuvo aktualu

Liepoja kiek vėliau - tik rugsėjo 7 d. Lyginti Liepoją su Maskva ir Vitebsku šiek tiek sudėtinga - Liepoja tuo metu buvo tik vienas iš vakarinės provincijos uostas. Beje, Rygoje elektrinis pastatytas vėliau. Ryga prieš pirmąjį pasaulinį karą buvo antras pagal dydį miestas Rusijos imperijoje - dėl antros vietos konkuravo su Maskva ir Odesa.

[music]

Trečias
Antras buvo Petrogradas.

[music]

Net ne pasirodo.

Peterburgas 1915 2 318 600
Odesa 1910 506,000
Maskva 1915 1 817 000
Ryga 1913 517 500

Dar man klausimas dėl Kijevo dydžio ar Charkovo. Pačioje Rusijoje gilumoje irgi galėjo būti stambių miestų..

O Vitebską su Liepoja galima drąsiai lyginti. Abu tuo metu turėjo po maždaug 100 000 gyv. Tiesa Vitebskas prieš antrąjį pasaulinį jau 180 000
Šiaip keistoka, jog buvo pastatyti tramvajai ne didžiausiuose centruose pirmiausiai..

[music]

Charkovas tikrai mažesnis buvo
1916 352 300

Kijevas matyt taip pat.

Opapa.. O štai su Lenkija, kuri autonomiškai priklausė imperijai:

Varšuva 1900: 686 000
Lodzė 1905 343 900
1925 538 600

na ir toliau jau Krokuva Vilniaus dydžio
1915 183 000

O Ryga- didžiausias imperijos uostas, ir vienintelis kapitalistinis miestas.
Šiaip tikrai keista ir pavydu latviams dėl jų senų miestiškų tradicijų. Daugpilis, kaip ir Liepoja, dar prieš pirmąjį pasaulinį turėjo virš 100 000 gyv., Ryga- virš pusės milijono.
O Liepoja toks turintis aurą miestukas. Reiks kada apsilankyt vėl.

[Salvijus]

Net ne pasirodo.

Peterburgas 1915 2 318 600
Odesa 1910 506,000
Maskva 1915 1 817 000
Ryga 1913 517 500

Dar man klausimas dėl Kijevo dydžio ar Charkovo. Pačioje Rusijoje gilumoje irgi galėjo būti stambių miestų..

O Vitebską su Liepoja galima drąsiai lyginti. Abu tuo metu turėjo po maždaug 100 000 gyv. Tiesa Vitebskas prieš antrąjį pasaulinį jau 180 000
Šiaip keistoka, jog buvo pastatyti tramvajai ne didžiausiuose centruose pirmiausiai..

Vitebskas buvo gubernijos centras, o Liepoja - tik apskrities. Tačiau didelis uostas ir pramonės centras - o tai svarbiausia. Iš Liepojos uosto kursavo vienintelis keltas iš Rusijos imperijos į JAV - Liepoja-Niujorkas. Beje ir lietuvių mieste gyveno nemažai - apie 20 proc. Todėl pagrįstai šį miestą galime laikyti beveik savu. Jei norit galiu patalptinti straipsniuką apie industrailizaciją Latvijoje ir miestus XIX a.

[Salvijus]

Charkovas tikrai mažesnis buvo
1916 352 300

Kijevas matyt taip pat.

Opapa.. O štai su Lenkija, kuri autonomiškai priklausė imperijai:

Varšuva 1900: 686 000
Lodzė 1905 343 900
1925 538 600

na ir toliau jau Krokuva Vilniaus dydžio
1915 183 000

O Ryga- didžiausias imperijos uostas, ir vienintelis kapitalistinis miestas.
Šiaip tikrai keista ir pavydu latviams dėl jų senų miestiškų tradicijų. Daugpilis, kaip ir Liepoja, dar prieš pirmąjį pasaulinį turėjo virš 100 000 gyv., Ryga- virš pusės milijono.
O Liepoja toks turintis aurą miestukas. Reiks kada apsilankyt vėl.

Čia nieko pavydaus - uostai, gera infrastruktūra ir t.t. O Lietuva neturėjo XIX a. neturėjo net Palangos.
Sutinka, Liepoja - turi savo aurą, kurią Vilnius ir Klaipėda baigiau jau susinaikinti.

[suoliuojantis]

Čia reikia nepamiršti, kad tuo metu miestai Latvijoje ir Lenkijoje (bet ne Lietuvoje) labai sparčiai vystėsi: pvz. Ryga pagal 1897 metų surašymą turėjo 282 tūkstančius gyventojų, o po 15 metų 1913 metais jau net 517 tūkstančių ...
Panašiai ir su Liepoja: per ta patį laikotarpį paaugo nuo 60 iki 100 tūkstančių (palyginkite 1913 metais Klaipėda turėjo 21 tūkstantį). Šiuo metu Klaipėda turi netoli 200 tūkst , o Liepoja tik 85 tūkst...

Varšuva irgi nuo 1900 metų iki 1920 metų išaugo nuo maždaug 600 tūkst. iki vos ne milijono (jei kam įdomu Lenkijos duomenys yra http://en.wikipedia.org/wiki/Histori...hics_of_Poland). Todėl lyginti galima tik tiksliai tais pačiais metais.

Tas pats ir su Kijevu: 1897 metais 247 tūkstančiai, o 1913 metais jau 626 tūkst. (duomenys yra ukrainietiškoje wikipedijoje http://uk.wikipedia.org/wiki/Київ)

Jei kas turit noro pasidomėkit tokiais miestais kaip Kazanė, Voronežas ir Tbilisis.

[music]

Vitebskas buvo gubernijos centras, o Liepoja - tik apskrities. Tačiau didelis uostas ir pramonės centras - o tai svarbiausia. Iš Liepojos uosto kursavo vienintelis keltas iš Rusijos imperijos į JAV - Liepoja-Niujorkas. Beje ir lietuvių mieste gyveno nemažai - apie 20 proc. Todėl pagrįstai šį miestą galime laikyti beveik savu. Jei norit galiu patalptinti straipsniuką apie industrailizaciją Latvijoje ir miestus XIX a.

Žinoma, kad norim, kas čia per klausmai

Liepoja irgi buvo žymus centras: uostas, metalo apdirbimo pramonės įmonės..
Kaip ir Vitebske dar prieš pirmąjį pasaulinį dirbo apie 9000 darbininkų vien didelėse įmonėse, o visoje Lietuvoje, įskaitant Klaipėdą ir smulkias manufaktūrėles, gamyklėles po 2-3 darbininkus- 1912 m. 17 934 darbuotojai

Palyginimui Rygos "Provodnik" gamykloje 1913 metais- 16 000, dviejose vagonų gamyklose- 6 700, o visoje Latvijoje- 134 604 pramonės darbininkų

[music]

Čia reikia nepamiršti, kad tuo metu miestai Latvijoje ir Lenkijoje (bet ne Lietuvoje) labai sparčiai vystėsi: pvz. Ryga pagal 1897 metų surašymą turėjo 282 tūkstančius gyventojų, o po 15 metų 1913 metais jau net 517 tūkstančių ...
Panašiai ir su Liepoja: per ta patį laikotarpį paaugo nuo 60 iki 100 tūkstančių (palyginkite 1913 metais Klaipėda turėjo 21 tūkstantį). Šiuo metu Klaipėda turi netoli 200 tūkst , o Liepoja tik 85 tūkst...

Varšuva irgi nuo 1900 metų iki 1920 metų išaugo nuo maždaug 600 tūkst. iki vos ne milijono (jei kam įdomu Lenkijos duomenys yra http://en.wikipedia.org/wiki/Histori...hics_of_Poland). Todėl lyginti galima tik tiksliai tais pačiais metais.

Tas pats ir su Kijevu: 1897 metais 247 tūkstančiai, o 1913 metais jau 626 tūkst. (duomenys yra ukrainietiškoje wikipedijoje http://uk.wikipedia.org/wiki/Київ)

Jei kas turit noro pasidomėkit tokiais miestais kaip Kazanė, Voronežas ir Tbilisis.

Ko norėti, anot E. Hobsbaumo, 20 metų prieš pirmąjį pasaulinį- kapitalizmo aukso amžius.. Deja Lietuvą mažai palietė. Pasidžiaukim bent už latvius ir jų puikius miestus

[Salvijus]

Ko norėti, anot E. Hobsbaumo, 20 metų prieš pirmąjį pasaulinį- kapitalizmo aukso amžius.. Deja Lietuvą mažai palietė. Pasidžiaukim bent už latvius ir jų puikius miestus

Padėtis pasiketė. Dabar Lietuva iš visų Baltijos valstybių yra labiausiai industrializuota - turim daugiausia stambių pramonės įmonių, kai Latvijoje nieko nebeliko išskyrus "Liepojos metalurgas", Valmieros [...] ar dar keletą.

[Salvijus]

Latvijos miestai XIX a. Industrializacija. Ir apie mylimiausią miestą Liepoją...

Miestai XIX a.
Miestų skaičius XIX a. liko nepakitęs – buvo 20 miestų, tačiau laikui bėgant kito jų ūkinis pobūdis, gyventojų skaičius, valdymas. Daugiausia miestų buvo Kurše – 11, Vidžemėje – 6, Latgaloje – tik 3. Seniausias ir svarbiausias miestas buvo Ryga, kuri jau nuo 2001 m. vadinama miestu. XIV a. miesto teises gavo 4 miestai – Aizputė, Kuldyga, Limbažai, Ventspilis, XVI a. – dar 4: Piltenė, Jelgava, Daugpilis, Valka, XVII a. – 5: Bauskė, Liepoja, Jaunjelgava (Naujoji Jelgava), Gruobinė, Jekabpilis, XVIII a. – 6: Cėsys, Ludza, Rėzeknė, Sluoka, Tukumas, Valmiera. XIX a. nė vienam miestui nebuvo suteiktos mieto teisės, tačiau 1892 m. ribotas miestų teises gavo Kuršo apskričių centrai – Ilūkstė, Talsai.
Nežiūrint įvairių vykusių pokyčių įvykusių XIX a. miestų ūkiniame, visuomeniniame, kultūros gyvenime, miestu savivalda nesikeitė iki pat XIX a. 9-ojo dešimtmečio – išliko tokia pat kaip ir viduramžiais.
Miestų pagrindiniu savivaldos organu liko rotušės taryba arba magistratas, kurio veikla ryškiausiai atsiskleidė Rygoje. Savivaldą sudarė 3 miestiečių korporacijos: magistratas, didžioji gildija (sudarė pirkliai, auksakaliai, literatai) ir Mažoji gildija (amatininkų cechų sąjunga).
Rygos magistratą sudarė 20 narių – 16 tarybos narių ir 4 burmistrai, kurie buvo renkami iš tarybos narių tarpo. Tarybos nario pareigybė buvo amžina – t. y. iki pat mirties, jie buvo išrenkami ir tvirtindavo generalgubernatorius. Taryba turėjo labai plačius įgaliojimus – atliko administracijos, policijos, teismo funkcijas, sprendė visuomeninius, kitus miesto klausimus, šaukė eilinius ir neeilinius gildijų susirinkimus, tvirtino gildijų išrinktas pareigybes, valdė miesto laukų teritorijas, siuntė savo atstovus į dvarininkų susirinkimus, tvirtindavo naujus miestiečius – biurgerius. Tam, kad tapti pilnateisiu rygiečiu reikėjo būti krikščioniu, Rusijos imperijos piliečiu, Didžiosios ar Mažosios gildijos nariu.
Taryba sprendė teismo kriminalines bylas, taip pat civilines bylas susijusias su testamentais, paveldėjimu, ginčus su valstybės kasa ir kt. Buvo galima iš naujo spręsti žemesnių miesto teismo instancijų (fogto, landfogto, prekybos, amatų, gėrimų mokesčių ir kt. teismų) bylų sprendimus. O iš ten tik tada bylos keliaudavo į Senatą.
Magistratas tvirtino policijos pareigūnus (turguje, laivų, uosto, amatininkų cechų), prižiūrėjo kalėjimus (Rygoje buvo 2 – miesto ir gubernijos), miesto statybą, arklių paštą.
Buvo įkurtos inspekcijos ir komisijos: kasos kolegija prižiūrėjo miesto finansinius reikalus, kvartikolegija – prižiūrėjo mokesčių surinkimą, rūpinosi karinių pajėgų dislokavimu – kareivinių statyba.
Magistratui pakluso 14 inspekcijų. Jis prižiūrėjo gildijas, skelbdavo jų susirinkimus, tvirtino sprendimus ir pareigybes.
Likusiuose Livonijos miestuose valdymas išliko panašus – tik žymiai paprastesnis ir pritaikytas prie vietinių sąlygų, išskyrus Daugpilį ir Jekabpilį, kurie gavo Magdeburgo teises ir Lūdzą, Rezeknę, kuriems apskričių miestų teisės suteiktos Latgalą prijungus prie Rusijos imperijos. Tačiau Livonijos miestuose buvo mažesnis magistrato narių skaičius: Jelgavoje – 12, Liepojoje – 9, Jekabpilyje – 8, Kuldygoje – 7, Venstpilyje – 6, Gruobinėje ir Tukume – 5, Jaunjelgavoje – 4, Cėsyse, Aizputėje, Piltenėje – 3. Juose narių skaičius buvo renkamas po lygiai – iš pirklių ir amatininkų, tačiau būta ir skirtumų ypač Kurše. Daugelio panašių į Rygos institucijų net nebuvo, arba jos buvo susiaurintos.
Cėsyse, Limbažuose, Valkoje, Valmieroje burmistrai buvo renkami iš literatų arba pirklių tarpo, juristai-konsultantai – iš tų, kurie buvo įgiję teisinį išsilavinimą, nariai – iš pilnateisių miestiečių tarpo.
Kurše magistrato nariai taip pat buvo renkami amžinai (iki gyvenimo pabaigos), tačiau būta tam tikrų ypatybių. Jais dažniausiai kaip ir Vidžemėje buvo renkami pirkliai ir amatininkai, juos tvirtindavo gubernijos valdyba. Jelgavoje 12 magistrato narių buvo renkami iš eltermanių ir vyriausiųjų tarpo, fogtai – iš tarybos narių, burmistras – iš fogtų, tarybos narių tarpo, tačiau po lygiai iš pirklių ir amatininkų. Liepojos magistratą sudarė 9 nariai: 2 burmistrai, kurie kas 2 m. keitė vienas kitą į pirmojo burmistro vietą, fogtas ir 6 nariai. Numatyta, kad narius išrenka magistratas iš didžiosios gildijos arba mieste dislokuoto karinio dalinio vyriausiųjų viršininkų tarpo (tai būdinga tik Liepojai, ir neaišku ar tai buvo realizuota praktikoje). Burmistrus ir fogtus rinkdavo likę magistrato nariai ir gildijų nariai iš tarybos narių tarpo.
Iš pirklių ir amatininkų tarpo magistrato nariai rinkti Kuldygoje, Bauskėje, Tukume, Gruobinėje, Ventspilyje. Kiek skirtingai miesto valdyba rinkta Piltenėje – fogtą ir 2 tarybos narius rinko miestiečiai, kurių 1 tvirtindavo gubernijos valdyba. Janjelgavoje į vakuojančių narių vietas kandidatus parinkdavo magistratas iš miestiečių tarpo, kurie mieste turėjo nekilnojamo turto.
Jekabpilyje renkant magistrato narius teisę rinkti turėjo tik tie miestiečiai, kurie turėjo nekilnojamo turto. Iš eltermanių pateiktų 3 kandidatūrų magistratas balsų dauguma išrinkdavo 2 ir teikdavo tvirtinti gubernijos valdybai. Tai buvo vienintelis miestas Kurše, kur tarybos narių skaičius buvo susijęs su religine priklausomybe. Jekabpilio magistratą sudarė 9 nariai: 3 burmistrai, fogtas ir 5 nariai, tačiau įstatymas numatė, kad 6 jų tarp jų ir 2 burmistrai turėjo būti stačiatikiai, o likę 3 – liuteronai.
Kurše visuotinius miestų susirinkimus kviesdavo eltermaniai (Jelgavoje – 22, Liepojoje – 10) prieš tai suderinę su magistratu. Eiliniai susirinkimai vykdavo 4 kartus per metus: 01.02, 04.02, 06.02, 10.02.
Provincijos miestuose skyrėsi ir teismai. Vidžemėje – Cėsyse, Limbažuose, Valkoje, Valmieroje – žemiausių miesto teismų instancijų nebuvo ir visus klausimus sprendė magistratas. 6 Kuršo miestuose šalia magistrato veikė fogto teismas su fogtu pirmininku ir 2 magistrato nariais – suolininkais. Jelgavoje, Liepojoje, Ventspilyje, Kuldygoje veikė fogto, prekybos, našlaičių (skiria globėjus), cechų teismai. Jų nariai arba pirmininkai būdavo magistrato nariai. Šių teismų sprendimus būdavo galima apskųsti magistratui.
Kuršo miestų magistratai sprendė civilines bylas, kurių sprendimus būdavo galima apskųsti dvaro vyr. teismui. Kriminalines bylas sprendė tiek magistratai (kai grėsė piniginė arba kalėjimo bausmė – vokiečiams, rykštės – ne vokiečiams), tiek vyr. pilies kapitono teismas kartu su magistrato nariais – suolininkais (visus sunkius nusikaltimus – iki mirties nuosprendžius). 1840 m. kai Kuršo miestai buvo atleisti nuo vyr. kapitono teismo magistratas spręsdavo visas kriminalines bylas, išskyrus mirties bausmės ar sluoksnio teisių atėmimu.
Tokios teisės išliko iki pat XIX a. 8 dešimtmečio pabaigos. Ir tik 1877 m. įvestas Rusijos imperijos 1870 m. miestų įstatymas, kuris smulkiai reglamentavo valdymą, kompetenciją, ryšius su aukštesne administracija. Pagal naująjį įstatymą miestų valdybą sudarė 30–70 rinktų tarybos narių – priklausomai nuo gyventojų skaičiaus ir valdybos. Taryba priimdavo sprendimus, o valdyba – juos vykdydavo, jos narių skaičių tvirtindavo taryba ir turėjo būti ne mažesnis nei 9. tarybai ir valdybai vadovavo miesto pirmininkas, kurio kadencija kaip ir tarybos buvo 4 m.
Nors naujasis įstatymas numatė miestų savarankiškumą sprendžiant vidaus savivaldos klausimus, tačiau buvo reikalingas gubernatoriaus patvirtinimas dėl svarbių miestui klausimų – dėl skolų, nekilnojamo turto pardavimo, mokesčių pakėlimo ir naujų įvedimo ir kt. Gubernatoriaus valdyboje veikė ypatingoji miestų valdyba. Miestų tarybų veiklą kontroliavo ir vidaus reikalų ministras.
Naujieji miesto organai – taryba ir valdyba buvo renkami. Tarybą 4 m. rinkdavo miestiečių rinkėjų susirinkimas, o valdybą – taryba. Rinkikais galėjo būti visi gyventojai, kurie buvo 25 m. amžiaus, buvo Rusijos imperijos piliečiai, mokėjo nekilnojamo turto komunalinius arba veiklos mokesčius (pirkliai, amatininkai, pramoninkai, literatai ir kiti turtingi miestiečiai). Jie buvo suskirstyti į 3 klases arba kurijas, kuri rinkdavo po 1/3 tarybos narių. Tokiu būdu Rygos 1878 m. pirmosios tarybos rinkimuose dalyvavo 5212 rinkėjai, kurių pirmajai kurijai buvo priskirti 173 rinkėjai, antrajai – 629 rinkėjai, o trečiajai – 4410 rinkėjai. Kiekviena kurija rinko po 24 deputatus. Šiuos rinkimus, žinoma, laimėjo vokiečių tautybės nariai – 64 vietos, rusų – 4, latvių ir žydų – po 2. 15 tarybos narių buvo ankstesnio magistrato nariai (11 nariai ir burmistras, 25 – Didžiosios, 14 – Mažosios gildijos nariai).
Liepojoje 1878 m. buvo 961 rinkėjai (3% visų gyventojų), kurių 1 klasei priklausė 27 rinkėjai, antrajai – 136, o trečiajai – 798. Kiekviena kurija rinko po 18 narių.
Po 1877 m. reformos miestai iki pat 1889 m. išlaikė savo teismus, o gildijos išliko kaip privačios prekybos ir amatų organizacijos.
1892 m. naujasis miestų įstatymas susiaurino ir taip mažą rinkėjų skaičių – atmestas skirstymas į kurijas, pagrindas tapo ypač aukštas turto cenzas. Šiame įstatyme sumažinta savivaldos kompetencija, padidinta vyriausybės įstaigų kontrolė. Miestų tarybos faktiškai tapo vyriausybės pagalbiniu organu miesto savivaldos reikaluose. Visi tarybos nariai automatiškai tapo valstybės tarnautojais, juos tvirtindavo gubernatorius, kuris turėjo teisę per 2 savaites sustabdyti bet kokio priimto sprendimo galiojimą. Valdybos narių skaičius svyravo nuo miesto reikšmės. Miestai suskirstyti į 5 grupes su skirtingu nekilnojamo turto cenzo minimumu. Bet kokiai tarybos išrinktai pareigybei (miesto galvai, vietininkams) buvo būtinas vyriausybės įstaigų patvirtinimas, bet sekretoriais, valdybos nariais galėjo tapti tik gubernijos vadovybei suderinus, o gubernijų miestuose – mažiausiai 2 pareigybės vidaus reikalų ministrui leidus.
Tokiu būdu rinkėjų skaičius sumažėjo 3 kartus – teisę rinkti turėjo vos 1,2% visų gyventojų: Rygoje – 0,9%, Liepojoje – 1,3%, Daugpilyje – 1%, Cėsyse – 2%, Ventspilyje – 3,8%. Jais paprastai buvo turtingi miestiečiai – 1-osios ir 2-osios gildijos pirklių ir pramoninkų viršūnėlė. Mažieji miestai, kuriuose trūko žmonių atitinkančių nustatytą turto cenzą visiškai prarado tarybas. Pvz. Kurše iki 1892 m. buvo 426 tarybų nariai, o liko tik 225 nariai. Jelgavoje iš 66 narių liko 45, Liepojoje iš 72 liko 56.
Be didžiųjų miestų XIX a. egzistavo keliasdešimt įvairaus dydžio, senumo, kilmės, reikšmės miestelių, kurių didžioji dalis XX a. 3-ąjame dešimtmetyje tapo miestais. Vidžemėje – daugiau nei 10, Kurše ir Latgaloje – daugiau nei 20. Pvz., Gryva, kuri pradėjo kurtis XIX a. pradžioje to paties amžiaus 9-ame dešimtmetyje tapo didžiausiu miesteliu Kurše. Čia 1881 m. gyveno 7300 gyventojai. Panašiai buvo ir su Kraslava – čia gyveno 7800 gyventojai.

Miestai – administraciniai centrai. Teismai
Be savivaldos organų, miestuose, kurie buvo apskričių centrai kaip kad Ilūkstė ir Talsai, veikė tiek valstybinės, tiek gubernijos, apskrities reikšmės administracinės, ūkinės, visuomeninės, švietimo ir kultūros įstaigos bei nauji ūkiniai dariniai – gamyklos, geležinkelio, pašto, telegrafo, telefono kontoros.
Latvijos teritorijoje buvo 2 gubernijų pavaldumo miestai – Ryga ir Jelgava. Generalgubernatorius iki 1876 m. buvo aukščiausias vyriausybės atstovas Baltijos gubernijose, patvaldystės sergėtojas, Rygos karo gubernatorius su pavaldžiomis karinėmis bei civilinėmis įstaigomis. Jo rezidencija buvo Rygos pilyje, kur taip pat buvo Lifliandijos gubernatoriaus rezidencija bei didžioji dalis pavaldžių institucijų.
Lifliandijos civilinį gubernatorių skyrė vidaus reikalų ministras imperatoriui pritarus. Jis buvo pavaldus generalgubernatoriui ir tiesiogiai valdė guberniją, gubernijos valdybos pirmininkas, policijos viršininkas.
Rygoje taip pat veikė ir kitos gubernijos įstaigos – prokuroras su kanceliarija, statybų, medicinos skyriai, kalėjimų komitetas, sanitarinė komisija, aukščiausia mokyklų reikalų valdyba, gubernijos pašto kontora, Lifliandijos valstiečių reikalų komisija, sosto palata rūpinosi valstybės turto ir finansų reikalais.
Jelgavoje buvo Kuršo gubernatoriaus rezidencija bei gubernijos įstaigos, tačiau jų skaičius žymiai mažesnis nei Rygoje.
Miestuose veikė ir apskričių įstaigos. Latvijos teritoriją XIX a. buvo padalinta į 17 apskričių: Vidžemėje – 4, Latgaloje – 3, Kurše – 10. kadangi Kuršas vėliausiai buvo įjungtas į Rusijos imperiją tai čia ir vėliausiai įsteigtos apskritys – tik 1819 m. ir teritoriškai sutapo su buvusiomis vyr. pilių teismų apygardomis.
Be savivaldos organų miestuose veikė apskričių administracijos, gydytojai, veterinarai, valstiečių reikalų komisarai, apskrities policijos valdyba. Iki pat 9-ojo dešimtmečio teismai buvo įvairūs, juos sudarė dvarininkai, išskyrus seniūnijų teismus.
Rygoje veikė Lifliandijos dvaro teismo arba hofteismo posėdžiai. Tai buvo aukščiausias Vidžemės dvarininkų teismas, pirmos ir antros instancijos Vidžemėje civilinėse bylose, išskyrus Rygą. Vidžemėje veikė 5 žemės teismai (Landgericht), kurių 2 buvo Latvijoje – Rygoje ir Cėsyse (p. 140).
Kurše aukščiausia teismo įstaiga buvo aukščiausias dvaro teismas (Oberhofgericht) (p. 141), kuris buvo Jelgavoje ir egzistavo nuo kunigaikštystės laikų. Sprendžiant kriminalines bylas tai buvo pirmoji instancija dvarininkams ir valstybės tarnautojams ir antroji žemesnių Kuršo teismų sprendimams.
Vyriausiojo kapitono (Oberhauptmannsgericht) teismų apygardos Kurše buvo 5 – Jelgavos, Sėlpilio (buvo Jekabpilyje), Kuldygos, Tukumo ir Aizputės. Kunigaikštystės laikais jie atliko tiek administracines, tiek teismų funkcijas. Kuršą prijungus prie Rusijos imperijos pradžioje jie buvo panaikinti, vėliau atkurti kaip teismo įstaigos. Vyr. kapitoną ir 2 asesorius rinko dvarininkai. Savo apygardose jie sprendė kriminalines bylas. Iki 1840 m. sprendė ir miestiečių sunkius nusikaltimus, o vėliau tik miestelių ir laukų (taip pat ir kuršių kioninių) gyventojų civilines ir kriminalines bylas.
Kapitono teismas (Hauptmannsgericht) taip pat buvo ankstesnė Kuršo teismų instancija, kuri buvo susijusi su pilių kapitonų administracinėmis pareigomis. Kurše buvo 10 tokių teismų ir jų veiklos teritorija sutapo su apskritimis. Kapitoną ir 2 asesorius rinko dvarininkai. Savo apygardose jie atliko pirminį kriminalinių bylų tyrimą, areštuodavo ir atiduodavo teismui nusikaltėlius, sprendė mažiau svarbias bylas – vagysčių, sukčiavimo ir t.t.
Miestų plėtra ir gerovės raida
Per visą XIX a. miestai (ypač didieji) pasikeitė kardinaliai. Amžiaus pradžioje jie buvo mediniai, dominavo vienaaukštis medinis užstatymas tarp kurio dominavo mažiausiai vienos, bet dažnai kelių bažnyčių bokštai. Kuršo miestiečiams XIX a. 5-ame dešimtmetyje priklausė 2454 mediniai pastatai ir tik 292 mūriniai. Bažnyčios daugumoje atvejų buvo mūrinės (127 mūrinės ir tik 44 medinės). Panaši situacija buvo ir Lifliandijos gubernijoje – 148 mūrinės ir 45 medinės.
Be gyvenamų pastatų miestuose nemažą dalį sudarė tvartai, daržinės, arklidės, kiti ūkiniai pastatai, nes nemaža dalis miestiečių ypač mažuose miestuose vertėsi žemės ūkio pobūdžio verslais (daržininkyste, gyvulininkyste).
Dėl įvairių pokyčių ūkiniame gyvenime, miestų augimu, gamybos ir gyventojų koncentracija juose, naujų transporto priemonių, kultūros ir švietimo raida, kurių įstaigos koncentravosi miestuose, XIX a. antrojoje pusėje atsirado daug tokių pastatų, kurių anksčiau nebuvo. Tai fabrikai, gamyklos, bankai, nauji prekybos namai, geležinkelio stotys, administraciniai ir ūkiniai pastatai, mokymo ir kultūros įstaigos – mokyklos, teatrai, muziejais, bibliotekos, draugijų namai ir t.t.
Keitėsi ir gyvenamieji pastatai. Miestuose pradėta statyti naujus daugiaaukščius nuomos pastatus, priemiesčiuose – vasarnamiai. Statybos raida priklausė nuo miestų raidos modelio, susiekimo, geografinės padėties, gyventojų ūkinės veiklos bei kitų faktorių. 5 Latvijos didžiausi miestai – Ryga, Liepoja, Daugpilis, Jelgava, Ventspilis buvo tie, kur koncentravosi ne tik visų miestų gyventojų skaičius bei ir 1900 m. – 94% visos prekybos ir pramonės apyvartos. Rygoje gaminat 75% visos Latvijos produkcijos, o Liepojoje – 66% viso Kuršo produkcijos, Daugpilyje – 40% Latgalos.
XIX a. permainos labiausiai palietė Rygos miesto plėtrą. Iki 1857 m. priemiesčiuose dėl milibarinių sumetimų buvo uždrausta mūrinė statyba, ribojamas statinių aukštis. 7-ame dešimtmetyje panaikinus Rygos įtvirtinimus atsirado nemažas laisvas plotas statyboms tarp Valnių g. ir Elizabetes g.
1866 m. statybos instrukcija reglamentavo statybos medžiagas, tam tikrų pastatų išvaizdą, formą, konstrukciją, dydžius ir gatvės plotį. XIX a. antrojoje pusėje susiformavo Rygos centras ir bulvarų rajonas toks koks yra ir dabar su nedideliais pokyčiais po Antrojo pasaulinio karo. Čia 1860–1863 m. pastatytas dabartinis Operos pastatas – tuometinis 1-asis vokiečių teatras, vėliau – dab. Latvijos universiteto pagrindinis pastatas (buv. Rygos politechnikumas), Aleksandro gimnazija (dab. Muzikos akademija), Latvių draugijos pirmasis pastatas, cirkas, Rygos apygardos teismo rūmai, stačiatikių cerkvė – prieš dab. „Latvijos viešbutį“, miesto realinė mokykla (dab. 2-oji vid. m-kla), nemažai gyvenamųjų pastatų, kurių dalį projektavo žymus latvių architektas J. F. Baumanis – Rainio bulv., Merkelio g., K. Barono g. pradžioje.
Ir kituose miestuose pradėta reglamentuoti statybą – pastatų linija, minimalus ir maksimalus aukštis, sienų storis, medžiagos. Pvz., Liepojoje nurodyta statyti mūrinius pastatus palei abu kanalo krantus, Jelgavoje – 8 gatvėse ir vienoje aikštėje, Ventspilyje – 2 gatvėse.
Nežiūrint to visą amžių dominavo medinė statyba. Pvz., Rygoje iš 1889 m. statytų 450 naujų pastatų – 338 buvo mediniai ir tik 113 mūriniai, kurių tik 35 buvo 4 ar 5 aukštų.
Mažesniuose miestuose ir toliau dominavo žemi mediniai pastatai. Tačiau kito ir patys mediniai pastatai – būdavo pristatomas antrasis aukštas, įdėdavo didesnius langus, keitė fasadus.
Nuo XIX a. intensyviai statomi nuomos pastatai. Arčiau centro statyti puošnūs nuomos pastatai su dideliais ir erdviais butais. Tačiau populiariausi buvo vieno kambario butai – tokių Rygoje XIX a. paskutiniajame dešimtmetyje buvo apie 58,9% ir net 6% – pusrūsio tipo.
Įvairiai klostėsi miesto gerovės darbai. Aktualu buvo statyti vandens ir kanalizacijos linijas. Amžiaus pradžioje vanduo imtas iš artezinių, asmeninių šulinių ar atvirų vandens telkinių – upių, ežerų. Rygoje nuo 1863 m. ir Daugpilyje nuo 1888 m. – iš Dauguvos, Jelgavoje nuo 1882 m. – iš Švėtės, Valmieroje 1875 m. – iš Gaujos. To pasekmė būdavo dažnos epidemijos. Amžiaus pabaigoje Latvijos miestuose buvo 180 komunalinių šulinių: Rygoje – 87, Liepojoje – 42, o Jelgavoje, Daugpilyje ir valkoje – visai tokių nebuvo.
Antrojoje pusėje buvo aktualus kanalizacijos klausimas. Iki XX a. šią problemą sprendė 8 miestai – Ryga, Jelgava, Cėsys, Kuldyga, Liepoja, Tukumas, Valmiera, Ventspilis. Rygoje šis tinklas XIX a. 9-ojo dešimtmečio viduryje jų ilgis siekė 57 km.
Liepojoje kanalizacija pradėta statyti 9-ame dešimtmetyje, o Jelgavoje amžiaus pabaigoje buvo nutiesta vos 6 km ilgio trasa ir ėjo 12-koje gatvių iš 59.
XIX a. antrojoje pusėje, ypač po 7-ojo dešimtmečio pradėta apšviesti gatves. Be spirito-dujų bei aliejinių žibintų pradėta šviestis ir žibalinėmis lempomis. Rygoje per 20 m. – 1867–1899 m. žibintų skaičius išaugo 4 kartus – nuo 700 iki 2659. Liepojoje per 13 m. laikotarpį nuo 1886 m. jų skaičius išaugo nuo 168 iki 437, o Daugpilyje nuo 1883 iki 1899 m. išaugo 2 kartus – nuo 308 iki 590 žibintų.
Amžiaus pabaigoje žibalinės lempos buvo beveik visuose miestuose, dujų apšvietimą sau galėjo leisti tik 2 miestai – Ryga ir Liepoja, kur veikė dujų fabrikai. Rygoje jis pradėjo veikti 1862 m., o Liepojoje – tik po 20 m.
XIX a. 9-ame dešimtmetyje atsirado naujas apšvietimo būdas – elektra. Pradžioje ji įvesta Rygoje lokaliai – tam tikrose įmonėse bei geležinkelio stotyje. 1887 m. pradėjo veikti pirmoji elektrinė šalia miesto teatro, prie kurios 1891 m. prisijungė keletas abonementų.
Susirūpinta ir gatvių tvarkymu. Amžiaus viduryje Vidžemėje ir Kurše nebuvo miestų, kurių bent keletas gatvių būtų grįstos akmenimis, o jau XX a. pradžioje Latvijos miestai pirmavo Rusijos imperijoje pagal išgrįstų gatvių plotą. Tuo metu 9 miestuose gatvių išgrįsta buvo daugiau nei pusę: Cėsyse – 85%, Liepojoje – 81%, Daugpilyje – 78%, Jelgavoje – 56%. 6 miestuose buvo išgrįsta 40–50% visų gatvių, o 4 – mažiau nei 40%. Paprastai buvo grindžiama paprastais lauko akmenimis, o nuo 9-ojo dešimtmečio – Rygoje, Liepojoje, Jelgavoje – pagrindinės gatvės pradėtos grįsti tašytais akmenimis – vad. „švedų akmenimis“. Nežiūrint to kokiomis lėšomis buvo grindžiamos gatvės – ar miesto sąskaita kaip kad Rygoje ar Valmieroje, ar miestiečių lėšomis kaip kad Liepojoje ar Jelgavoje pirmiausiai buvo grindžiamos centrinės vietos, pagrindiniai keliai į gamyklas, sandėlius bei pagrindiniai keliai.

[music]

Nežiūrint to visą amžių dominavo medinė statyba. Pvz., Rygoje 1889 m. iš 450 statytų naujų pastatų – 338 buvo mediniai ir tik 113 mūriniai, kurių tik 35 buvo 4 ar 5 aukštų.

Smagu. Vilniuje iki pirmojo pasaulinio buvo pastatyti net DU penkiaaukščiai ir vienas(!!!!) šešių aukštų ekonominės klasės namutis..
Kažkur teko skaityti kai kuriais metais Rygoje iki 1500 pastatų kilo..
Koks kontrastas Vilniui..
Liepoja, manau, tada rimtas konkurentas Vilniui buvo ir manau daug kuo lenkė, o ir gyventojų skirtumas ne toks, koks dabar.

Įdomu būtų rasti senesnių žemėlapių. Pažiūrėti kiek Latvijos miestai augo ir kokie kvartalai kilo, palyginti su dabartiniu kartografiniu vaizdu

Liepoja turbūt labai mažai keitėsi. Pokariu buvo uždaras miestas, gyventojų nedaug teišaugo, o dabar net ir mažiau nei XX a. pradžioje..

[suoliuojantis]

Labai prastas Liepojos 1940 metų žemėlapis yra čia:

http://en.wikipedia.org/wiki/File:Liepaja1940.png (praktiškai jokių naujų kvartalų neatsirado )))

Beje Ryga irgi po 1914 metų nuolat mažėjo vos ne iki 1950 metų:
1914 metais apie 520 000
1930 jau tik apie 380 000
1940 metais jau tik apie 350 000

Beje tai ir nenuostabu: Latvijos miestai tuo metu buvo akivaizdžiai per dideli Latvijos valstybei.
Taigi per 100 metų miestų išsidėstymas ir svarba mūsų regione labai radikaliai pasikeitė: Liepoja buvo nedaug mažesnė už Vilnių, gerokai didesnė už Kauną, o Klaipėdą lenkė daugiau nei 5 kartus ...
Apie konkurenciją tarp Rygos, Vilniaus ir Talino niekas nekalbėjo: vieninteliai konkurentai regione buvo Ryga ir Karaliaučius (kur Karaliaučius šiandien ?).

Ta proga noriu prisiminti ir Tilžę (Sovetską). Šiuo metu tai atleiskit visiška skylė su 45 000 gyventojų, o tuo metu tai buvo miestas vienodo dydžio su Kaunu ir vos ne 4 kartus didesnis už Klaipėdą. Varžėsi dėl antro pagal dydį Rytų Prūsijos miesto statuso. Įdomu o kaip po 100 metų bus su miestais mūsų regione ...

[music]

Labai prastas Liepojos 1940 metų žemėlapis yra čia:

http://en.wikipedia.org/wiki/File:Liepaja1940.png (praktiškai jokių naujų kvartalų neatsirado )))

Beje Ryga irgi po 1914 metų nuolat mažėjo vos ne iki 1950 metų:
1914 metais apie 520 000
1930 jau tik apie 380 000
1940 metais jau tik apie 350 000

Beje tai ir nenuostabu: Latvijos miestai tuo metu buvo akivaizdžiai per dideli Latvijos valstybei.
Taigi per 100 metų miestų išsidėstymas ir svarba mūsų regione labai radikaliai pasikeitė: Liepoja buvo nedaug mažesnė už Vilnių, gerokai didesnė už Kauną, o Klaipėdą lenkė daugiau nei 5 kartus ...
Apie konkurenciją tarp Rygos, Vilniaus ir Talino niekas nekalbėjo: vieninteliai konkurentai regione buvo Ryga ir Karaliaučius (kur Karaliaučius šiandien ?).

Ta proga noriu prisiminti ir Tilžę (Sovetską). Šiuo metu tai atleiskit visiška skylė su 45 000 gyventojų, o tuo metu tai buvo miestas vienodo dydžio su Kaunu ir vos ne 4 kartus didesnis už Klaipėdą. Varžėsi dėl antro pagal dydį Rytų Prūsijos miesto statuso. Įdomu o kaip po 100 metų bus su miestais mūsų regione ...

Visi tie miestai dirbo imperijai. Vėliau nutrūko ryšiai, tad ir jie kiek apmažėjo. Iš kai kurių išsikėlė karinės įgulos, tarnautojai išvyko.. Taip ir sumažėjo. Ryga ir dabar mažėja nuo 909 iki 720 tūkst. per 19 metų dėl panašių priežasčių..

O šiaip Latvijoje matau mažai perspektyvų miestams augti. Šalis labai urbanizuota, kaimo gyventojų ne tiek jau ir daug iš bendro skaičiaus. Lietuvos kiek geresnės perspektyvos- daug kaimo gyventojų (apie milijoną!!!), o tai gerokai daugiau nei Europos kaime, kur išsivystęs ir mechanizuotas žemės ūkis.. Kažkur turės nutekėti nereikalingos kaime darbo rankos

O Karaliaučius vis dar yra nemažas žaidėjas. Kauną jau aplenkė, kai kuriom žiniom turi dabar apie 500 000 gyv. Praradęs tarpukario šarmą, tačiau vis dar didelis miestas.

O Liepoja deja gali tik mažėti, na gal status quo išlaikyti..
Nors gal jai taip tik geriau. Dauguma dabartinės architektūros manęs tikrai nežavi, o jie sau galės ramiai rekonstruoti turimas grožybes. Puikus miestas bus