RU. Irkutsko sritis / Иркутская область

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Šiemet vasaros pabaigoje ir rudens pradžioje aštuonias dienas praleidau Irkutsko srityje Rytų Sibire. Apie tą tolimą kraštą ir noriu papasakoti šioje temoje.

Kad geriau įsivaizduoti apie ką eina kalba - keletas skaičių. Pagal plotą (770 tūkstančių kvadratinių kilometrų) ši Rusijos sritis lenkia bet kurią geografinės Europos valstybę, o būdama atskira šalimi atsidurtų 37 vietoje pasaulyje, būdama truputį mažesne už Turkiją ir truputį didesne už Čilę. Gyvena ten, tuo tarpu, vos 2,5 mln. gyventojų. Jų tankumas - 3 žmonės kvadratiniame kilometre - panašus kaip kaimyninėje Mongolijoje arba Norbotene šiaurės Švedijoje. Didžioji dauguma gyventojų įsikūrę Angaros upės slėnyje, čia yra ir trys didžiausi srities miestai - Irkutskas (620 tūkst.), Bratskas ir Angarskas (abu maždaug po 230 tūkst.).

Pagrindinis magnetas, traukiantis ten keliautojus iš viso pasaulio, yra rytinę srities pakrantę žymintis Baikalo ežeras. Tačiau pasakosiu apie viską iš eilės, chronologiškai, tai kaip visa tai pamačiau pats. O atsidūriau pirmiausia Irkutske, vieną rugpjūčio pabaigos dieną naktiniu reisu atskridęs iš Maskvos.

Irkutsko, kaip miesto, geografija yra gana sudėtinga ir toli gražu nėra lengva pasakyti, kur jo centras. Teisingiau gal būtų sakyti, kad vieno centro tas miestas apskritai neturi - atskiri jo "centriški" elementai išsimėtę gana padrikai, o tarpai tarp jų nelyg padažu užpilti ir mediniais namukais, ir cruščiovkėmis, ir industriniu palikimu. Pagrindine gatve turėtume vadinti Karlo Markso gatvę, einančią per tą maždaug centrą iš šiaurės rytų link pietryčių.



Architektūra čia ne per daug skiriasi nuo sutinkamos europinėje Rusijos dalyje.





Skulptūra turistui. Irkutskas yra labiausiai turistų lankomas Sibiro miestas. Daugumai jis, žinoma, visų pirma yra vartai į Baikalą.



Carinis banko pastatas, dabar lyg ir poliklinika.



Žinoma, kaip gi be revoliucijos vado skulptūros.



Dramos teatras.



Irkutsko valstybinis universitetas. Jis seniausias mieste, įkurtas 1918 m. Be jo Irkutske yra technikos, medicinos, lingvistikos, ekonomikos ir teisės bei geležinkelių universitetai. Aukštųjų mokyklų gausa neturėtų stebinti - su Sibiro atstumais vykti studijuoti į kitą miestą, juolab Maskvą ar Peterburgą, jau darosi sudėtinga.



Paminklas imperatoriui Aleksandrui III.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Sulig Aleksandro paminklu pasiekėme pietvakarinį Karlo Markso gatvės galą ir Angaros upę. Ši upė tęsiasi išteka iš Baikalo 70 km aukščiau Irkutsko ir teka į šiaurės vakarus 1800 kilometrų, kol galiausiai susilieja su Jenisėjumi. Iki kito kranto šioje vietoje mažiau nei kilometras, tačiau jo beveik nesimato. Reikalas tas, kad šią vasarą Irkutsko srityje ir kaimyninėje Buriatijoje siautėjo stiprūs miškų gaisrai, dėl ko atvykęs į Irkutską patekau į tokį smogą.



Upės pakrante eina Jurijaus Gagarino vardu pavadinta krantinė. Joje ir paminklas pirmajam kosmonautui.



Po Angaros upę ir jos pakrantes dar pasidairysime, o dabar suktelkime atgal į miesto gilumą. Charlampijevskaja cerkvė, žinoma nuo 1738 m., o dabartiniame variante pastatyta 1777 m. Europinėje Rusijoje toks amžius nieko nestebintų, bet Irkutsko masteliais tai jau gana solidu. Kaip ir visi Sibiro miestai, Irkutskas gana jaunas - fortas čia įkurtas 1661 m., miesto teises aplink jį įsikūrusi gyvenvietė gavo 1686 m.



Senovinė medinė architektūra stalininio pastato fone. Irkutskas apskritai garsus savo medine architektūra (Sibire dar ja itin pasižymi Tomskas ir Tobolskas), bet šiaip jau mediniai namai stovi kiek atokiau nuo to tarsi ir pagrindinio centro. Reikalas tame, kad XIX a. pabaigoje ar XX a. pradžioje imta drausti pačiame centre statyti medinius namus dėl gaisrų pavojaus, todėl dabar jie dominuoja buvusiuose priemiesčiuose.



Komunistų internacionalui skirta juokingai baisi freska ant sienos.



Yra Irkutske ir paminklas garsiam rusų režisieriui, komedijos klasikui Leonidui Gaidajui.



Šalia bronzoje įkūnytas ir epizodas iš vieno garsiausių Gaidajaus filmų "Kaukazo belaisvė".



Darbo aikštė.



Viešbutis "Angara", bent iš išorės dvelkiantis pažengusiu brežneviniu socializmu. Nors šiaip reikia pažymėti, kad Irkutske problemų dėl nakvynės pasirinkimo nėra, bent jau ieškant biudžetiniam segmente.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Grįžtame prie Angaros. Čia, upės susiaurėjime (šioje vietoje jos plotis apie 300 metrų), 1936 m. pastatytas tiltas. Iki tol susisiekimui su kitu krantu buvo naudojami keltai arba pontoniniai tiltai, o patikimas susitikimas su kitu krantu čia labai svarbus - kitame krante yra Irkutsko geležinkelio stotis.



Kiek žemiau tilto, teoriškai vėlgi beveik pačiame centre, bendrai imant padoriai sutvarkyta Gagarino krantinė užleidžią vietą taip vadinamai "Centrinės elektrinės" krantinei su postindustriniais griuvėsiais ir betoninėmis tvoromis.



Praeiti krantine pasirodė neįmanoma, o apėjus kvartalą ir vėl išėjus į krantinę, vaizdas ten jau toks. Neblogi kontrastai, tiesa?



Srities administracijos pastatas.



Tas pats pastatas iš kitos pusės, nuo Kirovo skvero. Teoriškai miesto centras tarsi ir turėtų būti čia, XVII a. Irkutsko fortas, iš kurio išaugo miestas, taip pat buvo kažkur šioje vietoje, tačiau... dabartiniame mieste ši vieta kažkokia nuošali ir kiek apmirusi, pagrindinis gyvenimas verda kitur.



Tarp srities administracijos pastato ir upės yra keletas religinių objektų. Neogotikinė katalikiška bažnyčia, pastatyta XIX a. pabaigoje ir vietinių žinoma kaip "Lenkiškoji bažnyčia". Dabar, tiesa, priklauso vietinei filharmonijai, o Irkutsko katalikai kažkur miesto pakraštyje turi pasistatydinę naują bažnyčią.



Viešpaties Apsireiškimo soboras, pastatytas XVIII a. pirmoje pusėje. Laikomas vienu iš seniausių mūrinių pastatų Sibire.



Panašiu laiku statyta ir priešais esanti Išganytojo cerkvė.



Po ilgos ir beveik bemiegės nakties lėktuve ir vaikščiojimo po dūmų apimtą miestą jaučiausi pavargęs, tad nusprendžiau, kad vaikščiojimą verta pakeisti plaukiojimu ir įsėdau į apžvalginę ekskursiją laivu. Matomumas, žinoma, galėjo būti geresnis, na bet čia jau nieko nepadarysi.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Angaros žvejai.



Ta pati krantinei vardą davusi centrinė elektrinė, kažkodėl įtupdytą į patį miesto centrą.



Didelio miesto centras taip atrodytį neturėtų.



Architektūriškai ne itin išraiškinga novostroikė.



Gagarino krantinė.



Kairiajame krante kažkas ant betoninių blokų prisipažįsta meilę kažkokiai Nadiai. Apskritai rašyti meilės žodžius merginoms ant šaligatvių ir sienų ten gana populiaru.



Kairysis Angaros krantas, neskaitant geležinkelio, mažiau miestiškas ir mažiau lankomas už dešinįjį.



Viešpaties Apsireiškimo soboras nuo vandens.



Grįžtame prie vietos, iš kur išplaukėme. Tas geltonas daiktas yra vadinamieji Maskvos vartai, pastatyti 1813 m., nugriauti 1928 m. ir atstatyti miesto 350 metų jubiliejaus proga, 2011 m.



Šiai dienai tiek, vėliau reportažą pratęsiu.

[Aleksio]

Ta pati krantinei vardą davusi centrinė elektrinė, kažkodėl įtupdytą į patį miesto centrą.

Vilniaus centre kažkada taip pat buvo elektrinė.

[deep'as]

Idomi vieta, laukiam tesinio

[Dadis]

Žinoma, kaip gi be revoliucijos vado skulptūros.

Atvaizdas

Jei kas netyčia nežino, tai lygiai toks pats paminklas stovėjo ir Vilniuje - kas dėl amžiaus nespėjo pamatyt, gali dabar įvertint, kokį "grožį" ir "paveldą" nuvertėm 1991 m.

Памятник Ленину в Иркутске, является авторской копией памятника созданного скульптором Томским Н. В. для Воронежа, такие же памятники были отлиты для Вильнюса и Ленинграда

[spirit]

O aš ir galvoju ar man čia vaidenas, ar jis iš tikrūjų yra toks pats kaip ir pas mus buvo Turėtų būt keistas jausmas stovint prie jo ir galvojant kad toks pats kažkada stovėjo Vilniuje. Kažkoks déjà vu arba "atgal į '91-uosius"

[Gator]

O man keista, kad jūs manėte, kad šimtams miestų tuos lenino paminklus skirtingus gamino

[spirit]

Na tai be abejo kad neįmanoma visiems miestams skirtingų Iljičių prigamint Tiesiog suveikė kažkoks netikėtumo faktorius kad va toks pats tebestovi ten.

[Tomskis]

kazkur matytas viesbutis

[tadux]

Na tai be abejo kad neįmanoma visiems miestams skirtingų Iljičių prigamint Tiesiog suveikė kažkoks netikėtumo faktorius kad va toks pats tebestovi ten.

Butu labai faina surasti bent kokius 3 identiskus ir pastatyti salia vienas kito, kokiame gruto parke.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Vilniaus centre kažkada taip pat buvo elektrinė.

Vilniuje elektrinė buvo Žvejuose, kas yra centras dabar, bet nebuvo centras prieš šimtą metų.

Šiaip ar taip, dar truputis Irkutsko iš pirmosios ten praleistos dienos vakaro.



Grįžome į Karlo Markso gatvę jos šaiurės rytiniame gale, t. y. priešingame tam, kuris remiasi į upę ties Aleksandro III paminklu.



Fontanu džiaugiasi vaikai.



Miesto istorijos muziejus.



Pagrindinė prekybinė miesto gatvė.



Gan įdomiai išspręstas patekimas į antrame aukšte esančias parduotuves.



Pati gatvė nelabai ilga, bet ji yra tik didesnio prekybinio rajono dalis - tolėliau yra ir nemažas turgus, ir keletas prekybos centrų.



Vienas tų prekybos centrų, pavadintas tiesiog "prekybiniu kompleksu". Sakykim tiesiai - apsilankęs tokiame pradedi kur kas labiau vertinti mūsų ozus ir panoramas, kurie kad ir kiek nuobodūs, bet bent jau švarūs ir erdvūs. Nors konkrečiai šitas egzempliorius dar nieko - kinietiškame prekybos centre kiek tolėliau koridoriuose rankomis galima siekti abi sienas vienu metu.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Toliau už turgaus prasideda buvę priemiesčiai, kur dominuoja medinė architektūra.



Ne visur ji ten labai jau geros būklės (apskritai Irkutskas, tiesiai sakant, biednokas), bet 2011 m. miesto jubiliejui buvo sukurtas ir iščiustytas vienas senų medinių namų kompleksas, pavadintas 130-uoju kvartalu. Iš esmės tai viena pėsčiųjų alėja, apstatyta mediniais namais su įvairiomis laisvalaikio praleidimo vietomis - restoranai, barai, viešbučiai, klubai, parduotuvės.



Patys namai įvairūs - dalis iš tikrųjų čia stovėjo ir buvo tik restauruoti, dalis - atvešti iš kitų miesto vietų, dalis pastatyti iš naujo, pagal senus pavyzdžius.





Netoliese yra ir miesto stadionas, kur pavyko pažiūrėti ir dalį Rusijos taurės mačo tarp vietos "Baikalo" ir Tomsko "Tomo" komandų.



Prie stadiono įkomponuotas ir sportrūmis.



Sekančiame reportaže paliksime Irkutską ir pasidairysime po Baikalo pakrantę.

[Suolas]

Puiku!

[evaldinas]

Automobiliai paliko įspūdį: vietomis jų ten daugybė naujų.

[sauls]

O man keista, kad jūs manėte, kad šimtams miestų tuos lenino paminklus skirtingus gamino

Памятники В. И. Ленину в Вильнюсе (1952 г.; арх. Микучанис В. П. Демонтирован в 1991 г.;
Памятник В. И. Ленину в Иркутске (1952 г.; арх. Голубовский Л. Г.);

https://lt.wikipedia.org/wiki/Nikolajus_Tomskis

[Aleksio]

Vilniuje elektrinė buvo Žvejuose, kas yra centras dabar, bet nebuvo centras prieš šimtą metų.

Planavo į priekį. O kas liečia Irkutską - vyraujantys vėjai ten yra pietryčių (ypač žiemą), todėl dūmus nešė tolyn nuo miesto, taip pat upė šalia.

[Forumo_Dalyvis]

Miestas tikrai gražus ir vertas dėmesio. Jaučiasi kažkas artimo, beveik lietuviško. Palyginus su Vilniumi, kiek provincialesnis, bet Rusijos mastais Irkutskas nėra labai jau didelis miestas. Ypač įdomiai atrodo atnaujintas medinių namų kvartalas. Vilniuje irgi turime medinių kvartalų, norėtųsi kažko panašaus...

[oranger]

Miestas tikrai gražus ir vertas dėmesio. Jaučiasi kažkas artimo, beveik lietuviško. Palyginus su Vilniumi, kiek provincialesnis, bet Rusijos mastais Irkutskas ir yra provincija. Ypač įdomiai atrodo atnaujintas medinių namų kvartalas. Vilniuje irgi turime medinių kvartalų, norėtųsi kažko panašaus...

Kad tau artima, tai nieko nuostabaus, bet kas čia lietuviško yra?

Šiaip, kodėl jų nauji paminklai visur tokie baisūs? Kažkoks kvailas infantilus realizmas, ar tai būtų Maskva, ar Irkutskas, ar dar koks miestas... Juk kadaise ten buvo stipri skulptorių mokykla.