EE. Estija. Ne vien Talinas

[Romas]

Varnja

Statoma sentikių maldykla tarp Kasepää ir Varnjos




Pagrindinė Varnjos (Varnja / rus Voronja) gatvė


Charakteringi vartai








Varnjoje yra viena iš dviejų Estijoje esančių sentikių cerkvių (kitos - maldyklos)




Pagrindinė sankryža. Grįžtame į tikrą Estiją

[Romas]

24. veebruar - Eesti Vabariigi aastapäev

Šiandien - Estijos nepriklausomybės diena

Sveikinimai estams ir visiems bent kiek susijusiems su Estija

[Romas]

Trumpai apie estus

Estų tautinės šventės proga - pasakojimas apie Estiją, kurioje turbūt dar ne visi spėjo pabuvoti.
Žemiau - apibendrinti įspūdžiai iš kelionių į Estiją 2013-2015 metais.

Estų istorija XX amžiuje labai panaši į mūsų. Ir ten I pasaulinio karo pabaigoje atsirado signatarai, kurie besipešant rusų ir vokiečių okupantams sugebėjo į istorijos vingius įterpti savo tautos interesus ir iškovoti laisvę.





Estai irgi 50 metų buvo sovietų okupuoti




Estai - stiprūs vyrai, kažkada Sovietijoje buvę aukščiausi (ūgis 174 cm), mėgstantys gerti alų ir mėgautis gamtos teikiamais malonumais


Estų moterys - aukštos ir dažniausiai blondinės


Estai myli vaikus


Estų vaikai - tokie patys kaip ir visur




Estams nesvetimi karšti jausmai


Estai nėra dievobaimingi. Europoje tarp laisvamanių jie turbūt 2-oje vietoje po čekų. Tačiau yra vietų, pvz. salose ir pakrantėje, kur vyrauja ne liuteronų, o stačiatikių tikėjimas. Ten religija yra praktikuojama


Estų kalba nėra labai sudėtinga - Estijoje ją moka net ir vaikai.
Tereikia atsiminti 14 linksnių, ir kai kurios tarimo ypatumus, pvz, kad toje kalboje yra trijų ilgumo skalių p raidė - trumpji (B ), vidutinio ilgio (P) ir labai ilga (PP) - pabandykite ištarti. Man nepavyko


Tiesa, kartais būna nesunku suprasti ir estiškus užrašus


Jei jau atėjome prie kavinės, paragaukime estiškų patiekalų - šiupininės sriubos seljanka, paragaukime koldūnų pelmeene ir atsigerkime kavos (kohv).


Anekdotuose garsinamas Estijos gyventojų lėtumas yra gerokai perdėtas. Ne visi ten lėti


Kai kada greičio mėgėjams atsitinka taip, kaip kai kam ir pas mus


Todėl estų valdžia imasi visų priemonių greičio mėgėjams pažaboti


Jei jau prakalbome apie kelius, tai ten žavi aiškumas - kelio nuorodose atkartoti visi kelio vingiai


Labai patinka estų nuoseklumas ir tai, kad jie kelio ženklus stato tik, ten kur reikia


O informacinius ženklus pamatai iškart, kai tik ko nors prireikia


Estai mėgsta važinėti dviračiais




Dar reikia pridurti, kad nepaisant atšiauraus klimato estai mėgsta gėles ir sugeba jas puoselėti

[Romas]

Trumpai apie Estijos įžymybes

Kad nereikėtų skaityti visų temų apie Estiją paminėsiu tik kai kurias įdomesnes vietas
Visi žino, kad Estijoje yra Talinas (o gal dar mokyklos ar studijų laikais ten nuvažiavo).


Ne vienas lietuvis plaukė keltu iš Talino į Helsinkį ar Stokholmą


Trečia vieta, kur dažnai galima sutikti lietuvių - Estijos salos, ypač Saaremaa ir Muhu, kurios garsėja uolomis, avimis, kadugiais, šermukšniais, švyturiais ir malūnais








Estija yra jūrinė valstybė. Į salas plaukioja keltai. Estijoje yra daugiau nei 10 keltų linijų šalies viduje




Plaukiant keltais galima pamatyti fantastiškų saulėlydžių ir saulėtekių


Ten niekas iš jūros nedaro šventos karvės - mašina gali privažiuoti prie pat vandens ir susirasti nuošalią vietą, kurioje gali apsistoti ir mėgautis besuikeičiančiais jūras vaizdais ar stebėti plaukiančius laivus ir keltus




Salose ir pakrantėje yra rojus paukščių stebėtojams

Jei prasidėjo "lomkės" be interneto, galima susirasti laukinį kempingą, kuriame veikia Wi-Fi (su slaptažodžiu, kurį "nulaužia" mūsų paaugliai).

Estijoje pasitaiko ir rečiau matomų gyvūnų


Estija yra moderni šalis. Ten ne tik beveik visur yra internetas, bet ir dažname Palūšės dydžio miestelyje galima pakrauti elektromobilį



Tuo tarpu salose ir kai rytiniame Estijos pakraštyje galima pamatyti įdomių liaudies tradicijų apraiškų









Estijoje yra daug gamtos ir kultūros įdomybių

Galima surasti daug pilių, rūmų ir dvarų










Estijoje yra įdomių liuteronų bažnyčių, stačiatikių cerkvių ar sentikių maldyklų




Labai smagu pasidairyti įlipus į kokį švyturį


Estijoje nemažai įdomių naujesnės architektūros pastatų ar inžinierinių statinių




Įdomiausios, žinoma, Kohtla Nõmme šachtos


Galima pamatyti įdomių skulptūrų




Jūros pakrantė įdomi ne tik salose


Estijoje yra keletas krioklių, kurie įdomūs net esant sausrai




Be pajūrio Estijoje yra dideli ežerai - Peipus, Pihkva ir Võrstjärv


Paskutinė Estijos pristatymo santraukos nuotrauka

[Romas]

Kohtla-Nõmme. Kaevanduspark-muuseum

Vienas iš dviejų įdomiausių tos vasaros kelionės objektų (kitas - Kuremäe stačiatikių vienuolynas)
Kohtla-Nõmme gyvenvietėje vietoje 1937-2001 m. veikusių skalūnų šachtų įrengtas Kohtlos kalnakasybos muziejus (Kohtla Kaevanduspark-muuseum)


Žemėlapis iš http://www.balticmaps.eu/


Foto 2013.07












Daugiau nuotraukų - temoje Technikos muziejai Europoje

Muziejaus portalas: http://kaevanduspark.ee/
Nuo to laiko ten atsirado naujas lankytojų centras, promenada ir apžvalgos bokštas

[Depeche]

Labai graži šalis. Iš tiesų jei ne sovietmetis mažai kuo skirtųsi mūsų šiauriniai kaimynai nuo Skandinavijos.

[Romas]

Värska

Kažkada mūsų parduotuvėse buvo pilna estiško mineralinio vandens "Värska".

http://www.varska.ee/eng/?page_id=18

Viarska (Värska)- nedidelis pusiau kurortinis miestelis pietryčių Estijoje, prie pat Rusijos sienos ir Pskovo ežero (Pihkva järv).

Miestelio centras niekuo neypatingas


Sanatorija "Värska" yra už kelių kilometrų nuo miestelio centro, prie Pskovo ežero įlankos

[Riedis]

Rummu karjeras / apleista kasykla
Įdomūs vaizdai, gėlas vanduo.

[manometras]

Estijos vaikino WKAD naujas video apie Paidę (8000 gyventojų, 77 km nuo Talino).

https://youtu.be/IQmCRYdysK8

[manometras]

Naujojo imigranto į Estiją rusiškas filmukas apie Pietų pasienio miestelį Valga (Estija)/Valka (Latvija). Estijai atiteko didesnė dalis ir centras, Latvijai – mažesnis pakraštys. Kalbasi su Valgos architektu, rodo socialinės paramos centrą, naują latvių projektuotą rusų mokyklą, naujas viešąsias erdves, pasienio zonas miestelyje, kirchę, cerkvę, gelež8nkelio stotį.

[manometras]

WKAD video apie Šiaurės Rytų Estijos kurortą Narvos upės žiotyse. Narva-Jõesuu, Ida-Virumaa, Eesti. Kurortas turi idomią istoriją. Gaila, nežinojau, kad tai toks kurortas, kai buvau Rytų Estijoj. Reiks kitą kartą nusigaut į dvi vietas: švedišką Haapsalu ir rusišką Ust-Narvą.

[PoDV]

WKAD video apie Šiaurės Rytų Estijos kurortą Narvos upės žiotyse. Narva-Jõesuu

Ust(a) kaip suprantu reiškia "upės žiotys"?

Atkreipiau dėmesį į Latvijos Salacgryva, Daugavgryva. Estija turi Natva-Jõesuu. Rusijoje yra garsioji Ust-Luga. Pilna Poliarinėje Rusijos dalyje gyvenviečių su "ust-".

[manometras]

Ust(a) kaip suprantu reiškia "upės žiotys"?

Atkreipiau dėmesį į Latvijos Salacgryva, Daugavgryva. Estija turi Natva-Jõesuu. Rusijoje yra garsioji Ust-Luga. Pilna Poliarinėje Rusijos dalyje gyvenviečių su "ust-".

Taip, rusiškai vietovių pavadinimuose pridedama Усть, jei tai yra upės žiotyse. O estiškai jõesuu – jыеsū – sudurtinis žodis upėsburna. Jõe – upės, suu – burna. O upė – jõgi. Per Tartu miestą teka didžiausia Estijos upė ir ji vadinasi upių motina, t. y. Emajõgi. Ema – mama arba mamos.

[PoDV]

Taip, rusiškai vietovių pavadinimuose pridedama Усть, jei tai yra upės žiotyse. O estiškai jõesuu – jыеsū – sudurtinis žodis upėsburna. Jõe – upės, suu – burna. O upė – jõgi. Per Tartu miestą teka didžiausia Estijos upė ir ji vadinasi upių motina, t. y. Emajõgi. Ema – mama arba mamos.

Emajõgi - lietuviškai būtų Motininė upė (aliuzija į motininė plokštė/motherboard)
Mes turime upių tėvą, bet man patinka upės pavadinimas Šventoji, kas man panašiai skamba į "Svarbioji".

Žiotys ir burna lyg ir sinonimai. Nepamenu vietovardžio Lietuvoje, kuris būtų analogiškas -ust ar -jõesuu.

[manometras]

Emajõgi - lietuviškai būtų Motininė upė (aliuzija į motininė plokštė/motherboard)
Mes turime upių tėvą, bet man patinka upės pavadinimas Šventoji, kas man panašiai skamba į "Svarbioji".

Žiotys ir burna lyg ir sinonimai. Nepamenu vietovardžio Lietuvoje, kuris būtų analogiškas -ust ar -jõesuu.

Taip, motininė upė.
Lietuvoj nėra tokių vietovardžių, o Suomijoj yra miestas Joensuu. Suomiai pasilengvinę ir taria paprastą o, o ne õ.
Šiaip, pas suomius ir estus žodis upė yra giminingas su žodžiais gerti ir gėrimas.

[Tomas]

Lietuvoj nėra tokių vietovardžių

Uostadvaris.

[Tikras architektas]

Emajõgi - lietuviškai būtų Motininė upė (aliuzija į motininė plokštė/motherboard)
Mes turime upių tėvą, bet man patinka upės pavadinimas Šventoji, kas man panašiai skamba į "Svarbioji".

Žiotys ir burna lyg ir sinonimai. Nepamenu vietovardžio Lietuvoje, kuris būtų analogiškas -ust ar -jõesuu.

Os lotyniškai yra burna, čia greičiausiai iš senos PIE šaknies. Lietuvių kalboje žodžiai, atsiradę iš to yra, pvz., uostas ir estuarija. Kaip mini Tomas, iš to yra kilęs vietovardis Uostadvaris. Fino-ugrai greičiausiai tą žodį pasiskolino iš indo-europiečių.

Beje, labai įdomus sutapimas yra Ostia Antica - vienas svarbiausių Romos imperijos uostų, įsikūręs Tibro žiotyse.

[manometras]

Os lotyniškai yra burna, čia greičiausiai iš senos PIE šaknies. Lietuvių kalboje žodžiai, atsiradę iš to yra, pvz., uostas ir estuarija. Kaip mini Tomas, iš to yra kilęs vietovardis Uostadvaris. Fino-ugrai greičiausiai tą žodį pasiskolino iš indo-europiečių.

Beje, labai įdomus sutapimas yra Ostia Antica - vienas svarbiausių Romos imperijos uostų, įsikūręs Tibro žiotyse.

Tikrai, bet uostas yra baltų žodis, o estuarija – lotynų, tarptautinis. Pas mus tokia ertmė kaip nosis yra su juo susijusi, nes jinai uosto, t. y., įtraukia ir išpučia orą, ne vandenį. Usta, ustj, ustje – rusiški žodžiai, kurių finougrai nesiskolino.

[Obi-Wan Kenobi]

Fotoreportažas iš Parnu (Pernu). Ketvirtas pagal dydį Estijos miestas su apie 40 000 populiacija. Mūsų Marijampolės dydžio, bet vaibas kaip tikro, nors ir nedidelio miesto.

Pradžiai kiek medinės architektūros. Jos ten daug ir ji gerai restauruota. Kai kurios vilos primena Palangos Anapilį, bet kitos gal ne tokios dekoratyvios, bet masyvios, greičiau miesto namai nei vilos. Trečioje nuotraukoje jau nauja medinė Parnu architektūra








Senamiestis nedidelis, bet yra vertingų 17 - 18 a. pirklių ir didikų namų. Jautiesi kaip nedideliame švedų miestuko senamiestyje, nors jam trūksta "gylio", kelios gatvės išilgai, skersai kelios už kurių jau matosi pabaiga.







Taip pat matosi, kad dalis kvartalų buvo išgriauta.
Istoriniai namai, o šalia jų chruščiovkė. Bet chruščiovkęs ten taip renovuotos, kad neatpažinsi.



Čia man priminė Klaipėdą. Kairėje koks 18 a., dešinėje velnias žino kokia rekonstrukcija.



Arba dar. Puiki gatvė, puikūs namai, bet matosi, kad priekyje jų trūksta, buvo išgriauta



Nuostabus jausmas. Tikras miestas, tikras senamiestis.





Tiek šiam kartui. Bus tęsinys.