EE. Estija. Ne vien Talinas

[Romas]

Põltsamaa

Peltsama (Põltsamaa) - nedidelis vidurio miestas Estijos prie Talino - Tartu trasos. Šio miesto pavadinimas žinomas nuo anų laikų, kai buvo gausu tūbelėse gaminamų garstyčių ir marmeladų. Ir dabar galima pamatyti šio miesto pavadinimu pamatytų indų ir kitos atributikos. Šiuo metu maisto pramonės kombinatas turi "Felix" ženklą.

Mieste yra kryžiuočių ordino pilis (Põltsamaa ordulinnus)

Daugiau pilies nuotraukų - temoje Estijos pilys ir dvarai

Pilies rūsyje yra vietinio vyno restoranas


Anų laikų kosmonautai maitinosi iš Põltsamoje pagamintų tūbelių


Maisto pramonės pasiekimų paroda




Pilyje esančiame informaciniame centre gavome patarimą aplankyti dar vieną Põltsamos įžymybę - rožyną

[Romas]

Põltsamaa

Foto 2015.07
Rožynas yra šiauriniame miesto pakraštyje


Geriau vieną kartą užuosti nei dešimt kartų pamatyti








Põltsamaa miestelio centras


Užtvanka ir elektrinė

[Romas]

Peipsi järv / Peipus

Persikeliame į rytinę Estijos dalį prie Peipaus (kartais vadinamas Čiudo) ežero


Beveik visoje Peipaus ežero pakrantėje gyvena rusai sentikiai (starovierai). Sentikių kaimų Estijoje yra triskart mažiau nei Lietuvoje, tačiau jų kaimai yra dideli ir tradicijos labiau išlikusios.







Kallaste - buvęs rajono centras, kuriame gyvena daugiausia sentikiai






Peipaus ežeras

[Romas]

Kallaste

Foto 2015.07




Vaizdingos Kallastės gatvės




Sentikių kapinės


Kallaste anksčiau rusiškai vadinosi Krasnaja gora (raudonas kalnas).
Į pietus nuo centro, šalia sentikių kapinių yra raudono smiltainio skardžiai










Peipaus ežeras

[Romas]

Peipsiääre

Į pietus nuo Kallastės yra Peipsierės valsčius (Peipsiääre vald), kuriame yra trys sentikių kaimai - Kolkja, Kasepää ir Varnja. Juose gyvena apie 700 žmonių

Peipsiääre's valsčiaus herbas - su sentikių ir žvejų simboliais


Informacinis stendas su estiškais užrašais panašiu į senąją kirilicą šriftu - Peipsimaa


Peipaus ežero krašto (Peipsimaa) ir Kolkjos kaimo žemėlapis


Kolkja

Svogūnų auginimas - vienas iš tradicinių vietos gyventojų verslų


Kolkjos kaime yra dvi sentikių maldyklos (moleben / молебен).
Ši priklauso pomorcų pakraipai (поморцы)


Kita Kolkjos kaimo sentikių maldykla priklauso ortodoksiškiems fedoseejviečiams (федосеевцы )

[Romas]

Kolkja

Pagrindinė Kolkjos kaimo gatvė






Informacinis centras su suvenyrų parduotuve bei nedidele sentikių etnografijos ekspozicija


Viduje pasitinka merginos (gražuolės - kaip iš rusiškų filmų) ir pavaišina arbata bei skaniais pyragėliais su svogūnais


Stalai su samovarais




Čia mažai kas primena Estiją


Naujasis Kolkjos uostelis ir pliažas


Svogūnų ir žuvies patiekalų restoranas dar neveikė


Autentiški starovierai su barzdomis ir palaidais marškiniais, perrištais virvelėmis


Sentikių muziejus






Kanalas link Peipaus ežero

[Romas]

Kasepää

Gatvė tarp Kolkja ir Kasepää


Dar viena sentikių maldykla




Sentikiai prekiauja svogūnais ir uogomis


Prekyba pajudės iš rimties taško - sustojo suomių turistų autobusas

[Romas]

Varnja

Statoma sentikių maldykla tarp Kasepää ir Varnjos




Pagrindinė Varnjos (Varnja / rus Voronja) gatvė


Charakteringi vartai








Varnjoje yra viena iš dviejų Estijoje esančių sentikių cerkvių (kitos - maldyklos)




Pagrindinė sankryža. Grįžtame į tikrą Estiją

[Romas]

24. veebruar - Eesti Vabariigi aastapäev

Šiandien - Estijos nepriklausomybės diena

Sveikinimai estams ir visiems bent kiek susijusiems su Estija

[Romas]

Trumpai apie estus

Estų tautinės šventės proga - pasakojimas apie Estiją, kurioje turbūt dar ne visi spėjo pabuvoti.
Žemiau - apibendrinti įspūdžiai iš kelionių į Estiją 2013-2015 metais.

Estų istorija XX amžiuje labai panaši į mūsų. Ir ten I pasaulinio karo pabaigoje atsirado signatarai, kurie besipešant rusų ir vokiečių okupantams sugebėjo į istorijos vingius įterpti savo tautos interesus ir iškovoti laisvę.





Estai irgi 50 metų buvo sovietų okupuoti




Estai - stiprūs vyrai, kažkada Sovietijoje buvę aukščiausi (ūgis 174 cm), mėgstantys gerti alų ir mėgautis gamtos teikiamais malonumais


Estų moterys - aukštos ir dažniausiai blondinės


Estai myli vaikus


Estų vaikai - tokie patys kaip ir visur




Estams nesvetimi karšti jausmai


Estai nėra dievobaimingi. Europoje tarp laisvamanių jie turbūt 2-oje vietoje po čekų. Tačiau yra vietų, pvz. salose ir pakrantėje, kur vyrauja ne liuteronų, o stačiatikių tikėjimas. Ten religija yra praktikuojama


Estų kalba nėra labai sudėtinga - Estijoje ją moka net ir vaikai.
Tereikia atsiminti 14 linksnių, ir kai kurios tarimo ypatumus, pvz, kad toje kalboje yra trijų ilgumo skalių p raidė - trumpji (B ), vidutinio ilgio (P) ir labai ilga (PP) - pabandykite ištarti. Man nepavyko


Tiesa, kartais būna nesunku suprasti ir estiškus užrašus


Jei jau atėjome prie kavinės, paragaukime estiškų patiekalų - šiupininės sriubos seljanka, paragaukime koldūnų pelmeene ir atsigerkime kavos (kohv).


Anekdotuose garsinamas Estijos gyventojų lėtumas yra gerokai perdėtas. Ne visi ten lėti


Kai kada greičio mėgėjams atsitinka taip, kaip kai kam ir pas mus


Todėl estų valdžia imasi visų priemonių greičio mėgėjams pažaboti


Jei jau prakalbome apie kelius, tai ten žavi aiškumas - kelio nuorodose atkartoti visi kelio vingiai


Labai patinka estų nuoseklumas ir tai, kad jie kelio ženklus stato tik, ten kur reikia


O informacinius ženklus pamatai iškart, kai tik ko nors prireikia


Estai mėgsta važinėti dviračiais




Dar reikia pridurti, kad nepaisant atšiauraus klimato estai mėgsta gėles ir sugeba jas puoselėti

[Romas]

Trumpai apie Estijos įžymybes

Kad nereikėtų skaityti visų temų apie Estiją paminėsiu tik kai kurias įdomesnes vietas
Visi žino, kad Estijoje yra Talinas (o gal dar mokyklos ar studijų laikais ten nuvažiavo).


Ne vienas lietuvis plaukė keltu iš Talino į Helsinkį ar Stokholmą


Trečia vieta, kur dažnai galima sutikti lietuvių - Estijos salos, ypač Saaremaa ir Muhu, kurios garsėja uolomis, avimis, kadugiais, šermukšniais, švyturiais ir malūnais








Estija yra jūrinė valstybė. Į salas plaukioja keltai. Estijoje yra daugiau nei 10 keltų linijų šalies viduje




Plaukiant keltais galima pamatyti fantastiškų saulėlydžių ir saulėtekių


Ten niekas iš jūros nedaro šventos karvės - mašina gali privažiuoti prie pat vandens ir susirasti nuošalią vietą, kurioje gali apsistoti ir mėgautis besuikeičiančiais jūras vaizdais ar stebėti plaukiančius laivus ir keltus




Salose ir pakrantėje yra rojus paukščių stebėtojams

Jei prasidėjo "lomkės" be interneto, galima susirasti laukinį kempingą, kuriame veikia Wi-Fi (su slaptažodžiu, kurį "nulaužia" mūsų paaugliai).

Estijoje pasitaiko ir rečiau matomų gyvūnų


Estija yra moderni šalis. Ten ne tik beveik visur yra internetas, bet ir dažname Palūšės dydžio miestelyje galima pakrauti elektromobilį



Tuo tarpu salose ir kai rytiniame Estijos pakraštyje galima pamatyti įdomių liaudies tradicijų apraiškų









Estijoje yra daug gamtos ir kultūros įdomybių

Galima surasti daug pilių, rūmų ir dvarų










Estijoje yra įdomių liuteronų bažnyčių, stačiatikių cerkvių ar sentikių maldyklų




Labai smagu pasidairyti įlipus į kokį švyturį


Estijoje nemažai įdomių naujesnės architektūros pastatų ar inžinierinių statinių




Įdomiausios, žinoma, Kohtla Nõmme šachtos


Galima pamatyti įdomių skulptūrų




Jūros pakrantė įdomi ne tik salose


Estijoje yra keletas krioklių, kurie įdomūs net esant sausrai




Be pajūrio Estijoje yra dideli ežerai - Peipus, Pihkva ir Võrstjärv


Paskutinė Estijos pristatymo santraukos nuotrauka

[Romas]

Kohtla-Nõmme. Kaevanduspark-muuseum

Vienas iš dviejų įdomiausių tos vasaros kelionės objektų (kitas - Kuremäe stačiatikių vienuolynas)
Kohtla-Nõmme gyvenvietėje vietoje 1937-2001 m. veikusių skalūnų šachtų įrengtas Kohtlos kalnakasybos muziejus (Kohtla Kaevanduspark-muuseum)


Žemėlapis iš http://www.balticmaps.eu/


Foto 2013.07












Daugiau nuotraukų - temoje Technikos muziejai Europoje

Muziejaus portalas: http://kaevanduspark.ee/
Nuo to laiko ten atsirado naujas lankytojų centras, promenada ir apžvalgos bokštas

[Depeche]

Labai graži šalis. Iš tiesų jei ne sovietmetis mažai kuo skirtųsi mūsų šiauriniai kaimynai nuo Skandinavijos.

[Romas]

Värska

Kažkada mūsų parduotuvėse buvo pilna estiško mineralinio vandens "Värska".

http://www.varska.ee/eng/?page_id=18

Viarska (Värska)- nedidelis pusiau kurortinis miestelis pietryčių Estijoje, prie pat Rusijos sienos ir Pskovo ežero (Pihkva järv).

Miestelio centras niekuo neypatingas


Sanatorija "Värska" yra už kelių kilometrų nuo miestelio centro, prie Pskovo ežero įlankos

[Riedis]

Rummu karjeras / apleista kasykla
Įdomūs vaizdai, gėlas vanduo.

[manometras]

Estijos vaikino WKAD naujas video apie Paidę (8000 gyventojų, 77 km nuo Talino).

https://youtu.be/IQmCRYdysK8

[manometras]

Naujojo imigranto į Estiją rusiškas filmukas apie Pietų pasienio miestelį Valga (Estija)/Valka (Latvija). Estijai atiteko didesnė dalis ir centras, Latvijai – mažesnis pakraštys. Kalbasi su Valgos architektu, rodo socialinės paramos centrą, naują latvių projektuotą rusų mokyklą, naujas viešąsias erdves, pasienio zonas miestelyje, kirchę, cerkvę, gelež8nkelio stotį.

[manometras]

WKAD video apie Šiaurės Rytų Estijos kurortą Narvos upės žiotyse. Narva-Jõesuu, Ida-Virumaa, Eesti. Kurortas turi idomią istoriją. Gaila, nežinojau, kad tai toks kurortas, kai buvau Rytų Estijoj. Reiks kitą kartą nusigaut į dvi vietas: švedišką Haapsalu ir rusišką Ust-Narvą.

[PoDV]

WKAD video apie Šiaurės Rytų Estijos kurortą Narvos upės žiotyse. Narva-Jõesuu

Ust(a) kaip suprantu reiškia "upės žiotys"?

Atkreipiau dėmesį į Latvijos Salacgryva, Daugavgryva. Estija turi Natva-Jõesuu. Rusijoje yra garsioji Ust-Luga. Pilna Poliarinėje Rusijos dalyje gyvenviečių su "ust-".

[manometras]

Ust(a) kaip suprantu reiškia "upės žiotys"?

Atkreipiau dėmesį į Latvijos Salacgryva, Daugavgryva. Estija turi Natva-Jõesuu. Rusijoje yra garsioji Ust-Luga. Pilna Poliarinėje Rusijos dalyje gyvenviečių su "ust-".

Taip, rusiškai vietovių pavadinimuose pridedama Усть, jei tai yra upės žiotyse. O estiškai jõesuu – jыеsū – sudurtinis žodis upėsburna. Jõe – upės, suu – burna. O upė – jõgi. Per Tartu miestą teka didžiausia Estijos upė ir ji vadinasi upių motina, t. y. Emajõgi. Ema – mama arba mamos.