EE. Estija. Ne vien Talinas

[Romas]

Estijos kelių muziejus / Eesti Maanteemuuseum

Kelios nuotraukų anonsui iš Estijos kelių muziejaus (Eesti Maanteemuuseum).
Jis yra senajame Võru - Tartu kelyje, kuris paprastai vadinamas Postitee (pašto keliu)


Senasis kelias yra siauras ir vingiuotas. Jame yra senovę imituojančios rodyklės




Varbuse, Põlvos apskritis
Pietų Estijos vaikų šalies žemėlapis su pažymėta Pokumaa (puokių šalimi) ir Kelių muziejumi.
Į Estiją nuvažiuoti su vaikais turbūt taip pat smagu kaip į kokį Ventspilį


Kelių muziejus įsikūręs šalia senosios pašto stoties (antrame plane)


Pats muziejus didesnis nei Lietuvos kelių muziejus Vievyje ir Latvijos kelių muziejaus ekspozicija Šlokenbekos (Milzkalnės) dvare kartu sudėjus. Įdomesnis taip pat


Vaikų važinėjimo miestelis


Žvilgnis į muziejų nuo parkingo


Daugiau Estijos kelių muziejaus nuotraukų bus temoje Technikos muziejai Europoje

[Romas]

Pilistvere kivikangur

Pilstverė (Pilistvere) yra pačiame Estijos viduryje, Viljandžio rajone
Nežinia kodėl čia yra įkurtas memorialas į Sibirą ištremtiems Estijos gyventojams. Daugiausia estų buvo ištremta 1949.03.25 ir 1941.06.14 d.



Ta memorialinė vieta vadinasi kivikangur (pažodžiui - akmenų sankaupa, krūva)





Dideli akmenys simbolizuoja prieškarinės Estijos apskritis (maakond)


Maži akmenys primena kiekvienos ištremtos šeimos netektis

[Romas]

Pilistvere

Pilistverės kaime yra XIII-XIV a. bažnyčia, rekonstruota XVIII a. O 1905 m. dėl stipraus vėjo buvo nuvirtusi bokšto smailė; ji atstatyta 1990 metais


Kaimelyje be tremtinių memorialo ir senos bažnyčios yra paminklas 1918-1920 m. nepriklausomybės kovose žuvusiems Estijos kariams

[enigma]

Čia jau gražiau

[Romas]

Otepää - Estijos žiemos sostinė

Otepää - Pietų Estijos kalvynuose įsikūręs miestelis, kuriame yra tik 2,2 tūkst. gyventojų - panašiai kaip mūsų Vilkijoje, Rūdiškėse ar Tytuvėnuose. Skirtumas tik tas, kad ten šiek tiek investuota į žiemos sporto infrastruktūrą ir Otepää pelnytai vadinasi žiemos sporto sostine.
Gamta - kalvos ir ežerai - ten panaši į Ignalinos, Švenčionių ar Aukštadvario apylinkes.
Pavadinimas Otepää reiškia "meškos galvą" - ji pavaizduota miestelio herbe ir vėliavoje


Įvažiavimas į miestą. Šone - slidinėjimo stadionas
Estai slidinėjimo rungtyse 2006 m. olimpiadoje iškovojo 3 aukso medalius, o 2010 m. - vieną sidabro. Turbūt olimpinė čempionė Kristina Šmigun ir jos komandos draugai čia nušliuožė ne vieną dešimtį kilometrų


Nelabai vykusi prieš saulę daryta nuotrauka, bet turbūt patikėsit, kad ten yra ir slidinėjimo tramplinas

Slidinėjimo trasų apylinkėse daug, bet kažkaip nefotografavau

Bažnyčia stovi kažkur nuošalyje


Parkingas miestelio centre


Estai įsigudrino ant stalinistinių administracinių pastatų prilipinti bokštelius ir išgauti neblogą klasicizmo ir baroko stilizaciją - kaip Tartu-Narvos baroko repliką


Otepää miestelio rotušė


Nežinomos paskirties pavilionas


Miestelio aikštė


Ten net ir vasarą veikia gal 30 maitinimo įstaigų, kurios paprastai vadinasi "pub'ais".
Reikia pastebėti, kad ten kainos užlankstytos kur kas labiau nei mūsų Palangoje


Susiradome gana jaukų pub'ą miestelio pietiniame pakraštyje
Jei negali pasirinkti kainos, tai bent pasirenki kokybę

[Romas]

Vastseliina

Vastseliina, buvęs (1950-1959) rajono centras.
Dabar jis priklauso Võru rajonui


Centrinė sankryža


Buvęs rajono valdžios pastatas


Kaip ir Otepää mieste, prie stalinistinio pastato prilipdytas bokštelis ir pastatas visiškai pasikeitė

[Romas]

Põlva

Põlva (õ tariamas per vidurį tarp e ir rusiško ''ы') yra to paties pavadinimo maakondo (apskrities) centras pietryčių Estijoje.



Estijoje iš 15 rajonų centrų tik 2 (Põlva ir Rapla) įsikūrę ne senuose miestuose, o vadinamose miesto tipo gyvenvietėse, kurios išaugo sovietmečiu ir dėl geografinės padėties (toli nuo rimtesnių miestų) atsilaikė per 1959-1963 m. rajonų stambinimo vajų. Miestelis dar 1956 turėjo tik 1120 gyventojų, o paskutiniais dešimtmečiais gyventojų skaičius laikosi apie 6500

Kažkokių ypatingų įžymybių ten nėra, tiesiog besibraižydami po pietryčių Estiją užsukome į tą tvarkingą miestuką - centriuką.

Foto 2013.07
Autobusų stoties apylinkės


Įvažiavimas Põlvą iš vakarų pusės


Estiškos krypčių nuorodos žavi savo konkretumu ir visų vingių atkartojimu








Ežeras su fontanu ir pakkrantė su takais ir įrengimais riedlentininkams


Apsilankėme ir parduotuvėje


Paminklas žuvusiems per Nepriklausomybės kovas (1918-1920 m.)


Põlvos liuteronų bažnyčia (1460-1470)

[Romas]

Soomaa nacionalinis parkas / Soomaa rahvuspark

Soomaa nacionalinis parkas (Soomaa rahvuspark) yra Pietrų Estijoje, Piarnu ir Viljandžio apskrityse (maakonduose).

Į Soomaa galima patekti nuo Piarnu (Pärnu) dviem keliais: 59 plentu per Sindi-Tori ir 5 plentu Pärnu-Rakvere. Vaizdingesnis yra antrasis kelias nuo 5 plento - įspūdingas tiltas per Pärnu upę ties Tori. Asfaltas yra iki pat nacionalinio parko ribos ir toliau iki Riisa kaimo.
Iš Viljandžio pusės (pasukus iš 92 kelio į parka Kõpu kaime) didelę dalį kelio iki Sooomaa lankytojų centro dalį sudaro žvyrkelis.


Žemėlapis iš http://pood.regio.ee/en/seinakaardid...3%A4rnu-county

Šiame nacionaliniame parke galima apsilankyti ir važiuojant pakeliui ir turint pusdienį laiko - nuo Piarnu iki lankytojų centro yra mažiau nei 50 km.

Soomaa parko plotas - 359 km², šiek tiek mažesnis už mūsų Aukštaitijos NP (405 km²).
Beveik visa nacionalinio parko plotą užima pelkės ir miškai. Soomaa garsėja tuo, kad čia yra net penki metų laikai, tas penktasis - potvynis.

Nuotrauka iš Vikipedijos: https://upload.wikimedia.org/wikiped...ljandimaal.JPG

Kažkaip nesiverčia liežuvis versti pavadinimą vikipediškai - Somos nacionalinis parkas. "Soo" estiškai pelkė, o "maa" - žemė. Vienu žodžiu, tai pelkių kraštas, kuriame yra laukinė gamta ir gyvena reti gyvūnai - net meškos.

[Romas]

Soomaa nacionalinis parkas / Soomaa rahvuspark

Foto 2015.07
Įvažiavimas į Soomaa nacionalinį parką iš pietų pusės, nuo 92 kelio Tartu - Viljandi - Pärnu. Posūkis į nacionalinį parka yra Kõpu kaime.

Asfalto pabaiga. Toliau laukia apie 20 km žvyrkelio
Jei visas kelias būtų asfaltuotas, visas tranzitas važinėtų trumpesniu keliu per Sooomaa nacionalinį parka.






Apžvalgos bokštelis


Vaizdai nuo bokštelio nėra įspūdingi




Soomaa nacionalinio parko lankytojų centras
Kadangi internete informacija gana skurdi (nėra net normalaus žemėlapio), lankytojų centre išsisaiškinome kokie pažintiniai takai yra įdomiausi. Apie komercinį potvynių lankymą yra internete


Parkingas su "B raide - turbūt dviračiams

[Romas]

Soomaa nacionalinis parkas / Soomaa rahvuspark

Buvo proga šiemet antrą kartą nuvažiuoti į Estiją. Užsukome ir į Soomaa.

Pirmiausiai - žemėlapis
Žydra spalva pažymėtas lankytojų centras (külastuskeskus), žaliai - aplankyti pažintiniai takai.
Iš karto pasakysiu, kad vengdami žvyro važiavome iš Piarnu (Pärnu) pusės - į ten 5-uoju Rakverės plentu, atgal - 59 keliu per Sindi


Visą žemėlapį galima atsisiųsti iš: http://www.soomaa.com/experiences/ca.../canoe-routes/


Riisa pažintinis takas (Riisa matkarada) yra prie pat plento iškart pravažiavus nacionalinio parko ribą.
Žiedinis takas yra apie 4 km ilgio, visas eina lentomis. Apie 1,5 km yra pritaikyta neįgaliems. Toje atkarpoje medinė danga yra nauja ir padengta vielos tinklu






Foto 2015.09


Čia galima pasijusti milžinu






Nedidelė atkarpa eina tikru mišku












Nedidelis apžvalgos bokštas


Vaizdas nuo bokšto


Meškų nesutikome, bet paukščių ten buvo

[Romas]

Soomaa nacionalinio parko puslapiuose www.keskkonnaamet.ee (iš www.soomaa.ee) bei www.soomaa.com nėra normalių žemėlapių su lankytinais objektais.

Žemėlapį su legenda (tokius galima nusipirkti lankytojų centre) netyčia radau dabar


http://loodusegakoos.ee/where-to-go/...-national-park

[Romas]

Soomaa nacionalinis parkas / Soomaa rahvuspark

Ingatsi takas (Ingatsi õpperada) - ar vienas 3 km takas, kuris veda į didžiausią nacionalinio parko pelkę

Foto 2015.09




Ant medžių žymės, kuriso rodo, koks vandens lygis buvo per potvynius
Supratome, ką reiškai panašios žymės su metais ant kelio ženklų




Vaizdai toje pačioje vietoje per 2010 m. potvynį (tais metais ir Lietuvoje buvo didesnis potvynis)


Dar vienas apžvalgos bokštelis

[Romas]

Soomaa nacionalinis parkas / Soomaa rahvuspark

Ingatsi takas


Iš viršaus




Šitas takas trumpesnis, bet įspūdingesnis, nei ankstesnis Riisi takas

[Romas]

Põltsamaa

Peltsama (Põltsamaa) - nedidelis vidurio miestas Estijos prie Talino - Tartu trasos. Šio miesto pavadinimas žinomas nuo anų laikų, kai buvo gausu tūbelėse gaminamų garstyčių ir marmeladų. Ir dabar galima pamatyti šio miesto pavadinimu pamatytų indų ir kitos atributikos. Šiuo metu maisto pramonės kombinatas turi "Felix" ženklą.

Mieste yra kryžiuočių ordino pilis (Põltsamaa ordulinnus)

Daugiau pilies nuotraukų - temoje Estijos pilys ir dvarai

Pilies rūsyje yra vietinio vyno restoranas


Anų laikų kosmonautai maitinosi iš Põltsamoje pagamintų tūbelių


Maisto pramonės pasiekimų paroda




Pilyje esančiame informaciniame centre gavome patarimą aplankyti dar vieną Põltsamos įžymybę - rožyną

[Romas]

Põltsamaa

Foto 2015.07
Rožynas yra šiauriniame miesto pakraštyje


Geriau vieną kartą užuosti nei dešimt kartų pamatyti








Põltsamaa miestelio centras


Užtvanka ir elektrinė

[Romas]

Peipsi järv / Peipus

Persikeliame į rytinę Estijos dalį prie Peipaus (kartais vadinamas Čiudo) ežero


Beveik visoje Peipaus ežero pakrantėje gyvena rusai sentikiai (starovierai). Sentikių kaimų Estijoje yra triskart mažiau nei Lietuvoje, tačiau jų kaimai yra dideli ir tradicijos labiau išlikusios.







Kallaste - buvęs rajono centras, kuriame gyvena daugiausia sentikiai






Peipaus ežeras

[Romas]

Kallaste

Foto 2015.07




Vaizdingos Kallastės gatvės




Sentikių kapinės


Kallaste anksčiau rusiškai vadinosi Krasnaja gora (raudonas kalnas).
Į pietus nuo centro, šalia sentikių kapinių yra raudono smiltainio skardžiai










Peipaus ežeras

[Romas]

Peipsiääre

Į pietus nuo Kallastės yra Peipsierės valsčius (Peipsiääre vald), kuriame yra trys sentikių kaimai - Kolkja, Kasepää ir Varnja. Juose gyvena apie 700 žmonių

Peipsiääre's valsčiaus herbas - su sentikių ir žvejų simboliais


Informacinis stendas su estiškais užrašais panašiu į senąją kirilicą šriftu - Peipsimaa


Peipaus ežero krašto (Peipsimaa) ir Kolkjos kaimo žemėlapis


Kolkja

Svogūnų auginimas - vienas iš tradicinių vietos gyventojų verslų


Kolkjos kaime yra dvi sentikių maldyklos (moleben / молебен).
Ši priklauso pomorcų pakraipai (поморцы)


Kita Kolkjos kaimo sentikių maldykla priklauso ortodoksiškiems fedoseejviečiams (федосеевцы )

[Romas]

Kolkja

Pagrindinė Kolkjos kaimo gatvė






Informacinis centras su suvenyrų parduotuve bei nedidele sentikių etnografijos ekspozicija


Viduje pasitinka merginos (gražuolės - kaip iš rusiškų filmų) ir pavaišina arbata bei skaniais pyragėliais su svogūnais


Stalai su samovarais




Čia mažai kas primena Estiją


Naujasis Kolkjos uostelis ir pliažas


Svogūnų ir žuvies patiekalų restoranas dar neveikė


Autentiški starovierai su barzdomis ir palaidais marškiniais, perrištais virvelėmis


Sentikių muziejus






Kanalas link Peipaus ežero

[Romas]

Kasepää

Gatvė tarp Kolkja ir Kasepää


Dar viena sentikių maldykla




Sentikiai prekiauja svogūnais ir uogomis


Prekyba pajudės iš rimties taško - sustojo suomių turistų autobusas