EE. Estija. Ne vien Talinas

[Almis]

Haapsalu

100.


101. Haapsalu XIII a. vyskupų pilis


102.


103.


104.


105.


106.


107.


108.


109.


110.


111.


112.


113.


114.


115.


116.


117.


118.


119.


120.


121.


122. Viešbutis Haapsalu centre. Aikštelėj bent jau šeštadienio vakarą renkasi vietinis jaunimas, tik kažkodėl muzikos klausos ne baruose ar klubuose, kurie turbūt tik čia visame kurorte, o iš mašinų. Tarp kitko, dar nemačiau kitos tokios ant karaoke pamišusios tautos...

[veikejas]

Keletas vaizdų iš kelionės po Estiją

Estijos pajurys


Keletas Parnu miesto nuotraukų




















Autobusų trarkaraščio vieta stolelėje




Bažnytėlė Estijos Humu saloje








Vaizdas į jūra Saaremaa saloje


Kelto belaukiant




Apleista sovietų karinė bazė




Reklamos stendas(unseen Lithuania) Hapsalu, mačiau ir Taline


Hapsalu miesto vaizdai












Idomus daugiabutis Hapsalu


Keletas Talino vaizdų












Tikiuosi buvo įdomu

[muntikas]

Gruodžio mėnesį lankiausi Paldiski, bei prie Keila Joa krioklio, tad manau įdėsiu, bus įdomu, kaip tos vietos atrodo žiemą, o ne vasarą.

Paldiski.
Gailiuosi, kad važiuodamas pro miestelį nenufotkinau jo. Įspūdinga! Apleistas, bet... Bet buvau girdėjęs, kad ten tragiška, bet kai pats pamačiau, nieko ten baisaus. Po truputėlį atsigauna, uostas statosi naujus terminalus, o jaunos šeimos iš Talino čia keliasi ir įsikūrinėja apleistuose daugiabučiuose. Jiems pigiau čia gyventi nei Taline, o iki Talino, kur dirba viso labo tik 35-40 km. Beje, estai labai pažengę būsto renovacijoje, didelė dalis tų sovietinių daugiabučių jau renovuota, apšildyti ir gražiai nudažyti. Manau, dar kokia 5 metai ir ten bus puiki vieta gyventi.

O dabar grįžtu prie Paldiski krantinės.

Dedu foto, be komentarų.




















Paldiski švyturys, čia dažnai atvažiuoja jaunieji per vestuves fotkintis.

[muntikas]

Keila Joa

Keila Joa Krioklys

Na o dabar dar keletas Keilos upelio krioklio fotografijų. Mačiau jau anksčiau buvo įdėtos šio upėlio fotkės, bet jis fotkintas buvo vasarą, kai vandens vos vos matėsi, o aš buvau gruodį, lietus buvo gerai pasidarbavęs, didelis upelio vandens debitas, na ir žinoma įspūdingas lietuvio akiai krioklys.

























Meilės tiltas. Kiek žinau, ši tradicija atėjo iš Italijos. Paplito ir mūsų šalyje ir Latvijoje, populiaru ir čia Estijoje.

[enigma]

O tu savo palikai?

[muntikas]

Spynele???? Ne, bet tikrai labiau noreciau ant sio tilto prikabinti, nei kur nors Kauno ar Vilniaus mieste. Ten spynelei gresia ilgai neisbuti, reiks atlikineti kosmetini remonta ir nupjaus, o cia... Cia kitaip, labai romantiskas tiltelis, beje ju cia du. Tad per vestuves galima atlikti atrakcija, per viena nesama moteris, per kita vyras

[Salvijus]

2007 m. kelionė po PR Estiją arba estų epo "Kalevipoeg keliais"

Taigi smagi didelė kompanija atobusu išsiruošė į kelionę po Pietryčių Estiją estų nacionalinio epo "Kalevipoeg keliais".
Maršrutas vedė Võru-Munamegi-Tartu-Kallaste-Peipus ežeru.

Suur Munamegi
Kalno aukštis 318 m. - tai ne tik aukščiausia viršūnė Estijoje, bet ir visose Baltijos valstybėse. Ant jo yra pastytas apžvalgos bokštas - taigi bendras ukštis siekia 346,7 m ir galima apžiūrėti apylinkes 50 km spinduliu.
Pirmasis bokštas buvo pastatytas 1812 m. rusų kariuomenės.
1939 m. buvo pastytas gelžbetoninis 25,7 m aukščio bokštas.
1969 m. jis buvorekonstruotas iki 29,1 m aukščio, pakeista laiptų konstrukcija.
Paskutinį kartą renovuotas 2004-2005 m. Jo metu buvo įrengtas liftas.
Legenda byloja, kad Kalevipoeg'as - Kalevo sūnus keliaudamas tikriausiai iš Pskovo nusprendė pailsėti, kadangi neturėjo pagalvės tai jis rankomis sustūmė žemes ir taip atsirado Munamegis. Miegoti trukdė musės ir uodai, tai muistėsi šen bei ten - tokiu būdu atirado Vaskna ežeras. Kai atsikėlė padėjus vieną koją atsitrado Tuulijarv, o padėjus kitą koją atsirado Tuhkrijarv ežeras.
Vaizdas iš apžvalgos bokšto


Estų nacionalinio epo autorius - gydytojas Fr. R. Kreutzwald'as (gimė 1802 m. Jõepere dvare, mirė 1882 m. Tartu) 1833-1877 m. gyveno Võru mieste (įkurtas 1784 m. kaip apskrities centras), name pastytame 1793 m. - t.y. 10 m. po mieto įkūrimo (čia veikia memorialinis muziejus). Jis ilgai rinko estų folklorą, jį sistemino ir galiausiai parašė epą.
Apie Tartu daug nerašysiu, nes jau buvo kitų rašyta, tačiau įdėsiu keletą nuotraukų susijusių su Fr. Kreutzwald'u ir jo parašytu epu. Mieste yra keletas paminklų.
Paminklas pastatytas 1952 m.

Paminklas pastatytas 1933 m., nugriautas 1953 m., atstatytas 2003 m.

Gaila, kad lietuviai neturime savo nacionalinio epo.

Kitas objektas susijęs su epinio Kalevipoeg žygdarbiais - Peipus (Čiudo - nuo slavų čudų genties vardo) ežeras didžiausias Estijoje ir Baltijos valstybėse, ketvirtas - Europoje. Jo plotas - 3.555 m kv (Estijai tenka 44 proc.), jo ilgis - 143 km, didžiausias plotis - 48 km, vidutinis gylis siekia 7 m,1 m, didžiausias - 15,3 m. Į ežerą įteka 237 upės (Estijoje tik - 41), iš jo išteka Narvos upė. Ežeras turtingas žuvimis - 30 kg/ 1 ha. Jame yra 29 salos, kurios užima 25,8 m kv plotą, 5 jų gyvenamos. Ties šiuo ežeru susikerta 3 kultūros - estų, vokiečių, rusų. Ant šio ežero įvyko garsusis 1242 m. Ledo mūšis.


Prie ežero yra Kallaste ("Raudonoji kalva"/ "Krasnaja gora") gyvenvietė. Iš pamadinimo matyti, kad vardą gyvenvietei davė Devono laikotarpio (prieš 350 mln. m.) raudonos uolos. Šio kranto aukštis siekia 8 m (po žeme dar 1,5 m), yra 700 m ilgio.
Čia jau nuo XVIII a. gyveno pravoslavai iš Novgorodo krašto.

[Salvijus]

Tartu 3

Su grupele žmonių vėl lankėmės Estijoje. Maršrutas - Valga-Tartu-Pepipus ežeras-Narva-Rakverė-Talinas-Hapsalu-Kurasare-Muhu-Piarnu.
Įkeliu keletą Tartu nuotraukų. Sekantis reportažas bus apie Narvą.
Tartu XIII-XV a. katedros griūvėsiai.


Vaizdas į miestą nuo katedros bokšto.


Paminklas švedų karaliui Gustavui Adolfui prie universiteto pastato. Jis 1632 m. įkūrė Tartu universitetą. Paminklas pastatytas 1928 m., nugriautas 1950 m., atstatytas 1992 m.


Šv. Jono XIV-XV a. bažnyčia.

[Salvijus]

Narva

Iš Tartu palei Peipus ežerą kelionę tęsėme link Narvos. Kalbos problemų nebuvo - apie 97 proc. visų gyventojų yra (bent seniau buvo) rusai.
Miestas kaip pasienio tvirtovė įkurtas XIII a. danams užkariavus šiaurinę Estiją.
XIV a. pradžioje pradėta statyti dabartinė pilis. Pilį kaip ir visą Šiaurės Estiją danai pardavė Livonijos ordinui 1347 m. (http://www.narvamuuseum.ee/?next=lin...u=menu_ajalugu).




Kitame krante 1492 m. kitame Narvos upės krante iškilo rusų Ivangorodo tvirtovė.


Miestas klestėjo XVI-XVIII a. Iki Antrojo pasaulinio karo buvo laikomas šiaurės baroko šedevru. Tuos laikus byloja per karą išlikusi barokinė XVII a. rotušė ir keletas gyvenamųjų pastatų - dabar supami keturaukščių ir penkiaaukščių.





XIX a. Narva garsėjo kaip tekstilės pramonės centras. Per karą išliko XIX a. Krenhomo tekstilės fabriko pastatai.
1944 m. po sovietų bombardavimo buvęs miestas praktiškai buvo nušluotas nuo žemės paviršiaus.
2008 m. buvo pabaigta astatyti 1881-1884 m. statyta liuteronų Aleksandro bažnyčia. projektavo Peterburgo architektas Otto Pijus von Gipijus. Nuo 1990 m. ji buvo grąžinta tikintiesiems, pradėta jos restautacija - 2008 m. baigta astatyti karo metu numuštas bokštas. Bokšto aukštis siekia 60,2 m, o kupolo aukštis - 22,55 m (http://www.eelk.ee/narva/).

[Marukas]

Alatskivi pilis

Pradžiai išorės vaizdai. Deja, tedavė tik 5 minutes aplink pilė aplėkti...

[Marukas]

Alatskivi pilis

[Marukas]

Alatskivi pilis

Na o dabar šiek tiek interjero.

Pastogė

[Marukas]

Alatskivi pilis















Židinio detalė

[trilobitas]

Vergi kaimelyje šiaurės rytų Estijoje



daugiau SSC

[oranger]

manau čia toks ypatingas estiškas humoras (toks truputi ne juokingas )

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Per ilgąjį savaitgalį teko pasisvečiuoti pas mūsų šiauriečius ( ) kaimynus. Be Talino pavyko apsilankyti Lahemos nacionaliniame parke (Lahemaa rahvuspark) už keliasdešimt kilometrų į rytus nuo sostinės.

Pakeliui į nacionalinį parką, vos už kelių kilometrų nuo Talino - Narvos magistralės yra Jägala krioklys. Laikomas lyg ir didžiausiu Baltijos šalyse, nors Kuldigoje krioklys platesnis, o kažkur palei Narvą yra aukštesnis.

Vasarą vanduo nusekęs. Pagal nuotraukas sprendžiant pavasarį viskas atrodo kur kas efektingiau.









Sekantis sustojimas - sena tarybinė povandeninių laivų bazė. Estas gidas aiškino, kad čia būdavo išmagnetinami šnipinėjimui skirti povandeniniai laivai, o po tokios procedūros jų negalėdavo aptikti radarai. Laivais iš čia pakankamai sėkmingai buvo šnipinėjamos nedraugiškos imperialistinės valstybės, kol galiausiai 1981 m. vienas povandeninis laivas Švedijos pakrantėje užplaukė ant uolų ir turėjo prašytis tų pačių supuvusių imperialistų, kad jie juos nuo ten nukrapštytų.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Bazėje viskas gana smarkiai apleista, tad reikia atidžiai žiūrėt sau po kojimis.





Käsmu, nedidelis kaimas su didele istorija. Savo laiku tai buvo svarbus uostas, veikė jūrininkų akademija, o diplomuotų kapitonų koncentracija su šiuo kaimeliu negalėjo lygintis jokia kita vieta pasaulyje.

Nuotraukoje - senas tarybinių pasieniečių bokštas, į kurį pasidairyti po apylinkes dabar gali įsiropšti bet kas.





Vaizdai iš bokšto.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Iš buvusios jūrinės šlovės šiandien liko tik nedidelis jūrų muziejus.





Tarybinių laikų standartizuoto meno pavyzdys.





Jūrų muziejaus savininko pastatytas vikingų laivas.





Aštunvietės estiškos sūpynės. Pasistengus įsisiūbuoja visai neblogai, tik neįgudus sunku judesius suderint.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Kažkur tolėliau - pažintinis takas palei upelį su bebrų užtvankom.



Pačių bebrų nesimatė, tačiau jų darbo rezultatų - į valias.





Vandens srovės išgriauta užtvanka.



Turbūt didžiausia Lahemos nacionalinio parko įžymybė yra Viru raistas (Viru raba) - didelė durpinga pelkė su tundrai būdingais peizažais ir daugybe nedidelių ežeriukų.



Per raistą veda daugiau kaip 3 km ilgio pažintinis takas.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Ežeriokai. Viename jų galima maudytis (tiksliau lyg ir negalima, bet tam sudarytos visos sąlygos, patogus įlipimas nuo tako, suoliukai pailsėt etc).





Vaizdas į raistą iš apžvalgos bokšto.





Dar keli peizažai.