PL. Suvalkija / Suwalszczyzna

[Romas]

Ciso (Kukmedžių) kalnas

Ciso kalnas (góra Cisowa) yra tik 256 m (atrodo, kad net Ančios ežero lygis beveik tokiame pačiame aukštyje), bet jis išsiskiria visoje apylinkėje.
Kartais jis vadinamas Suvalkų Fudzijama


Turint laiko verta palankyti šį kalną. Gaunasi kokių 8 km lankstas asfaltuotais keliais
Jį rasti labai lengva. Važiuojant nuo Kalvarijos Cipliškėje (Szypliski) pasukti - į 651 kelią iki Rutka Tartak, o po to pasukti į Suvalkus.
Gulbiniškių (Gulbieniszki) kaime prie pat plento yra parkingas.


Beje, ant šio kalno visu pajėgumu veikia Lietuvos mobilusis ryšys. Prisikalbėjom iki soties.




Kairėje, už miškų - Ančios ežeras

[Romas]

Šiurpiosios pilies kalnas

Važiuojame toliau. Paskutinis žvilgsnis į Ciso kalną.


Už kokių 4 km - Pilies kalnas (góra Zamkowa).
Kalnas iš visų pusių apsuptas ežerų, kažkuo primena Ladakalnį Ignalinos ežeryne.
Didžiausias ežeras - Szurpyl. Informacinėje lentoje aprašyta, kad senovėje buvo jotvingių centras ir stovėjo "straszny zamek". Taigi, ežeras ir kaimas vadinasi "šiurpi pilis"

Šiurpilio ežeras. Nors per dieną maudydavomė bent trijuose ežeruose, bet šio ežero vanduo buvo pats geriausias.




Kalno viršūnė, deja, labai apaugusi.

[Romas]

Suvalkai

Pakeliui stabtelime Jeleniewo miestelyje.
Ko gero, vienintelė per kelionę matyta medinė bažnyčia.


Suvalkai - labai gerai išsilaikęs klasicistinis XIX a. pr. miestas
Palei pagrindinę Kosciuszkos gatvę apie 3 km tęsiasi XIX a. 2 aukštų namai (panašūs į Laisvės alėjos dviaukščius)


Šv. Aleksandro bažnyčia


Centrinėje Pilsudskio aikštėje - labai gražus parkas
Kitame didelės gale - buv. cerkvė, dabar - bažnyčia


Centrinė pėsčiųjų gatvė Chłodna (Šaltoji)


(c) Rimgaudas L.

[Romas]

Vygrių nacionalinis parkas

Plente Suvalkai - Seinai intensyvus eismas, nelabai smagu važiuoti dviračiais.

Tipiškas lenkiškas reklamų margumynas


Vygrių (Wigry) kamaldulių vienuolynas įsteigtas XVII a. Vygrių ežero pusiasalyje
Per karą viskas buvo sugriauta.
Įėjimas nemokamas.
Tačiau aplink suvenyrų ir gėrimų pardavėjai užsikėlę kainas.
Beje, šventoje vietoje alumi neprekiaujama.



Bažnyčios viduje


Rūsyje palaidoti vienuoliai (nišoje matyti jų griaučiai)
Freska "mirties šokis"


Dabar celėse gyvena "kūrybinės inteligentijos" atstovai


Varpinė


Vaizdeliai iš varpinės






Važiuojame puikiais pušynais į kitą ežero galą.
Pasiklysti labai sunku - miško keliukai markiruoti, yra rodyklės, kas 2-3 km - žemėlapiai

Šiais metais visur labai gerai užderėjo žemuogės.
Žemuogių pievelių kvapas neleidžia ramiai pravažiuoti pro šalį


Naujoji architektūra


Jastrzębne (Vanaginės) kempingas .
Labai maloni kempingo šeimininkė. Nereikėjo net malkomis rūpintis - suorganizavo jų visą karutį
Paskutinė naktis PL




Grįžtame apvažiavę ežerą per Płociczno.
Ten yra siauruko stotis (nuošaliau nuo kelio, vėliau nesinorėjo grįžti). Traukiniai 10.00, 13.00, 16.00, 19.00

Nauja bažnyčia su barokiniu bokštu.


Suvalkų stotis. Štai ir viskas.

Liko įdėti tik viadukų nuotraukas

[Linas]

Labai šaunios nuotraukos ir aprašymai. Ačiū, Romai. Tas kraštas tikrai įdomus vien dėl to, kad ilgą laiką buvo atskirtas nuo mūsų. O tai iš esmės ta pati Lietuva. Žiūrint nuotraukas ir skaitant aprašymus, priš akis iškyla Daumanto knygoje "Partizanai" aprašytas partizanų prasiveržimas per sieną į Vakarus. Tos pačios vietos, tik kitas laikmetis.

[Romas]

Dabar 100 km sienos su PL - tai bambagyslė jungianti Baltijos šalis su ES. Tai labai gerai matėsi, kai užverti galvą - tuo koridoriumi skrenda begalės lektuvų.

[Lietuvis]

Dėkui, Romai, už tokią gausybę puikių nuotraukų. Visas peržiūrėjau, tikrai labai patiko.

[Delfinas]

Aciu uz nuotraukas Romas, I had no idea that suwalszczyzna is so beautiful, it is always said thats a north polar and the poorest province of Poland, but looking at those pics I am impressed

[Romas]

PL. Suvalkija / Suwalszczyzna

Vieną ilgojo savaitgalio dieną apvažiavome dalį Lenkijos pasienio.
Tikslas buvo aplankyti Elko siaurukus, Blindupio arkinius tiltus ir, žinoma, Punską.

Iš pradžių sausa statistika.
Įvažiavom 9:00 mūsų laiku į Lazdijų / Aradnykų postą, išvažiavom 20:00 mūsų laiku iš Budiškės / Kalvarijos posto.
Lenkijos keliais nuvažiavom apie 220 km. Dar reikia pridėti apie 350 km į Vilnių ir atgal. Bet kokiu atveju mažesnis atstumas nei iš Vilniaus į Klaipėdą ir atgal.
Praktinė informacija - ne tik kaimuose, bet ir rajonų (pavietų)centruose nepriima banko kortelių, todėl reikia pasirūpinti grynais.

Įdedu žemėlapį su maršrutu ir pažymėtais stovėjimo punktais

Žemėlapis iš http://commons.wikimedia.org/wiki/Im...alszczyzna.png

Belaukiantiems, kol užsikraus visos nuotraukos, siūlau pažiūrėti 2005 m. liepos mėn. kelionę dviračiais po tuos pačius kraštus temoje Suvalkija // Suwalszczyzna

[Romas]

Seinai / Sejny

Seinuose gyvena tik 6100 žmonių (mažiau nei Širvintose ar Šalčininkuose), bet šis miestelis labai gražus ir įdomus.
Iki 1919 m. Seinai buvo vienas iš lietuvių tautinio atgimimo centrų. Čia buvo vyskupijos centras, vyskupu buvo ir A.Baranauskas. Beje, Lazdijų apskritis iki pat 1942 m. vadinosi Seinų apskritimi.

Pagrindinė gatvė ir aikštė


Katedra (mažoji bazilika) ir domininkonų vienuolynas iš arčiau


Baranausko paminklo nefotografavau - nebuvo kur pasistatyti mašinos. Pamaldos.

Aikštė iš kitos pusės. Beje, tai viena iš nedaugelio šiuose kraštuose "K" raidės formos aikštė


Fontanas. Keista, kad Vilniuje ar Klaipėdoje fontanus įjungia tik apie Jonines, o tokiuose Seinuose - jau balandžio mėnesį.


Lietuvių namai ir mūsų konsulatas. 1992-1995 m. lietuviškos architektūros pavyzdys.




Smulkaus verslo reklamos. Yra ir lietuviški užrašai.


Pavieto valdžios būstinės iškabos


Buv. sinagoga


Paminklas. Kažkas panašaus į Vilniaus Aušros Vartų madoną


1919 m. rugpjūčio mėnesį čia įvyko POW sukilimas ir lietuviai buvo išstumti į Lazdijus. Netrukus buvo nustumta ir Fošo linija nuo Seinos (Marycha) upės į dabartinę sienos liniją




Maliūchas (Polski fiat). Kasmet Lenkijoje jų vis mažiau


Lenkiška nuotrauka

[Romas]

Augustavo kanalas / Augustowski kanal

Kanalo poreikis kilo po 1823 m., kai Vokietija savo uostuose įvedė diskriminacinius muitus Rusijos imperijos ir Lenkijos karalystės (iki 1831 m. ši buvo gana savarankiška) prekėms.
Buvo ketinama sujungti Vyslos, Nemuno ir Ventos baseinus.
Lietuvoje kaip šio projekto dalis buvo pradėtas kasti Ventos - Dubysos perkasas.
Kanalas statytas 1825-1830 ir 1833-1839 m. Jis netapo svarbiu laivyninkystės keliu - Prūsijos valdžia po keleto metų grąžino ankstesnius muitus.

Augustavo kanalo ilgis net 102 km (80 km - PL, 22 km - BY). Nuo Biebžos (Vyslos baseinas) paaukštėjimas 15 metrų, o nuo Juodosios Ančios (Nemuno baseinas) - net 36 m. Buvo pastatyta 18 šliuzų (iš jų 14 - Lenkijos teritorijoje). Daugelio šliuzų būklė iki šiol puiki.

Šliuzas Przewięź (Pševienzė) vietovėje, 7 km nuo Augustavo.
Per šį tiltą teko važiuoti daug kartų, bet tik dabar atsirado laiko stabtelėti.


Šliuzas




Įėjimas į teritoriją ribojamas


Pora pavasariškų vaizdų

[Romas]

Augustavas / Augustów

Mieste gyvena apie 30 tūkst. gyventojų - kaip Utenoje ar Tauragėje.
Miestą įkūrė karalienė Bona (labai daug nusipelniusi įsisavinant Suvalkiją). Miestas pavadintas jos sūnaus Žygimanto Augusto garbei. 1555 m. pradėta įrengti 190 x 175 m aikštė (ir dabar atrodanti įspūdingai). 1557 m. Žygimantas Augustas suteikė miesto teises. 1569-1795 m. viena iš upių ėjo siena tarp LDK ir Lenkijos. Caro laikais iki 1867 buvo gubernijos centras (perkeltas į Suvalkus).

1920 m. rugpjūtį, vykstant Lenkijos - Sovietų Rusijos karui, Lietuvos kariuomenė buvo pasiekusi Augustavo kanalą, bet po mėnesio teko grįžti atgal. Tai vienas labiausiai nutylimų mūsų istorijos puslapių. Visa kariuomenė buvo sukoncentruota Suvalkijoje, o Vilniaus nebuvo kam ginti. Kas buvo likusius 20 tarpukario metų, visi žinome.

Per karus ir okupacijas sunaikinta apie 70 proc. miesto. Architektūra neįspūdinga. Vasarą čia vienas iš pagrindinių vandens sporto centrų. Nuo 1993 m. turi kurorto teises.

Tiltas


Buriavimo sezonas jau prasidėjo


Gatvė į aikštę

[Romas]

Žygimanto Augusto aikštė / rynek Z.Augusta

Pasidairykime po centrinę Augustavo aikštę. Ji, žinoma, pavadinta Žygimanto Augusto vardu.




Naujos statybos pastatas tiesiog pavadintas "Škliarnia"




Socialistinio periodo pastatai


Pavasaris


Dar vienas paminklas


Reklamos






Bevaikščiodami po tuos miestelius kažko pasigedome. Ogi hypertrypermegashoppingpramogųpirkimo centrų ir sostinių.
Mes dažnai šaipomės iš lenkų reklamų ir verslumo. Tačiau tenka pastebėti, kad smulkus verslas ten turi ne tik senesnes tradicijas, bet ir žymiai geriau atsispiria monopolistams.
Smulkus verslininkas gyvena savo galva, o pas mus "sukuriamos darbo vietos". Paprastai smulkaus verslo sąskaita.

Kadangi sekmadienis ir visi pamaldose, beveik viskas uždaryta. Gyvybės ženklus rodo dvi smulkaus verslo rūšys:
Gėlių parduotuvės




Akinių prekiautojai (ir kur aš mačiau Lietuvoje tiek akinių prekiautojų...)




Augustavo bažnyčia

[Romas]

Eismas Augustave

Neseniai ir pas mus buvo rašyta apie ginčus dėl Augustavo aplinkkelio per Rospudos upelio slėnį tarp Augustavo gyventojų (kuriuos palaiko vyriausybė) ir ekologų (kurių pusę palaiko Europos Komisija; ne tik palaiko, bet ir grasina sankcijomis).

Nesiveldamas į didžiosios politikos ginčus įdedu keletą nuotraukų iš Augustavo gatvių.







Kadangi buvo sekmadienis, sunkiojo transporto eismas ribojamas. Kas vyksta darbo dienomis, reikia pamatyti.
Beje, didesnė dalis tų "fūrų" - iš Lietuvos. Ir tas aplinkkelis labai reikalingas ne tik lenkams, bet ir Baltijos šalims.

[Romas]

61. Augustavas - Raigardas

Link Elko (Ełk) važiavome ne tiesiai, o vaizdingesniu keliu

Važiuojant nuo Augustavo link Varšuvos sunkusis transportas nukreipiamas pro Balstogę (Białystok), 50 km lankstu.
Senasis kelias pro Lomžą (Łomża) buvo išmaltas provėžų. Šioje atkarpoje greit sužinodavai ką reiškia kelio ženklas "Kolejiny".


Čia lyg ir draudžiamas sunkaus transporto eismas


Bažnyčios Bargluvas / Barglów Kościelny


Raigardas / Rajgród
ES pinigai panaudoti šaligatvių tvarkymui.


Tilto remontas. Šviesoforas




Į Lietuvą, nepaisant Prezidento "veto", masiškai vežami automobiliai. Ko, gero, ne visai nauji.

[Gladiator]

Teko buvoti gryztant is Vokietijos. Beje nors sita Lenkijos dalis skaitosi vos ne skurdziausia Lenkijoje, jin yra zymiai turtingesne uz salia esancia Suvalkija (ir tikriausiai bet kuri Lietuvos krasta, gal iskyrus Klaipedos rajona). Konstrastai tikrai dideli, Lenkijos dali visi namai nudazyti, gatves svarios ir be duobiu, mediniu namu beveik nera, visos zemes apdirbtos ir tt. Tuo tarpu tik ivaziavus i Lietuva pastinka zole apauge laukai, apgriuve Lazdiju komiblokai ir neblaivus kaimieciai su dviraciais, Marijampoleje gatves pilnos smelio ir duobiu. Beje nors BVP Lietuvos ir Lenkijos kaip ir panasus, bet matosi, kad Lenkija aplamai yra zymiai turtingesne ir vystosi zymiai sparciau.

[Eimantas]

Ačiū už reportažą, labai įdomu.
Lauksim kitų dalių

[tadux]

Teko buvoti gryztant is Vokietijos. Beje nors sita Lenkijos dalis skaitosi vos ne skurdziausia Lenkijoje, jin yra zymiai turtingesne uz salia esancia Suvalkija (ir tikriausiai bet kuri Lietuvos krasta, gal iskyrus Klaipedos rajona). Konstrastai tikrai dideli, Lenkijos dali visi namai nudazyti, gatves svarios ir be duobiu, mediniu namu beveik nera, visos zemes apdirbtos ir tt. Tuo tarpu tik ivaziavus i Lietuva pastinka zole apauge laukai, apgriuve Lazdiju komiblokai ir neblaivus kaimieciai su dviraciais, Marijampoleje gatves pilnos smelio ir duobiu. Beje nors BVP Lietuvos ir Lenkijos kaip ir panasus, bet matosi, kad Lenkija aplamai yra zymiai turtingesne ir vystosi zymiai sparciau.

Lietuvos BVP vienai galvai truputi didesnis. Turiu pripazinti kad Lietuva atrodo kur kas "švaresnė" už Lenkiją. Lenkijoje tikrai daug šiukšlynu pakelėse, bei tos reklamos ant kiekvieno pastateleio tikrai netrodo labai gerai. Bet yra ir labai teigiamu dalyku Lenkijoje kuriuos norėčiau matyti ir Lietuvoje.

Romai, ačiū už reportažą

[Romas]

Ačiū už atsiliepimus
Pagal oficialią statistiką pas juos BVP šiek tiek didesnis, o augimas šiek tiek lėtesnis. Deja, tai ką matėme, labiau panašu į Gladiatoriaus įspūdžius.

Gal pavasaris pas juos savaite anksčiau atėjo...

[Neriukelis]

Labai smagus turas po ex-baltų žemes. Nors ir gaila, kad Lietuva prarado Seinų kraštą, bet tikriausiai patiems miesteliams tai išėjo į naudą - nes dabar būtų nutriušęs merdintis Lietuvos pakraštys. Apskritai Lenkijos maži miesteliai, kurių šioje šalyje yra neįtikėtinai daug, yra gyvi ir jaukūs, visiškas kontrastas merdintiems apgriuvusiais pastatais Lietuvos "ghost-town'ams", kuriuose vienintelis atnaujintas pastatas - Maximos parduotuvė