Baranovičiai (Баранавічы) - miestas Bresto srities rytuose, beveik pusiaukelėje tarp Minsko ir Bresto. Jame gyvena beveik 180 000 žmonių ir tai didžiausių Baltarusijos miestų sąraše Baranovičiams leidžia užimti aštuntą vietą, nusileidžiant visiems sričių centrams ir Bobruiskui.
Baranovičių kaimo vardas pirmą kartą paminėtas dar XVII a., tačiau dabartinio miesto istorija gerokai trumpesnė ir susijusi visų pirma su geležinkeliu. 1871 m. pro miestą buvo nutiestas Maskvos - Varšuvos geležinkelis, po keliolikos metų nutiesta jo atšaka į Balstogę, o XX a. pradžioje pro miestą nutiestas ir Polesės geležinkelis (Vilnius - Rivnė). Baranovičiai tapo stambiu geležinkelių mazgu ir tai sąlygojo miesto augimą.
Tarpukariu miestas priklausė Lenkijai (buvo pavieto centru Naugarduko vaivadijoje), sovietiniais laikais iki 1954 m. buvo srities centru. 2004 m. mieste įkurtas universitetas.
Foto 2014 12.
Pažintį su Baranovičiais pradėkime nuo geležinkelio stoties. Tokios mieste yra dvi - senesnė centrinė (ant Maskvos - Varšuvos geležinkelio) ir naujesnė Polesės (ant Vilniaus - Rivnės linijos). Svarbesnė ir didesnė yra vis dėlto pastaroji, į ją mane atvežė ir traukinys iš Bresto.
Paminklinis garvežys netoli stoties.
Šalia Polesės stoties 1999 m. įkurtas ir pirmasis Baltarusijoje geležinkelių muziejus. Technikos jame gana daug ir gana įvairios.
Kažkiek pafotografavus su DSLR'u prisistatė kažkoks veikėjas ir pareiškė, kad už fotografavimą fotoaparatu reikia mokėti, o fotografavimo kaina yra kone dešimteriopai brangesnė už bilieto į muziejų kainą (įėjimas kainuoja 6000 BYR, fotografavimas - 50 000 BYR). Kažkiek pakalbėjus paaiškėjo, kad su telefonu fotografuoti galima nemokamai, įtikinti, kad nedidelė Sony muilinė yra "beveik telefonas" nepavyko, tad toliau teko fotkinti telefonu.
Baranovičių muziejuje daug įvairios karinės geležinkelių technikos.
O ir šiaip visokios egzotikos, kaip kad sniego valytuvas su mediniu kėbulu.
Baranovičių kaimo vardas pirmą kartą paminėtas dar XVII a., tačiau dabartinio miesto istorija gerokai trumpesnė ir susijusi visų pirma su geležinkeliu. 1871 m. pro miestą buvo nutiestas Maskvos - Varšuvos geležinkelis, po keliolikos metų nutiesta jo atšaka į Balstogę, o XX a. pradžioje pro miestą nutiestas ir Polesės geležinkelis (Vilnius - Rivnė). Baranovičiai tapo stambiu geležinkelių mazgu ir tai sąlygojo miesto augimą.
Tarpukariu miestas priklausė Lenkijai (buvo pavieto centru Naugarduko vaivadijoje), sovietiniais laikais iki 1954 m. buvo srities centru. 2004 m. mieste įkurtas universitetas.
Foto 2014 12.
Pažintį su Baranovičiais pradėkime nuo geležinkelio stoties. Tokios mieste yra dvi - senesnė centrinė (ant Maskvos - Varšuvos geležinkelio) ir naujesnė Polesės (ant Vilniaus - Rivnės linijos). Svarbesnė ir didesnė yra vis dėlto pastaroji, į ją mane atvežė ir traukinys iš Bresto.
Paminklinis garvežys netoli stoties.
Šalia Polesės stoties 1999 m. įkurtas ir pirmasis Baltarusijoje geležinkelių muziejus. Technikos jame gana daug ir gana įvairios.
Kažkiek pafotografavus su DSLR'u prisistatė kažkoks veikėjas ir pareiškė, kad už fotografavimą fotoaparatu reikia mokėti, o fotografavimo kaina yra kone dešimteriopai brangesnė už bilieto į muziejų kainą (įėjimas kainuoja 6000 BYR, fotografavimas - 50 000 BYR). Kažkiek pakalbėjus paaiškėjo, kad su telefonu fotografuoti galima nemokamai, įtikinti, kad nedidelė Sony muilinė yra "beveik telefonas" nepavyko, tad toliau teko fotkinti telefonu.
Baranovičių muziejuje daug įvairios karinės geležinkelių technikos.
O ir šiaip visokios egzotikos, kaip kad sniego valytuvas su mediniu kėbulu.
Miestas ir šiaip ne iš įdomiausių, o dar oras nelabai pasivaikščiojimus skatinantis pasitaikė (dešimt ar dar daugiau šalčio ir stiprus vėjas), tai kiek per porą valandų spėjau, tiek.
Comment