UA-RO-UA. Lvovas - Maramurešas - Karpatai - Kijevas

[Romas]

Kelionė po Ukrainą ir Rumuniją 2017 m. rugsėjį

Kelionės maršrutas
Mėlyna - lėktuvai
Rožinė - geležinkeliais
Žalia - keliais (autobusais, maršrutkėmis, autostopu)
Oranzinė - pėsčiomis


Ukrainos žemėlapio pagrindas - iš http://www.infokart.ru/wp-content/up...kraine-fiz.jpg

[Romas]

Pora sakinių, kodėl pasirinktas toks netradicinis maršrutas:
Lvovas-Tiačivas-Solotvyno-Rumunijos Maramurešas-Solotvyno-Rachivas-Jasynia-Bukovelis-Jaremče-Kijevas
Lviv-Tiachiv-Solotvyno-Maramureș (Romania)-Solotvyno-Rаkhiv-Yasynia-Bukovel-Yaremche-Кyiv
Львів-Тячів-Солотвино-Марамарош (Румунія)-Солотвино-Рахів-Ясиня-Буковель-Яремче-Київ

Norėjosi nuvažiuoti į kalnus. Iš kelių variantų pasirinkome Ukrainos Karpatus.
Į Lvovą vasarą skraidė Ukrainos UIA lėktuvas penktadieniais ir sekmadieniais. Atgal tiesioginių reisų nebuvo - skristi teko per Kijevą. Nesinorėjo padaryti lanko per Lvovo oro uostą. Be to, savaime atsirado reikalų Kijeve - kijeviečiai mums neatleistų, jei sužinotų, kad Kijeve pas juos neusžukome. Reikėtų daryti kelionę Borispolis-Kijevas-Borispolis.
Pasirinkome traukinį iš Karpatų į Kijevą - tauposi naktis, įspūdžiai važiuojant traukiniu ir stotys yra miestų centruose.

Rumunija atsirado vėliau, kai planuodamas maršrutą suradau ukrainiečio Vlado Bespalovo blogą, kur jis pasakojo, kaip per dieną aplankė porą įžymių Maramurešo objektų.
Як ми побували у Румунії за 240 гривень
http://vladbespalov.livejournal.com/139929.html
Dar paskaičiau lenkiškus ir rusiškus keliautojų įspūdžius kaip į ten patekti iš Ukrainos. Praktinę informaciją Rumunijoje įmanoma susirasti ir angliškai.
Beskatant apie Rumunijos Maramurešą atsirado veiklos trims-keturioms dienoms.
Taigi vietoje radialinio įkirtimo 1-2 dienas iš Bukovelio į Rumuniją gavosi žiedinis maršrutas.

Ukrainos avialinijos UIA / МАУ patogios tuo, kad jie leidžia paisiimti 23 kg į bagažą ir 7 kg į saloną.

Pirmos dienos vakaras Vilniaus oro uoste (VNO)


Ora buvo tykus, per langą matėsi Lucko pilis.
Lėktuve pradėjome pažintį su Ukrainos kainomis. Vyno taurė 93 UAH - 3 EUR.
Pradžia nebloga.

Apie keliavimo vidurnaktį su Lvovo oro uosto dušmanais - šumacheriais ypatumus - temoje UA. Lvovas / Львів [L'viv]

[Romas]

Lvovas / Lvivas / Львів

Iš pradžių Lvovui buvo planuota skirti porą dienų. Perplanavus liko tik viena nanktis viešbutyje ir viena diena.
Kai ten lankaisi 7-ą ar 8-ą kartą tiek ir užtenka kaip tarpiniam punktui.

Visas standartinis maršrutas nuo stoties į centrą ir atgal per tiek kartų jau buvo nušlifuotas:
Stotis - Horodećka gatvė / вулиця Городецька - Senamiestis - Laisvės prospektas - Ševčenkos bulvaras - S.Banderos gatvė - Stotis

Šį kartą maršrutas buvo toks:
Viešbutis - Pidzamče stotis - priemiestinis traukinys - Stotis - Horodećka gatvė / вулиця Городецька - šv. Juro katedra / Собор святого Юра - pėsčiomis pro Ševčenkos bulvarą iki Lyčiakovo kapinių - Lyčiakovo kapinės / Личаківський цвинтар - taksi iki centro - pietūs ir telefonų krovimas "Puzatoje chatoje"- ekskursija autobusu apie tolimąjį centrą - Laisvės prospektas / Проспект Свободи - Senamiestis - Universitetas - Stotis

Keli stipresni įspūdžiai po 10 metų :
- Lvovas dar labiau nušiuro ir nuskurdo
+ Atitinkamai išaugo mūsų euro perkamoji galia
+ Pagrindinės gatvė tapo lygesnės - nebeliko pusmetrio slenksčių ties tramvajų bėgiais
- Toliau nuo centro - tolesnis nušiurimas ir dar didesnės duobės grindinyje
- Lvovo taksi vairuotojai - greičiausi offroad klasėje
+ Tolimasis centras (Naujamiestis) ypač vertas dėmesio; gal kad pavyks susiruošti fotografuoti Lvovo tarpukario funkcionalizamo ar Galicijos laikotarpio secesijos architektūrą
+ Puzata chata / Пузата хата - jėga
Nepaisant visko, Lvovas lieka europietiškiausias ir turbūt antras (po Kijevo) pagal grožį ir didingumą Ukrainos miestas

Tokiu priemiestiniu traukiniu važiavome iš Pidzamčės stotelės į stotį


Pirmi įspūdžiai išėjus iš stoties


Šv. Juro katedra / Собор святого Юра


Maršrutinis mikroautobusas ("maršrutka") prie A.Micekvičiaus paminklo


Lyčiakovo kapinėse liūdną įspūdį padarė garbingiausia kapinių vieta, kur viskas paruošta naujoms aukoms iš karo Ukrainos Rytuose laidoti - lieka tik įrašyti pavardę





Lvovo opera


Antikvariatas senamiestyje prie Ivano Fiodorovo paminklo


Kelios nuotraukos pro ekskursinio autobuso langą


Tarpukario funkcionalizmo pastatai


Lvovo centras nuo kalvų


Stotis

[Romas]

Kelionės rajonas - Užkarpatės srities (Zakarpats'ka oblast' / Закарпатська область) rytinė dalis, Priekarpatėje esančios Ivano Frankivsko srities (Івано-Франківська область) pietinė dalis ir Rumunijos Maramurešo regiono (Maramureș) šiaurinė dalis
Violetinė spalva - traukiniai
Žalia - keliai
Oranžinė - buvimo punktai



Ukrainos Karpatų turistinis žemėlapis iš http://www.traveltoukraine.org/maps.htm

Kelios naudingos nuorodos:
Ukraina
Ukrainos autobusų tvarkaraščiai (ukrainiečių / rusų kalba) http://bus.com.ua/cgi-bin/tablo.pl?as=260500
Ukrainos traukinių tvarkaraščiai (ukrainiečių / anglų kalba) http://www.uz.gov.ua/en/passengers/timetable/
Lvovo geležinkelių preimiestinių traukinių tvarkaraštis (tik ukrainietiškai) http://railway.lviv.ua/schedule/suburban/
Bilietai Ukrainoje (ukrainiečių / rusų / anglų kalba) https://gd.tickets.ua/en
Taksi / transferas Bukovelyje ir Karpatuose http://taxi-hoverla.if.ua/ru/price/
Kolia (mikriuko vairuotojas Užkarpatėje) +380 .... (atsiųsiu AŽ, jei rimtai reikės jo pagalbos).

Rumunija
Rumunijos geležinkelių puslapis (rumuniškai / angliškai): https://bilete.cfrcalatori.ro/vanzare/Rute_.aspx
Rumunijos autobusų tvarkaraščiai (rumuniškai/ angliškai / rusiškai / vokiškai ir kitomis kalbomis) : https://bilete.cfrcalatori.ro/vanzare/Rute_.aspx
Maramurešo priemiestinių autobusų tvarkaraščiai (rumuniškai / angliškai / vokiškai ) http://www.turismsighet.ro/en/program-autobuze/
Marian (viską žinantis vietinis gyventojas + 40 ... + 44 ...)

Apie kelionės Ukrainos traukiniais ypatumus - forumo temoje Ukrainos geležinkeliai

Ukrainoje mašina keliauti nėra pats geriausias variantas - visų pirma dėl blogų kelių.
Tiesa, pagrindinis kelias tarp Ivano Frankivs'ko, Jaremčės ir Rachivo yra neseniai išasfaltuotas.
Užkarpatės kelias Tiačiv - Solotvyno - Rachiv yra labai pavargęs - šiek tiek geresnis už mūsų "betonkę" A14 ties Europos centru 26-me kilometre.
Atkarpa į Vorochtą ir abu keliai į Bukovelį yra patenkinamos būklės.
Atkarpa tarp Vorochtos ir Verchovynos - kažkokia katastrofa.
Pasienyje su Lenkija yra didelės eilės, geriau įvažiuoti į Ukrainą (Užkarpatę) per Vengriją ar Slovakiją
Jei kas nors nerimauja dėl saugumo, kai važiuos mašina lietuviškais numeriais, tai nėra ko jaudintis - tuose kraštuose apie 25%-30% autoparko važinėja su lietuviškais, čekiškais ar lenkiškais numeriais.

Po Rumuniją turbūt patogiau keliauti nuomojama mašina. Keliai šiek tiek primena Lenkiją prieš 5-8 metus: pagrindiniai keliai - lygūs, o šoniniai - asfaltuoti, bet gali būti ir duobėti.
Jei Ukrainos / Rumunijos pasienyje būtų didesnis miestas, būtų galima kalbėti apie automobilių nuomą. Artimiausia nuoma - srities centre Satu Mare, iki kurio nuo Ukrainos pasienio yra 65 km per kalnus su daug serpantinų (perėja Pasul Gutâi yra 987 m aukštyje).
Kadangi Rumunijoje priemiestiniai autobusiai savaitgaliais paprastai nevažinėja, tai teko prisiminti autostopą su visais jo privalumais.

[Romas]

Tiačiv - Solotvino - Rumunijos siena


Traukinio kupė vagone kaina už 400 km atstumą - 169 UAH (5,60 EUR).
(Pas mus persikelti Čiobiškio keltu su mašina kainuoja 4,50 EUR.)

Paprastai traukinys eina iki pat pasienio stoties Solotvyno-1. Iki Rumunijos sienos apie 2 km

Kadangi buvo geležinkelio remontas, tai traukinys važiavo iki Teresvos.
Išlipome rajono centre Tiačive, nes čia tikėjomės, kad bus daugiau transporto.
Ši logistinė schema pasiteisino 100%.

Naktinis traukinys atvyko į Tiačivą


Tiačivo autobusų stotis / Автостанція Тячів
Pagal pradinį planą čia turėjome laukti už valandos atvyksiančio autobuso
Solotvynoje nuo autobusų stoties iki sienos būtų tekę eiti 3 km.


Mūsų laukia mikriuko ("maršrutka") vairuotojas Kolia
Susitarėme už 30 km atstumą ir nuvežimą iki sienos dviem už 150 UAH (3 EUR)
Per 20 minčių apskambinęs visas degalines jis surenka visą "maršrutkės" ekipažą
Čia tikras gyvenimas...






Solotvyno / Солотвино prieigos
Degalų kalinos - tik 20-30% pigesnės nei Lietuvoje, o transportas - 2-2½ karto pigesnis
Vietovardžiai užrašyti ir ukrainietiškai, ir rumuniškai


Solotvyno / Солотвино (rum. Ocna Slatina) dabar yra kontrastų miestas.
Kažkada čia veikė druskos kasyklos, sanatorijos. Dabar daug kur griuvėsiai
Ir dabar galima išsimaudyti sūriame ežere, bet mes tą praleidome

Kolia išvežioja visus Solotvynos keleivius. Sanatorijos prieigos


Prasukome pro Solotvynos miesto turgų


Unitų (graikų katalikų) bažnyčia - pačiame pasienyje.
Mūsų laikais pastatytas paminklas Moldovos kunigaikščiui Steponui Didžiajam (Ștefan cel Mare)
Užkarpatė pasirodė esantis labai tolerantiškas kraštas

[Romas]

Tarptautinis Ukrainos ir Rumunijos pasienio punktas Солотвино / Solotvyno - Sighetu Marmației

Žemėlapis iš www.mapy.cz


Sieną, t.y., tiltą per Tisos upę, perėjome pėsčiomis
Ukrainiečių pareigūnai draugiški. Davė suprasti, kad kol kas ten lietuviai yra reti svečiai
Pasienio punkte fotografuoti draudžiama.
Ukrainos "Duty free" parduotuvėje merginos tarpusavyje kalba rumuniškai. Skambi kalba.
Jei norite pirkti ką nors toje parduotuvėje, tai tą reikia daryti įeinant į Europos Sąjungą


Tisos upė


Vietinio ukrainiečio mašina čekiškais numeriais


Trumpa rumunų pasieniečių apklausa apie ginklus, narkotikus, alkoholį ir cigaretes.
Rumunai gerai kalba ir ukrainietiškai, ir angliškai. Darbas yra darbas.
Europos Sąjungos pasas verta pagarbos ir tame pasienyje
Paklausė, kur ketiname važiuoti, palinkėjo geros kelionės. Kelionė Rumunijoje buvo labai gera

Mes jau Rumunijoje


Daugiau nuotraukų iš Ukrainos ir Rumunijos pasienio - forumo temoje Valstybių sienų ir pasienio punktų nuotraukos

[Romas]

Sighetu Marmației [tarti Sigetu Marmacijei] - istorinis Maramurešo srities miestas su 37,6 tūkst. gyventojų (kaip Marijampolėje)
Dalis istorinio Mamurešo yra anoje Tisos upės pusėje - visa Ukrainos Užkarpatė rytinė dalis
Dabartinės Maramurešo žudeco (apskrities) centras - Baia Mare miestas - yra už istorinio Maramurešo ribų

Po pavargusios Ukrainos Rumunija pasirodė labai graži, tvarkinga ir turtinga šalis.


Kultūros namai


Sighetu Marmației ir Transilvanija anksčiau kelis šimtmečius priklausė Vengrijai. Miestas yra jaukus ir panašios architektūros kaip Vengrijos, Kroatijos ar Slovakijos panašaus dydžio miestai.


Centre nesunku susirasti bankomatą.
Centrinėje aikštėje iš pat ryto veikė daug kavinių, bet ten siūlė tik kavą.
Atkreipiau dėmesį, kad ten visi rūko tik ukrainietiškas cigaretes. Oficiali cigarečių kaina - kaip pas mus, o ukrainietiškų kaina nesiekia ir euro (t.y., jos pigesnės 3½ karto).


Maršrutkės vairuotojo dėka atvykome taip anksti, kad neveikė net garsusis etnografinis restoranas Casa Iurca de Călineşti [tarti: Kasa Jurka de Kəlinešti]


Miesto pakraštyje pagaliau susiradome kavinę, kur galėjome pusryčiams sėkmingai išleisti pirmąsias lėjas.
Išsiaiškinome, kad čia savęs perdaug varžyti nereikia, nes kainos kavinėse net mažesnės nei kokioje Lenkijoje.
Dar išaiškėjo, kad bus proga šiame Rumunijos pakraštyje pasimokyti rumuniškai.
Pirmas žodis - mulţumesc [mulcumesk] - ačiū.


Lėjos - labai gražūs pinigai, įdomiai šiugždantys, nes plastmasiniai
Kursas gana stabilus 1 EUR = 4,50-4,60 RON (priklausomai nuo Jūsų banko gobšumo)

[Romas]

Autostopas Rumunijoje

Rumunijoje yra šioks toks chaosas su autobusų transportu.
Marijampolės dydžio mieste veikia net 4 ar 5 "autobusų stotys" - kaip 1993 metais Kaune ar 2017 metais Šventojoje.
Savaitgaliai veikia tik tolimesni tarpmiestiniai autobusų maršrutai (priemiestiniai neveikia).

Keliose vietose perskaitmėme, kad ten populiaru tranzuoti; tą patvirtino ir bendrakeleiviai lenkai, su kuriais važiavome vienoje kupė iš Lvovo.
Rumunijoje, kaip ir visur - kuo geresnė mašina, tuo mažiau entuziazmo imti pakeleivius.
Vairuotojas paprastai tikisi, kad bus sumokėta autobuso kaina. Jei norisi važiuoti nemokamai, reikia susitarti iš anksto, kad nori važiuoti be pinigų (fără bani) ar neturi pinigų (nu am bani). Gal vairuotojas tikisi malonaus pašnekovo ir jam pinigai nesavarbu.
Daugiau apie autostopą: http://hitchwiki.org/en/Romania
Mes nemokamo varianto specialiai nebandėme, bet kartais tai gaudavosi savaime.

Pirmos dienos Rumunijoje tikslas buvo Vișeu de Sus, kur buvome nusipirkę bilietus į Mokanicą (Mocăniță)
Planas A buvo nuvažiuoti į Bârsana vienuolyną ir po to persiversti per kalnus tarp Săcel ir Moisei;
Planas B buvo nuvažiuoti į Bârsana vienuolyną ir grįžti į Sigetą (Sighetu Marmației), o paskui važiuoti autobusu į Vișeu de Sus ar traukiniu iki Vișeu de Jos ir paskui kažkaip nusigauti iki tikslo.
Planas C buvo jei nesiseks tranzuoti: po poros valandų stovėjimo grįžti į miestą ir važiuoti autobusu ar traukiniu iki tikslo Vișeu de Sus.

Realybė viršijo visus lūkesčius.
Užbėgant už akių nuo Lvovo traukinio iki grįžimo į Ukrainą tik vieną kartą važiavome viešuoju transportu, o šešis kartus visokiais autostopais.
Teko kalbėti: rusiškai (dar Ukrainoje), angliškai (pavežė labai malonus emigrantas Marian), lenkiškai (mus paėmė Dareko ekskursinis autobusas), rumuniškai (ačiū gūgle vertėjui telefone - išsiaiškinau, kad pantru zece (40) yra daugiau nei drei zece (30)), ukrainietiškai su vietiniais Rumunijos diedukais (Skažyte bud' laska de tu je veselyj cvintar - sakykite, kur čia yra linksmosios kapinės) ir vėl šiek tiek rumuniškai (Vă rog stați aici - prašom sustoti čia).
Ilgiausia teko tranzuoti apie 8-9 minutes, trumpiausiai - gal 40 sekundžių.

Pirmojo tranzavimo vieta - Autogara Kaufland (autobusų "stotis" ties Kauflandu) prie kelio į Baia Mare.
Nuorodos į Kauflandą yra visame mieste - net jei eisi link Ukrainos sienos, bus paslaugiai parodyta, kad reikia apsisukti ir važiuoti kelis kilometrus atgal.


Autostopu viršijome pirmos dienos grafiką keliomis valandomis ir išvengėme didelės audros.

[Romas]

Sighetu Marmației - Bârsana - Ieud - Moisei - Vișeu de Sus

Iki Bârsanos mus pavežė į tėviškę grįžęs iš Anglijos emigrantas. Kadangi jam ten teko susidurti tik su gerais lietuviais, tai buvo puikus bendravimas ir mums teko mintyse padėkoti nežinomiems tautiečiams iš Anglijos. Marianas mus nuvežė dar 5 km už Bârsanos miestelio iki pat vienuolyno

Kaimuose pakeliui visi eina pasipuošę į cerkves ir bažnyčias.
Labai gražu, kai žmonės apsirengę tautiniais rūbais - ir kiekviename slėnyje vis kitokiais


Apie Maramurešo medines bažnyčias, įtrauktas į UNESCO pasaulio kultūros paveldo sąrašą, yra straipsnis net ir lietuviškoje Vikipedijoje
https://en.wikipedia.org/wiki/Wooden...Maramure%C8%99

Bârsana (tariasi Byrsana) yra didžiausias ir žinomiausias Maramurešo vienuolynas su medine bažnyčia.
Biserica Mănăstirii Bârsana / Bârsanos cerkvė ir vienuolynas






Autobusas į kitą slėnį buvo tik už kelių valandų. Bet nežinia, ar jis sustos prie vienuolyno ir ar išvis bus tas autobusas.
Užkalbinau lenkų eksursijos vadovą; jis mus mielai pavežė iki Moisei sankryžos.


Pakeliui su lenkais aplankėme dar vieną į UNESCO sąrašą įtrauktą bažnyčią - graikų katalikų bažnyčią Ieud [tarti: Jeud] kaime


Ieudo moterys ir merginos prie Maramurešo vartų


Kelias tarp Săcel [tarti: Səčel] ir Moisei persivertė per perėją su serpantinais.
Nuo sankryžos iki Vișeu de Sus (Višeu de Sus) liko tik 11-12 km. Kadangi artėjo audra, tai pasiėmėme pirmą pasitaikiusią mašiną - pasirodo, taksi.
Vairuotojas kalbėjo tik rumuniškai. Su tuo taksi įvyko derybos dėl kainos ir už 30 RON (6,60 EUR) sėkmingai pasiekėme savo miestelį.

Vișeu de Sus [Višeu de Sus] centras

[Romas]

Naktį smarkiai lijo ir žaibavo.
Iš ryto pro langą buvo toks vaizdas


Vișeu de Sus [Višeu de Sus] yra siauruko Mocăniță [tarti Mokәnicә] pradinė stotelė.
Mokanicos siauruko ilgis - virš 40 km, su atšakomis - apie 55-60 km

Prieš kelionę personalas turi daug rūpesčių


Pirmas sąstatas pajuda į kalnus




Apie Mokanicą (Mocăniță) kada nors bus atskira tema

[Romas]

Viena iš dviejų Vișeu de Sus mieste esančių "autobusų stočių" (Stația casa de cultura). Tai stulpas be tvarkaraščio, esantis prie kultūros namų.
Bilieto kaina už 60 km - tik 13 RON (apie 2,90 EUR) - gal trečdaliu pigiau nei pas mus.


Autobuse sutikome per šias dvi dienas Rodnos Alpėse sušlapusius keliautojus.
Į Sigetą nuvykus vėl buvo liūtis.

Buvo laiko aplankyti totalitarizmo muziejų. Memorialul Victimelor Comunismului şi al Rezistenţei
Čia veikusiame kalėjime stalinisto Gheorghiu-Dej ir vėlesniais Ceaușescu laikais buvo kalinami politiniai kaliniai.


Nicolae ir Elena Ceaușescu




Pagaliau pasirodė saulė

[Romas]

Įdomiasią Rumunijos Muramurešo dalį palikome desertui
Săpânța (tariasi Sәpynca)
Cimitirul Vesel - Linksmosios kapinės

Kapinėse kiekvienam velioniui skirtas paveikslas ir eiliuotas gyvenimo aprašymas.
Kai kurių gyvenimas buvo toks turiningas, kad kitoje pusėje atvaizduota ir kita nugyvento gyvenimo pusė.







Sepyncoje yra ir nedidelis vienuolynas Mănăstirea Săpânța-Peri su aukščiausia medine bažnyčia Rumunijoje (75 m)


Pasiėmėme daiktus iš Sigeto ir pėsčiomis Tisos tiltu grįžome į Ukrainą




Solotvyno / Солотвино
Užkarpatėje vietovardžiai užrašyti net trimis kalbomis - ukainietiškai, rumuniškai ir vengriškai

[Ciurlionis]

Ačiū Romai, labai įdomu !

[Al1]

Pirmasis rumuniškas žodis - da, t.y. taip, razboj - karas. Lėjos įdomios - plastikuotas popierius, skaidrus "langelis" banknote...
O mano bendra nuomonė, tiek apie Ukrainos užkampius ir ne tik, tiek apie Rumuniją (porvinciją) ar Moldovą - jie mažiau atbukinti ir apsiriję (ne ėdimo prasme, bet turtų kaupimo ir susvetimėjimo) nei lietuviai Lietuvoje, dar labiau laikosi tradicijų, ko pas mus vis mažiau ir mažiau.

[Romas]

Įspūdžių apie Rumuniją pabaigai.

Daug kas stebėjosi, kad nebijojome ten važiuoti.
Ten tikrai nėra iš krūmų tykojančių drakulų ir grįžus nereikėjo dvi savaites vaikščioti apsivyniojus kaklą gydymuisi nuo kraujasiurbių vampyrų.
Čigonai ten tokie patys kaip kokioje Slovakijoje - vieni sėslūs, o kiti kuria laužus prie upės apšnerkštę viską aplinkui.

Ten žmonės labai draugiški ir geranoriški.

Rumunija - ne tik graži ir įdomi šalis; jos maistas labai skanus ir natūralus.
Labai skanios sriubos (ciorbă [čiorba]) - ir mėsiškos, ir daržovių.
Mokanicoje ir Sigete ragavome labai skanių spurgų

Plăcintă (plačinta) - toks pyragėlis su sūrio ar kitokiu įdaru, primenantis slovakišką langošą ar gruzinišką chačiapurį


Mămăligă (mamalyga) - kukurūzų košė


Tikėkimės, kad kada nors vėl pavyks aplankyti šią šalį

[Gator]

Daug kas stebėjosi, kad nebijojome ten važiuoti.

Tamsoki žmonės tokie besistebintys...

[Al1]

Tai ko norėti, kad propaganda kuria kažkokios tai atsilikusios skylės įvaizdį, kaip mamalyžnikų ir čigonų bezpredelo kraštą... Realybėje gi taip nėra, ekonomika, aišku, ne stebuklas, nuo to ir gyvenomo kokybė, bet ne ką blogiau nei pas mus. Bardakėlis jaučiasi ir matosi, tačiau kas iš to, kad pas mus labai daug kišama pinigų į asfaltą ir betoną bei aplinkos tvarkymą ir tokiu būdu sudaromas tik įvaizdis "pažangios" šalies.

[Romas]

Kelionės tęsinys - vėl Ukrainoje

Solotvyno / Солотвино / Slatina / Aknaszlatina.
Šiame mieste yra daug rumunų ir šiek tiek mažiau - vengrų

Pervaža prie Solotvyno-1 (Солотвино-1) stoties


Vienas iš "lytvinų" - mašina su lietuvišklais numeriais


Autobusų stotis


Gaila, nepavyko nufotkinti rūsčiosios kasininkės. Toje šalyje personalas dažnai iš pradžių rūstus, o paskui tampa draugiškas.
Mus pakalbino vietinės moksleivės. Pavaišiniome užsilikusiias lietuviškais saldumynais. Tuo momentu šiek tiek pasigailėjome, kad namie palikome didžiąją dalį suvenyrų.


Autobusai (vyrauja vietiniai BAZ'ai) į abi puses važinėja kas 40-60 minučių
Kainos nerealios: Rachiv: 48 km - 21,46 UAH (0,72 EUR), Mukačeve: 121 km - 88,50 UAH (2,95 EUR), Lviv: 311 km - 189,96 EUR (6,33 EUR)
Kaip jie išlaiko tokias žemas kainas su nežymiai (tik 20-30%) pigesniu kuru, lieka paslaptimi.
Tiesa, bilietus parduota tik "avtostancijos", o autobusuose niekas bilietų nedalina - tik pasiima pinigus.
Komfortas, beje irgi atitinka tokias kainas. Galima iškęsti tuos 100 km Ukrainos keliais.

Mūsų autobusas Velykij Byčkiv / Великий Бичків autobusų stotyje


Labai pavargusiu nacionaliniu keliu H-09 važiavome palei pat Tisą (t.y., Rumunijos sieną), pravažiavome Europos centrą Dilove kaime ir atvykome į Rachivą.

Rachivas / Рахів buvo kaip barokamera pereinant iš depresyvios Solotvynos į labiau sutvarkytus turistinius rajonus.
Jis šiek tiek patiuninguota (nors ir saikingai nušiurusi) sovietinio Rachovo kopija.
Kažkaip prisiminimuose iš 19xx metų Rachovas atrodė gražesnis, Juodoji Tisa - platesnė, o centre dar nebuvo pastatyta nelabai skoninga cerkvė su cirkoniu dabintais svogūnais.

Tiesa, servisas ten nuo anų laikų pasitaisė. Alubaryje Hucul'ska kraftova brovarnia "Cipa" labai supratingai reagavo į prašymą, kad mes turim tik 40 "chvylinų" ir būtų gerai, jei maistas būtų atneštas "švydko" (greitai).

Rachivo (Rachovo) centras. Dar viena mašina su lietuviškais numeriais.


Nuo Jablonicos perėjos / Яблуницький перевал (931 m) iki Bukovelio yra tiesus kelias, bet nėra jokio viešojo transporto.
Buvo galima važiuoti 75 km iki Jaremčės / ir paskui važiuoti reisiniu autobusu 30 km iki Bukovelio. Viskas žmogui kainuotų apie 80 UAH (2,70 EUR), bet sugaištume daug laiko.
Važiuojant iki Bukovelio posūkio už Jablunicos perėjos ir ten persėdant būtų apie 60 km. Tada apie tokį variantą negalvojome. Dabar toks variantas teoriškai tinka, jei autobusai Bukovelio sankryžoje sustoja. Dažnai jie yra pilni ir nebesustoja...

Rachive persėdome į autobusą 27 km iki Jasinia / Ясіня, ten mūsų laukė "transferas" iš viešbutuko
Transfero kaina 300 UAH (10 EUR). Kai pagalvoji, juokinga kaina, kai dėl dviejų žmonių per kalnus varoma mašina virš 20 km ten ir tiek pat atgal.
Gal kam nors pravers ir aukščiau įdėta nuoroda į Bukovelio taksi.

Kelias nuo Jablonicos perėjos iki Bukovelio eina vaizdingomis vietomis šalia senosios sienos, kur dabar yra riba tarp Užkarpatės ir Ivano Frankivsko sričių.


Be sutaupyto laiko "transfero" pliusas tas, kad nereikėjo klaidžioti patamsiais ir ieškoti savo viešbučio.
Booking com vieta pažymėta labai netiksliai, o gatvių numeracija ir nuorodos tame kurorte gana chaotiškos.

Apie Bukovelį bus tęsinys

[Romas]

Bukovelis / Буковель


Ukrainos Karpatuose yra trys žinomesni žiemos kurortai: Slavskas arba Slavske (Славське) Lvovo srityje, aukščiausiai esantis Drahobrat (Драгобрат) Užkarpatėje, į kurį galima patekti tik džipais, ir labiausiai žinomas Bukovelis (Буковель) Ivano Frankivsko srityje.

Bukovelio kurortas kuriasi nuo 2000 metų. Tokios gyvenvietės formaliai kaip ir nėra - tai Polianycios (Поляниця) kaimo tęsinys.
Prieš pusdykiai supirkinėdami iš vietinių gyventojų sklypus ukrainiečių magnatai užsakė tyrimus, kuriose vietose ilgiausiai laikosi sniegas.

Bukovelyje - virš 15 keltuvų, apie 80 slidinėjimo trasų. Vasarą veikia 1-2 keltuvai (paprastai 2-as ir kartais 14-as)
Dabar tarp Polianycios ir Bukovelio neliko aiškios ribos, toliau vyksta statybos. Vienu žodžiu, ten krizės nesijaučia.

Bukovelis yra įsiskūręs Pruto intako Prutecio (Прутець) slėnyje.
Šiaurinėje pusėje yra kalnai: Chomiak, Syniak, Maly Gorgan ir Dovbušanka ,
Pietinėje pusėje (tų kalnų šiauriniuose šlaituose ir yra slidinėjo trasos) yra trys kalnai, kurie yra Bukovelio emblemoje:
- Bukovel / Буковель (1127 m)
- Čiorna Kleva / Чорна Клева (1246 m)
- Dovga / Довга (1372 m)


Kelios nuotraukos iš vasariško Bukovelio
Foto 2017.09

Bendras vaizdas iš pietinės pusės




Polianycia / Поляниця. Pagrindinė gatvė


Polianycioje dar likę vietinių gyventojų. Kas neskubėjo parduoti savo namų ir polonynų (kalnų ganyklų), tas praturtėjo


Bukovelyje yra du tokie parkingai. Kažkur čia yra riba tarp Polianycios ir Bukovelio


Bukovelio plėtra


Bukovelio centras

[Romas]

Ta kelionė buvo labai gera, bet su oru nepasisekė. Per visą laiką buvo trys saulėtos dienos ir kelis pusdieniai "debesuota su pragiedruliais".
Lietui lyjant nesinorėjo eiti į kalnus, nuvažiavome į Jaremčę. Atstumas apie 30 km, autobusai važinėja kas valandą, bilieto kaina juokinga - 25 UAH / 0,80 EUR.

Jaremče / Яремче (ankstesniais laikais ir iki 2006 m. - Jaremčia / Яремча) - anais laikias žinomiasias Ukrainos Karpatų kurortas, kurio apylinkėse buvo daug viešbučių, sanatorijų ir vad. turbazių.
Nepaisant Bukovelio konkurencijos, jis turi savo nišą. Yra viena kita apgriuvusi sanatorija meisto pakraštyje, vienas kitas suremontuotas pastatas.
Šiaip įspūdis vidutiniškas, kaip ir Rachive - nušiuręs sovietinis kurortas kaip Jūrmala kokias 1998 metais.





Iš Jeremčės yra organizuojama daug ekskursijų pėsčiomis po apylinkes, po artimas įžymybes mikriukais niauktais langais - Huculščina, Rachovas, pravoslaviškas Maniavos vienuolynas, Hoverla, etc. Vietinės ekskursijos vyksta pagrindinėje gatvėje prie kioskelių. Pradžia - nuo 9:00 iki 10:30.
Yra ir tolesnių ekskursijų maršrutų - į Užkarpatę (Solotvyno druskos ežerai, Sivneviro ežeras), Kamenec Podolsko ir Chotyno pilis, Černovicus. Pasikratę Ukrainos keliais į tolimus maršrutus net nežiūrėjome.


Norėjome nuvažiuot į Kosovą (Kosivą), kur kažkada matėm diedukus vaikščiojančius su vyšyvankomis, bet niekas nesiūlė.
Pasirinkome maršrutą po Huculščiną iki Verchovynos.

Dabar galima sakyti, kad esant geresniu oru neverta važiuoti į tas tunisietiškai-sovietinio stiliaus ekskursijas su lyg ir inteligentiškai atrodančiais, bet iš pat ryto nesipraususiais bendrakeleiviais. Formatas perkautas - trys muziejai. Šiaip vaizdai pro langus gražūs.
Huculščinos centre Verchovynoje pasiekėme šios kelionės ukrainietiškų kainų dugną - ten alus kavinėje kainavo tik 18 UAH (0,60 EUR).

Pamatėme, kad yra kur kas blogesnių kelių nei Užkarpatėje.
Kelias Vorochta-Verchovyna - pats blogiausias, kokį teko matyti. Į ten važiuojant dar nieko - vairuotojas apvažiuodavo duobes, atgal po lietaus buvo kur kas įdomiau.

Ekskursija buvo ukrainietiškai. Vedėjas jaunas ir kalbėjo gana aiškiai.
Muziejuose huculų dialektą surasti buvo sunkiau.

Verchovyna / Верховина - huculų kultūros centras. Iki 1962 m. vadinosi Жаб'є / Žabje


Juodojo Čeremošo (Чорний Черемош) upės slėnis


Iš trijų muziejų gal įdomesnis muzikos instrumentų muziejus. Dar buvo vietinės magijos muziejus ir vieno filmo apie huculus muziejus.

1964 m. filmo "Тіні забутих предків" (Užmirštų protėvių šėšėliai) muziejus
Čia po oficialiosios dalies buvo galima persirengti huculiškais rūbais ir pasidaryti fotosesiją.



Magijos muziejaus apylinkės


Grįždami stabtelėjome Kryvopiljos perėjoje/ Кривопільський перевал (1013 m) - riba tarp Verchovynos ir Nadvirnos rajonų


Pardavinėjami baravykai


Grįždami dar stabtelėjome prie pusiau apgriuvusių Vorochotos tramplinų; garsiuosius Vorochtos geležinkelio viadukus matėmė tik iš tolo.
Pabaigoje - apsilankymas pas vietinio sūrio, alaus, medaus ir pan.pardavėjus. Panašiai kaip Tunise, kur visus turistus veža į Kairouan'o kilimų dirbtuves
Paskui išaiškėjo kad to medaus kainos nors ir žemos , bet užkeltos 1½ - 2 kartus...

Grįžtant iš Jaremčios į Bukovelį važiavome prigrūstu autobusu, kur visą valandą liejosi vietiniai bumčikai ir alliukų stiliaus dainos.
Nenoromis išmokau vienos dainos apie meilę priedainį:
(Valso ritmu)
Žoržyny, žoržyny, žoržyny
Rozkvitly v mojemo sadu
Neklyč mene bilše kochana
Ja bilš do tebe neprijdu

Net išverčiau:
Jurginai, jurginai, jurginai
Pražydo sode maname
Nešauk manęs tu, mylimoji,
Daugiau negrįšiu pas tave...

Norintys surengti teminį vakarėlį Ukrainos tema tą dainą gali susirasti jutūbėje:
https://www.youtube.com/watch?v=I2X0HQWvZkw

Va taip atrodo ukrainietiškų žoržynų darželis arba žoržynariumas: