PL. Varmija ir Mozūrija / Warmia i Mazury / Süd-Ostpreußen

[Romas]

65. Ełk - Olecko

65-asis kelias - dalis alternatyvaus tranzito kelio iš Kaliningrado srities (Gumbinės) į Baltarusiją (Gardiną ir Vokovyską).

Sprendžiant iš mašinų rusiškais numeriais skaičiaus (artimo nuliui iki pat Geldapės) visas tranzitas tarp Rusijos ir Kaliningrado tebevyksta per Lietuvą.

Tačiau kelias tiesus ir gana platus.
Pasimėgaukime pakelės vaizdais panašiais į Klaipėdos krašto vaizdus.


Ten jau viskas sužaliavę






Atvažiavom į Olecko (vok. Treuburg)

[Eimantas]

Labai smagus turas po ex-baltų žemes. Nors ir gaila, kad Lietuva prarado Seinų kraštą, bet tikriausiai patiems miesteliams tai išėjo į naudą - nes dabar būtų nutriušęs merdintis Lietuvos pakraštys. Apskritai Lenkijos maži miesteliai, kurių šioje šalyje yra neįtikėtinai daug, yra gyvi ir jaukūs, visiškas kontrastas merdintiems apgriuvusiais pastatais Lietuvos "ghost-town'ams", kuriuose vienintelis atnaujintas pastatas - Maximos parduotuvė

Dabar tai Lenkijos pakraštys ir turbūt ne iš labiausiai klestinčių. Taip pat buvo ir kitose okupuotose žemėse (Vilniaus krašte).

[Romas]

Olecko / Margrabowa, Oletzko, Treuburg

Dabar Olecko mieste gyvena apie 16.700 gyventojų
Per Olecko galima paįvairinti kelią nuo Lietuvos sienos per Suvalkus (653 ir 65 keliais) į Elką ir toliau į Olštyno - Gdansko pusę. Kelis kartus teko pravažiuoti pro šį prie ežerų įsikūrusį miestą. Užsukau į centrą pirmą kartą.

Kadangi miestas turi net tris vokiškus pavadinimus, kiek pasidomėjau jo istorija.
Miestas įsikūręs buv. jotvingių ir vėliau mozūrų žemėse. 1560 įkurtas miestas Mergrabowa, 1578 m. administracinis vienetas pavadintas Oletzko.
1879-1884 m. Margrabowos miesto stotis vadinosi Oletzko, dėl to buvo nemažai painiavos, vėliau ir stočiai suteiktas miesto pavadinimas.
I pasaulinio karo metais (1914.IX-X ir 1914.XI-1915.II) buvo okupuotas carinės Rusijos.

Vykdant Versalio taikos sutarties nutarimus pietinėje Rytprūsių dalyje įvyko plebiscitas. 1920.08.11 d., kai Tuchačevskio kariuomenė stūmė lenkus iš Vilniaus, įvyko šis plebiscitas, labai nepasisekęs lenkams. Visuose Rytprūsiuose tik du kaimai (Napromki ir Groszki) atiteko Lenkijai. Ypač didelis buvo vokiečių laimėjimas Margrabowoje. Net 28 625 balsuotojai norėjo pasilikti Vokietijoje, ir tik 2 - būti Lenkijoje.
Perdaug piktdžiūgauti dėl lenkų nesekmės nereikėtų. Panašūs balsavimo dėl priklausymo Lietuvai rezultatai būtų Tilžėje ar Klaipėdoje, pvz., 1919 m. kovą, kai bolševikai buvo užėmę Šiaulius, Mažeikius ir puolė Kėdainius ir Jiezną.

Tai plebiscito pergalei atminti 1928 m. miestas pervardintas į Treuburg (treu - ištikimas, atsidavęs).

1944.X miestas evakuotas, o 1945 m. jį užėmė sovietai. Per karą sugriauta 60% miesto.
Kurį laiką miestas ir lenkiškai vadinosi Margrabowa, o vėliau pavadintas lenkiškiau skambančiu Olecko.

Skaitantys lenkiškai gali daugiau sužinoti apie istoriją iki 1945 m.:
Ryszard Demby. "OLECKO Czasy, ludzie, zdarzenia" http://www.um.olecko.pl/czasy/spis.htm

Pasidairykime po centrinę aikštę.
To akmens plebiscitui atminti matyti neteko. Buvo kitas, su lenkiška simbolika.


Nauja bažnyčia


Centrinė aikštė




Picerija tuščia, o šalia esantis lenkišką virtuvę propaguojantis baras "Koala" buvo pilnas žmonių. Ten labai skaniai pavalgėm. Buvo proga prisiminti, kad "krokiety" lenkiškai reiškia kažką panašaus į žemaičių blynus, o "barszcz" - burokėlių sultinį.

[Romas]

Lenkijos šalčio polius

Link Geldapės (Gołdap) kelias kyla aukštyn. Šis kraštas vadinasi Kuprotąja Mozūrija (Garbate Mazury). Čia ilgiausiai laikosi sniegas, kalvose įrengtos slidinėjimo trasos. Nors čia viskas labiau sužaliavę nei mūsų Lietuvoje


.


Kowale Oleckie / Kowahlen, Reimannswalde (1938-1945)


Čia nutarėme mesti kelią (65 trasą) dėl takelio ir važiuoti vaizdingomis vietomis pro Szeszki (Šeškų?) ir Tatarskie kalnus tiesiai link slidinėjimo trasų.


Kelias blogėja. Šeškuose (Szeszki / Seesken) jautiesi kaip XIX amžiuje




Nuklydom į kažkokią fermą


.

Turistinis žemėlapis kiek melavo. Pažymėtas vaizdingas kelias buvo tik dviračų trasa. Teko apsukus ratą grįžti į 65-ąjį kelią.

[Eimantas]

Įdomus kraštas, lauksim kitų nuotraukų

[Romas]

Geldapė / Gołdap / Goldap

Geldapė yra prie pat Kaliningrado sienos. Lenkijos šalčio polius. Apylinkėse yra daug slidinėjimo trasų (net L.Rytas neseniai apie tai rašė).
Per karą mieste sugriauta 90% pastatų, todėl nelabai yra į ką žiūrėti. Dabar mieste gyvena 13.800 žmonių.



Centrinė aikštė




1970 m. pastatytas paminklas sovietų kareiviams. Stovi iki šiol. Jei lenkai bijo judinti tokius paminklus, tai reikia žavėtis estų drąsa. Nufotografavau paminklą iš visų pusių. Gal kitą kartą jo čia nebus. Nors buv. Rytprūsiuose lenkai taip vienareikšmiškai negalėtų vadinti rusų okupantais...

Dabar apie paminklą esančia erdve intensyviausiai naudojasi dviratininkai ir riedutininkai






Bažnyčia



Vandentiekio bokštas miesto pakraštyje

[Romas]

651. Tarp Geldapės ir Dubininkų

Kelias eina palei pat Lenkijos - Rusijos sieną.
Vietovardžiai lietuviški - Jurkiszki, Galwecie, Pluszkiejmy, Budwiecie. Gerai, kad lenkai tų pavadinimų nepakeitė, kaip kaimynai anapus sienos.

Keli dvarai prie pat kelio






Dubininkai / Dubeninki / Dubeningken - valsčiaus centras

[Romas]

Link viadukų

Geležinkelio viadukai prie Kiepojcie (Eschergallen,Äschenbruch,Kepeitschen,Eszergallen, Eschenbruch,Aschenbruch,Eschergallen ) matomi nuo kelio, bet prie jų privažiuoti nepavyko

Nelabai įspūdingas geležinkelio viadukas prie Linowo (Linnawen,Linnau)




Norintiems pamatyti garsiuosius Stańczyki (Staatshausen) viadukus, reikia sukti į pietus Błąkały, (Blindgallen, Schneegrund) vietovėje


Peizažas kaip Karpatuose


Tolumoje matomi Stańczyki (Staatshausen) viadukai


Tie viadukai turi atskirą temą PL. Stańczyki viadukai.
Pora nuotraukų susidomėjimui sužadinti

[Romas]

Trijų sienų sankirta (Trójstyk granic)

651 keliui kertant Varmijos-Mozūrijos ir Palenkės vaivadijų ribą, vos už 100 metrų yra trijų valstybių (LT, PL, RU) susikirtimas, lenkiškuose žemėlapiuose žymimas "Trójstyk granic".

Jis atsirado tik 1919 m. Iki tol šis taškas buvo vienas iš Rusijos - Vokietijos sienos (ėjusios iš šiaurės į pietus) stulpelių
1919 m., išvedus Fošo liniją, Rusijai priklausiusi Suvalkija realiai skilo į lietuvišką ir lenkišką dalis.
1920-1939 m. šis punktas buvo trijų šalių - LT, PL, DE susikirtimo taškas
1939 m. vokiečiai okupavo Lenkiją, o 1940 m. sovietai - Lietuvą. 1941 m. vokiečiai okupavo Lietuvą, 1944 m. - rusai "išvadavo" dalį Lietuvos ir Lenkijos.
1945 m. Lenkijai ir Sovietijai (Rusijai) atiteko po pusę Rytprūsių. Atskaitos taškas išvedant beveik tiesią PL/ RU sienos liniją buvo būtent šis punktas.
1945-1991 m. tai buvo paprastas SU / PL sienos (ėjusios jau iš vakarų į rytus) taškas
1990 m. Lietuva paskelbė, o 1991 m. realiai atgavo nepriklausomybę. Šis taškas vėl tapo trijų valstybių susikirtimo tašku.





Matosi tik rusiški ir lenkiški stulpeliai. Lietuviškas iki šiol čia neatsirado.
Dešinėje - Lenkija, tiesiai Lietuva


Lietuvos - Lenkijos siena iš arčiau. Jau matyti ir mūsų stulpeliai


Paliekame buvusius Rytprūsius, dabartinę Mozūriją.
Grįžtame į Suvalkiją

[ACC]

Labai idomios nuotraukos ir paaiskinimai. Man tie krastai visada buvo 'balta deme'.

[Romas]

Punskas

Punskas - lietuvių kultūros centras Lenkijoje.
Jis nuo sienos nutolęs tik 2 km, bet iki Kalvarijos muitinės reikia važiuoti 15 km.






Bažnyčia


Aikštė


Dvikalbis Punsko planas


Dvikalbiai užrašai


Ten ir važiuosime papietauti


Šiek tiek daugiau Punsko ir apylinkių nuotraukų ir įspūdžių 2005.07 kelionės dviračiais temoje.
Nuo to laiko pasikeitė tik tai, kad iš Punsko išsikėlė lenkų pasieniečių užkarda.

[Romas]

Restauracja "Sodas"

Pasistiprinti prieš kelionę namo geriausia vieta - Punsko restoranas "Sodas".




Per porą metų viskas ten liko taip pat - skanus maistas, malonios padavėjos Julytė ir Onutė, vidutiniškos kainos. Tik sezonas dar nebuvo prasidėjęs ir restorane sedėjo tik vietiniai. Apsirengę labai kultūringai, tyliai bendrauja, pasiėmę po bokalą Lomžos alaus.

Kadangi lauktuvėms buvome išleidę beveik visus zlotus (kortelių meisteliuose nepriima, išskyrus degalines), buvome labai maloniai nustebinti, kad priėmė litus. Net kursas buvo labai palankus. Daugiau palikome arbatai.

Dar vienas nepasikeitęs dalykas - meniu tik lenkiškai. Po to priėjome išvados, kad lietuviškas meniu nelabai ir reikalingas - vietiniai geria tik alų, o lietuviai iš Lietuvos retai čia užsuka...

Kelionės įspūdžių pabaigai - pora "Sodo" restorano sodo nuotraukų.

[Neriukelis]

Labai puikus fotoreportažas, pats dabar pradėjau planuoti panašią kelionę O ten galima taip paprastai privažiuoti prie trijų valstybių sienos susikirtimo be jokių leidimų? Jei galima, ir man smagu būtų pasidairyt

[Romas]

O ten galima taip paprastai privažiuoti prie trijų valstybių sienos susikirtimo be jokių leidimų?

Kai važiavome vasarą, niekam nebuvome įdomūs. Prie pat sienos buvome nuvažiavę ir Žydkiemyje (Żytkiejmy).

Šį sykį prie kelio prie pat to ženklo stovėjo pasieniečiai. Paklausė, ko norime. Leido eiti ir fotografuoti, bet prigrasino nelipti per tvorą.
Palikome jiems visus dokumentus. Keista, kad prašė ne tik paso, bet ir asmens kortelės (dowód osobisty) bei "žalios kortos" (ubezpieczenie).
Turbūt tai buvo reidas. Mus pasieniečiai bandė tikrinti ir Smalininkuose, bet išgirdę, kad mus jau tikrino prie "Trójstyk granic", iškart paleido.

[pauliaK]

Dėkui už labai labai puikų reportažą, gerą valandą mėgavausi nuotraukomis ir komentarais . Dar kartą dėkui

[Romas]

Ačiū visiems už atsiliepimus

Džiaugiuosi, kad nebuvo įprastų stereotipų - pvz., lenkai atsilikę, jų keliai prasti, ten nėra ką žiūrėti, o gražu tik pas mus Lietuvoje. Geriau viską patiems pamatyti ir įvertinti.

Noriu palinkėti, kad ši tema būtų pildoma ir toliau. Juk yra visos sąlygos ten keliauti - ilgi savaitgaliai, praktiškai jokių formalumų (tik reikia susirasti kažkur padėtą "žalią kortą"), maži atstumai, geri žemėlapiai, išvystyta turizmo infrastruktūra.
Liko dar daug neaplankytų objektų - Boyeno fortai (Giżycko), Hitlerio bunkeriai "Wolfschanze" (Kętrzyn - Gierłoż), Św.Lipka, Marienburgo pilis (Malbork) ar lietuvių karių kapai Beržininkuose.

Kitą kartą gal jau galėsime pasidžiaugti, kad Punske ir Seinuose lankosi turistai ne tik iš Lenkijos, bet ir iš Lietuvos. Gal Punsko restorane "Sodas" meniu bus ir lietuvių kalba...

[enigma]

Kad visi būtų tokie "atsilikę" kaip kad lenkai... Tai iškili ir didi šalis.

[Rimantas]

Ne, geriau visi taip nebutu atsilike Is lietuvos gal ir neblogas ispudis, bet gyvenant Austrijoje, viskas atrodo mazu maziausiai skurdziai Bet kaip reportazas tai idomus...

[audrius.]

Punskas - lietuvių kultūros centras Lenkijoje.
Jis nuo sienos nutolęs tik 2 km, bet iki Kalvarijos muitinės reikia važiuoti 15 km.

Ta medine tvora desineje puseje tai mano

Kvieciu Punske apsilankyti per zolines

daugiau info: http://punsk.com.pl/archyvas_lt/zoline2007/programa.htm

[rimsenas]

Prikišiu ir aš savo trigrašį. Vasaros viduryje suplanavome nedidelį pažintinį/poilsinį maršrutėlį Mozūrijos vingiais. Tradiciškai per Kalvarijos-Budzisko perėją (procesas tetruko 1 minutę, jaunoji šeimynos dalis net nusivylė) patekome į Lenkijos respubliką (tik lenkams nesakykite Respublika Polska, ten juk Rzeczpospolita). Suvalkuose aplankius vietinį muziejų (niekur kitur neradau kur įsigyti knygos "Na lewym brzegu Niemna"), pasukome link Olecko, iš ten link Elko.
Pakeliui aplankyta Stradūnų (Straduny) akmeninė bažnyčia:


Per Elką, Orzysz miestelius, keliuko vingiais šalia Šniardvy ežero pasiekėme Mykolaikas (Mikolajki). Lenkijos ežerynų kurortas sutiko ne tik įprastomis maudyklėmis, bet ir tvirtomis europietiškomis kainomis, sutvarkyta aplinka...








Nakvynėi geriausia apsistoti jaukiuose privačiuose viešbučiuose. Kainos panašios kaip Lietuvoje...
Maršrutas nusidriekė iki miestelio Ryn. Tipškas Rytų Prūsijos miestelis su didžiule pilimi, kuri dabar paversta įspūdingu viešbučiu...






Nuo Ryno Gižyckas jau ranka pasiekiamas. Truputį paklaidžiojus ir paskaičius ant sienos esančius užrašus, surastas ir Boyen'o fortas. (manau, kad Kauno 6-asis, aišku įrengtas, fortas turėtų ne ką prasčiau atrodyti).