PL. Varmija ir Mozūrija / Warmia i Mazury / Süd-Ostpreußen

[Depeche]

Rotušė





Paliekant Rėšlių, jau iš toli matyti gamtinę-gynybinę šio miesto strateginę reikšmę, jis iškilęs ant kalvų.

[enigma]

Džiugina čerpiniai stogai.

[Aleksas666]

Iš apačiosžibintas

Atvaizdas

Reikėtų lenkus pagirti už tai, kad jie bent mėgina uždengti ryšio siųstuvus. Jie maskuoja pagal fasado spalvą, tuo tarpu Lietuvoje pakabinus tokį daiktą niekas net nesusimąsto užmaskuoti jo.

[Depeche]

Mes aplamai nuo lenkų atsiliekame paveldo tvarkyboje ir jo suvokime.

[Depeche]

Sątopy/Santoppen miestelis, kuriame stovi XIV a. pabaigos bažnyčia, sakyčiau tai gana tipinis XIV a. projektas, beveik identišką bažnyčią mačiau kelyje pakeliui į Bartoszyce/Barthen/Bartus.

[Depeche]

Bischofstein/Bisztynek

Miestelis kuriame pabuvau labai trumpai. Centras apgriautas, matyti, jog buvo apjuostas gynybine siena, greičiausiai stovėjo ir pilis. Bažnyčia tai gotika, renesansas, barokas viename.

[Beniux]

Elko pilis pastatyta XIV a., o XV a. buvo apgriauta ir daugiau neatliko gynybos paskirties. 1888 - 1970 m. joje ir greta iškilusiame priestate veikė kalėjimas. Į pilį iš miesto centro einama per tiltą, statytą 1910 metais. Nors statiniai ir nėra įspūdingi, bet ...

[Beniux]

Elkas - prūsiškos (vokiškos) dvasios persismelkęs miestas, kuriame po 1945 metų gyventojų skaičius augo ir gerokai viršijo prieškarinį lygį (reta išimtis buvusiame Prūsijos krašte). Dabar gyvena apie 60 000 gyventojų. Miestas žinomas nuo XIV a. I pusės. Pavadinimas kilęs nuo prūsiško žodžio "Luka", reiškiančio "lūgnę", todėl lietuviškuose tekstuose vėl imta pratinti prie pavadinimo "Lukas".

Dažniausiai fiksavau "Grunderzeit" ir jugendo stiliaus statinius, nors "nespjoviau" ir į kitus.

[Beniux]

Elkas (Lukas)

[laimutis]

Gražūs tie vokiški namai, neblogai išlikęs miestas, matyt per karą mažai nukentėjo. Gražus reportažas Beniux.

[Beniux]

Elkas. Šv. Jėzaus širdies bažnyčia. Pastatyta 1847 - 1850 metais kaip evangelikų maldos namai; po APK perėmė katalikai.









Paežerė

[Beniux]

Stradūnai (lenk. Straduny" - senas bažnytkaimis ant Elko upės kranto. Baroko stiliaus bažnyčia pastatyta 1736 - 1738 metais. Sienoje yra įmūryta senesnės medinės bažnyčios elementų iš kryžiuočių riterių laikų (vandens lygio matavimo taškas, šarvų detalės ir įvairūs simboliai).

[laimutis]

Kalva prie Geldapės. Butų įdomu pamatyti dabartinį vaizdą, ar neužaugusi mišku.

ebay.de

[Tasman]

/\

Piękna Góra/Goldaper Berg (272 m)











http://uzdrowiskogoldap.pl/piekna-go...01300048828125

[laimutis]

Dėkui už nuotraukas, tikrai gražu tenai, verta važiuoti ir žiemą ir vasarą.

[marcin87]

Labas! Do you have more photos from Mazury region?

[Remis1]

Seinai-Augustavas-Suvalkai-Stanczyki

Seinai
(...)

Augustavas
(...)

Suvalkai

Pirmą kartą teko pabuvot Stanczykuose žiemą, keista, bet pirmą kart teko už juos susimokėt kaina žmogui 4 zl, buvom keturiese, padaviau 10, nesuprasdamas lenkiškai, supratau, kad užteks už visus

[TIME]

Goldap

Kelios nuotraukos iš neseniai suremontuoto štai šio Geldapės vandens bokšto, kuriame dabar yra įrengtas nedidelis muziejus, kavinukė ir apžvalgos aikštelė, nuo kurios ir darytos šios nuotraukos.Panašus vandens bokštas, taip pat paverstas apžvalgos tašku yra ir Lėciaus (Gižyčko) mieste.



Pats miestelis (lenk Gołdap, vok. Goldap) yra nutolę nuo sienos su Rusija vos 5 kilometrais, jame gyvena apie 16 000 žmonių, yra apskrities centras. Labai nukentėjo per abu pasaulinius karus, kuomet buvo sugriauta atitinkmai 86 ir 90 procentų pastatų.







Tipiškas vaizdas Lenkijos miesteliui, deja, visai nebūdingas Lietuvos - visi namai atrenovuoti, tvarkingi



Nuosavų namų kvartalas prie vieno iš daugelio Mozūrijos krašto ežerų







Matosi ir Geldapės katedros bokštas



Išsiskiria neatrenovuotas namas, tokių Lenkijoje likę labai nedaug




Miestelio centras



Priemiestis Piękne Łąki



Dar kelios nuotraukos







Aguonos žiedas netoli miesto, Lenkijoje jos turbūt nedraudžiamos, nes labai daug kur auga tiesiog įspūdingi dideli jų laukai

[TIME]

Kwidzyn

Kvidzynas (lenk. Kwidzyn, kaš. Kwidzëno, vok. Marienwerder, lot. Quedin) - nedidelis miestas (apie 40 000 gyventojų) , garsėjantis puikiai išlikusia viduramžių pilimi.1440 metais šiame miestelyje buvo įkurta prieš Kryžiuočių Ordiną nukreipta Prūsų Sąjunga.1945 metais miestelis tapo puikiu sovietų barbarybės pavyzdžiu.Tais metais jį Raudonoji Armija užėmė be kovos ir visiškai tuščią, be gyventojų, tačiau vis tiek sudegino beveik visą centrinę dalį.Miestui pasisekė, kad pilis ir katedra yra šiek tiek nutolę nuo centro, tad per karą praktiškai nenukentėjo ir yra laikomi vienais geriausių gotikos pavyzdžių.

Didžiulis katedros varpinės bokštas



Pati katedra (statyta 1343-1384 metais) bei nepriekaištingai šalia jos sutvarkyta aplinka



Pilis visų pirma yra garsi savo nuotėkų bokštu, su kuriuo ji yra sujungta tiltu, vadinamu danksteriu, kuris yra ilgiausias Europoje







Bendras ansamblio vaizdas



Labai moderniai atrodantis miestelio kino teatras

[Romas]

Ačiū už nuotraukas.
Varmijos ir Mozūrų vaivadijoje esančioms kryžiuočių ir vyskupų pilims turbūt jau reikėtų atskiros temos.