Kuressaare - anksčiau buvo danų vyskupo rezidencija. Sovietmečiu buvo pavadinta Kingissepa (vieno "raudonųjų" veikėjo vardu)
Pilis - viena didžiausių ir įdomiausių aplinkiniuose kraštuose
Paskutinis taisė Romas; 2016.03.06, 18:50.
Priežastis: Atstatytas nuotraukų rodymas
Pusiaukelėje tarp Haapsalu ir Rohukülos uosto (ten iš viso tik 9 km atstumas) yra neorenesansinės Ungru pilies griuvėsiai.
Pagal legendą XIX a.pab. šių žemių dvarininkas lankydamasi Vokietijoje įsimylėjo pilies šeimininko dukrą. Ji nenorėjo niekur važiuoti iš savo namų. Tuomet dvarininkas savo žemėje pasistatė tokią pačią pilį.
Sovietmečiu šalia veikė karinis aerodromas. Kareiviai ir kai kurie vietiniai gyventojai galutinai nuniokojo per karą kiek apgriautus rūmus.
1980 vyko Maskvos olimpiada. Kažkoks kareivis nepatingėjo nupiešti olimpiados simbolį.
Dabar tą "meną" nuvalyti gana sunku - per tą laiką sugriuvo visi perdengimai.
Rohuküla. Iš čia keltai plaukia į Hiiumaa (Hyjumos) ir į Vormsi salas.
Hapsalu buvo Lianės Läänemaa vyskupijos centras. Ši pilis statyta XIII-XIV a.
Katedra - viena iš didžiausių gotikinių vienanavių bažnyčių
Anot legendos, viena mergina įsimylėjo vienuolį ir pateko į vienuolyną persirengusi vyru. Auštant išaiškėjo apgaulė ir mergina buvo nužudyta.
Nuo to laiko kasmet rugpjūčio pilnatį vaidenasi balta mergelė.
Iš Tartu palei Peipus ežerą kelionę tęsėme link Narvos. Kalbos problemų nebuvo - apie 97 proc. visų gyventojų yra (bent seniau buvo) rusai.
Miestas kaip pasienio tvirtovė įkurtas XIII a. danams užkariavus šiaurinę Estiją.
XIV a. pradžioje pradėta statyti dabartinė pilis. Pilį kaip ir visą Šiaurės Estiją danai pardavė Livonijos ordinui 1347 m. (http://www.narvamuuseum.ee/?next=lin...u=menu_ajalugu).
Kitame krante 1492 m. kitame Narvos upės krante iškilo rusų Ivangorodo tvirtovė.
Paskutinis taisė Romas; 2013.07.22, 22:28.
Priežastis: Kopija iš temos "Estija. Ne vien Talinas"
Sukurta atskira tema Estijos pilims, dvarams ir rūmams. Jų yra ne mažiau nei kaimyninėje Latvijoje.
Estai pilis vadina loss (nuo vokiško Schloss), o dvarus - mõis (panašiai kaip latviai - muiža).
Su rūmų pavadinimais yra painiavos - dažnai didesni XVIII - XX a. pr. Baltijos vokiečių dvarai vadinami pilimis (loss); kaip ir Latvijoje - didesni to laikotarpio dvarai ar rūmai vadinami pils.
Vastselijnos pilis yra Pietryčių Estijoje, Võru rajone, Vana-Vastseliina gyvenvietėje.
Tartu vyskupo pilis pradėta statytai 1342 metai pačiame Rusijos (Pskovo žemės) pasienyje. 1379 metais ji vadinta viena galingiusių. 1558 m. ją užėmė caro Ivano Rūsčiojo kariuomenė, kurios, ant metraštininko, buvo net 80.000 vyrų. Pilsi galutinai sugriauta Šiarės karo metu XVII a. pradžioje
Sangastės rūmai arba pilis (est. Sangaste loss, vok. Schloss Sagnitz) yra Valkos rajone, netoli nuo Sangastės miestelio, Lossikülos kaime (pavadinimas ir reiškia "pilies kaimą"). Važiuoti reikia Cirgulijnos (Tsirguliina) kryptimi apie 3 km. Estijoje nuorodos link lankytinų obejktų sudėliotos pavyzdingai, todėl pasiklysti neįmanoma.
Šiuos Vindzorų stiliaus rūmus pasistatė grafas Friedrich Georg Magnus von Berg (1845-1938). Jis paveldėjo didelį palikimą iš tėvo, kuris nenorėjo girdėti apie jokias statybas.
Sūnus nusisamdė Baltijos vokiečių architektą Otto Pius Hippius. Rūmuose buvo 99 patalpos, įskaitant pagalbines (daugiau kaip 100 kambarių tuomet galėjo turėti tik Rusijos caras). Kiekviename kambaryje yra skirtingi langai. Pilis (rūmai) pastatyta 1874 -1891 m.
Grafas Bergas dar caro laikais tapo žymiu agronomu ir net buvo vadinamas "rugių grafu" (rukkikrahv).
Estijoje per žemės reformą dvaro centras liko grafui Bergui. Sovietmečiu čia buvo vienos Tartu gamyklos poilsinė. Dabar rūmuose yra viešbutis.
Prieš vaikštant po Sangastės rūmus mažas Lietuvos ir Livonijos istorijos palyginimas.
Gerai pagalvojus Lietuvoje turbūt nėra beveik nėra tokių modernaus stiliaus XIX a. pab - XX a. pr. rūmų, kokie yra Latvijoje (Jaunmuokų ar Cesvainės) ar Estijoje (Sangastės).
Caro laikais Šiaurės vakarų krašto (6 Lietuvos ir Baltarusijos gubernijų) didikai dažniausiai buvo lenkai (nesvarbu, lietuvių, lenkų, vokiečių ar rusėnų kilmės). Dėl nelojalumo caro režimui ir dalyvavimo sukilimuose jų galimybės statyti modernius rūmus buvo apribotos. Dažnesnės buvo esamų dvarų rekonstrukcijos.
Tuo tarpu trijose Baltijos gubernijose (Estijos / Estliandijos, Kuršo / Kurliandijos ir Vidžemės / Lifliandijos) vokiečių didikai buvo lojalūs caro režimui. Dar ilgą laiką po prijungimo prie Rusijos imperijos raštvedyba buvo vokiečių kalba, o oficialūs vokiški vietovardžiai išliko iki I pasaulio karo pabaigos. Daugelis caro dvariškių vokiečių buvo kilę iš Baltijos gubernijų. Turtingiausi didikai ar labiau nei pas mus prakutę pramonininkai statėsi įspūdingus rūmus.
Tad lankantis Estijoje ir Latvijoje (išskyrus Latgalą) verta užsukti į XIX - XX a. sandūroje statytus rūmus (rezidencines pilis).
/\ Kažkokių panašių erezijų gali kilti pervažiavus Lenkijos ir Čekijos sieną. Čekai nuo Baltojo Kalno laikų (XVII a.) pasiduodavo visiems ir iš karto. O dabar gali girtis savo architektūra.
Tema ne apie sukilimus ir lojalumus.
Tiesiog Estijoje ir Latvijoje yra tokių XIX - XX a. architektūros paminklų, kurių Lietuvoje nėra dėl skirtingų istorinių sąlygų.
O latviai ir estai neturi savų Valdovų rūmų - irgi dėl skirtingų istorinių sąlygų.
Comment