DE. Vokietijos miestai ir miesteliai

[John]

Apie Štutgarto stoties projektą architektūriniai žurnalai pradėjo rašyti gal prieš 20 metų, o jis iki šiol nebaigtas Apskritai vokiečiai pastaraisiais dešimtmečiais neturi gero didelių projektų įgyvendinimo track recordo. Ko verta vien Berlin-Brandenburg aerouosto statybos epopėja.

Šiaip tokie vėlavimai yra norma visur Europoje ir netgi kitur. Gal tik Kinijoje geležinkelių ir VT megaprojektai paprastai įgyvendinami laiku, pagal biudžetą ir pagal planą.

[mantasm]

Koletyviškumą vertinu per kiek kitokią prizmę.

Toliau į Rytus nuo Vokietijos yra labiau shame based society. Nėra, kad visi minding their own bussiness, daugiau apkalbų, žmonės labiau spokso vieni į kitus, atviriau rodo neigiamas emocijas.

Kad ne į rytus nuo Vokietijos, o pati Vokietija yra labai paremta gėdinimu. Ir Vokietijoje daug labiau kaimynai kišasi į vieni kitų reikalus nei pas mus. Tik Vokietijoje apkalbos ir t.t. daug labiau orientuota į praktinius einamuosius reikalus, įstatymų laikymąsi ir t.t. Kai pas mus į visą tai žiūrima pro pirštus, o apkalbos eina apie gerokai subjektyvesnius dalykus.

[Tomizmas]

Peržiūrėjau dabar, puikūs Johno reportažai, geros nuotraukos, tikslūs ir išsamūs komentarai prie jų. Ordnung ist Ordnung

Man Vokietija apskritai yra kiečiausia šalis Europoje, ir kiek esu keliavęs - nuo Portugalijos iki Suomijos, nuo Belgijos iki Graikijos - gražesnės, tvarkingesnės, labiau iščiustintos ir išlaižytos šalies už Vokietiją nemačiau niekur (nebent Skandinavija, bet ten blogai su klimatu). Todėl man tai yra etalonas, idealas, o kad Vokietijoje mėgstama kištis, gėdinti ir "stukalinti", kaip tik yra labai gerai - kaip kitaip įvesi tokią tvarką ir užtikrinsi ją? Tai turi eiti "iš apačios" - visuomenės, masių. Žmonės patys turi turėti tam poreikį. Aš net manyčiau, kad neoficialus ES tikslas turėtų būti visos ES pritempimas iki Vokietijos lygio, per gyventojų savimonės performatavimą (švietimo ir edukavimo būdu) tvarkingumo ir skrupulingumo linkme. Ir tai galioja ne tik naujoms ES narėms! Kad ir lyginant tą pačią Vokietiją ir Prancūziją - kontrastas neįtikėtinas.

Šiemet vėl turėjau progą pervažiuoti abi šalis. Vėl Prancūzijoje kraupau nuo pilkų aptekėjusių ir atsilupusių fasadų, nešienautos žolės pakelėse, netgi šiukšlių. O Vokietijoje siela atsigavo, pamačius kaip liniuote subraižytus laukus, tvarkingai nuskustą žolę, lygiai nuglaistytus ir išdažytus namelius, atrodančius kaip saldainiai. Net keista, kad ES "neoficialus branduolys" - Vokietija ir Prancūzija, yra tokios skirtingos. Ir keista, kad turistai taip svaigsta dėl Prancūzijos ir priskiria jai kažkokį "romantic vibe", ne Vokietijos - nors joje tikrai ne mažiau galima pamatyti ir estetinis vaizdas, priežiūros lygis VISAI kitoks.

Beje, kažkas susišaukia su kontrastu tarp Lietuvos ir Latvijos. Lietuvoje tvarka yra arčiau "vokiškumo", o Latvijoje - nutrupėjimai ir aptekėjimai pralenkia net "prancūzišką stilių". Dar turiu labai pagirti Lenkiją, kaip mūsų didelę kaimynę - šalis sparčiai artėja prie vokiško ordnungo lygio ir kontrastas beveik nejuntamas.

Daug kas sakytų, kad "tai Prancūzijoje kitoks, pietietiškas mentalitetas", bet Ispanija už Prancūziją geriau sutvarkyta. Šiaurės Prancūzija iš viso jokie net ne "pietūs".

TL;DR - Vokietija (turiu omenyje šiuolaikinę) yra tikra Europos širdis ir tobulėjimo etalonas. Būk kaip Vokietija.

[mantasm]

Gal labiau „būk kaip Bavarijos kaimas“. Nes „būk kaip Berlynas“ būtų labai nekažką net rytų europos kontekste.

[Valandininkas]

Bavarijos kaime Vilniaus ofisiniam planktonui neužtektų darbo vietų. Persikvalifikavimas į pramonės inžineriją sunkus, lėtas ir brangus procesas. Matyt, lengviau būtų importuoti indus, jei pavyks jų dalį nuviliot nuo amerikiečių. Kita vertus, darbui prie linijos rankų dar ilgai reikės.

[mantasm]

Ar nori pasakyti, kad Berlyno lygio nušiktumas yra būtinas ofisinio planktono nerštui? Vilnius yra geras pavyzdys, kad net su apytvarkingiu miestu (net Vilnius palyginus su Berlynu yra tvarkingas) ofisinis planktonas gyvent gali.

[John]

Tomizmas Šiaip daugiau mažiau sutinku, tik, kaip aiškinau reportaže, tikrai ne visa Vokietija yra tokia. Dortmundas ir kai kurios kitos vietos yra ojojoj kaip toli nuo buvimo iščiustytos ir be šiukšlių (visomis prasmėmis). Tai, ką čia apibūdinai, turbūt tinka Baden-Wurtenbergui ir Bavarijai. Kitur, priklausomai nuo lokacijos, yra įvairaus dydžio problemų.

[Valandininkas]

Absoliuti dauguma šiame forume yra Vilniaus ofisinis planktonas, tai tiesiog juokingai nuskambėjo tas „būk kaip Bavarijos kaimas“. Na, žolę nupjovus gal ir galima būti panašiam į Bavarijos kaimą, bet mūsų ekonominė bei urbanistinė trajektorija yra visiškai į kitą pusę, tad įdomu, ar daug turime šansų ateityje „būti kaip Bavarijos kaimas“. Pažiūrėjus į dabartinę migracinę ir socialinę politiką – nepanašu. Kartais pagalvoju, kad dabar Lietuvoje yra tam tikras aukso amžius, kai nemažai marozų, degradų emigravo, numirė arba kažkiek asimiliavosi prie kultūringesnės visuomenės, esame šiokiame tokiame ekonominiame pakylėjime, bet toliau laukia tik kelias žemyn, nes mūsų visuomenė, politikai ir verslas nesugalvos kaip kelti ekonomiką, išlaikyti konkurencingumą ir pelningumą kitaip nei tiesiog masiškai vežant pigią darbo jėgą iš svetur. Brangesnius, paklausesnius imigrantus pasiims tas pats „Bavarijos kaimas“ ir kiti turtingesni regionai. Mes imsim, ką pavyks gauti. O tolerancijos mus verslas ir politikai tiesiog išmokins – kokios problemos?

[mantasm]

Apie tai ir kalba, kad europa turėtų stengtis būti arčiau Bavarijos kaimo, bet realios tendencijos labiau Berlyno kryptimi. Ir čia kalbant ne tik apie mus.

[Valandininkas]

Yra koks nors planas, kad taip nebūtų? Ta prasme, rimtesnis nei „tiesiog neįleidžiam imigrantų ir tikimės, kad lietuviai už tokias pat algas ir toliau dirbs kebabinėse, vairuos autobusus ir fasuos faršą, o darbuotojų netrūks“?

[taccido]

Ar tikrai? Jei traukinys turi reversintis iš to paties kelio ir judėti visu kelynu kažkur atgal, tai jis de facto naudoja kaip minimum dvigubai daugiau kelių capacity, nei pravažiuojamosios stoties, kaip minimum iki artimiausio iešmo. Through stotis tam pačiam pralaidumui užtikrinti reikalauja kur kas mažiau kelių, nei terminalinė stotis. Jei jau tiesiog numeti url'ą į "ekspertizę", tai gal gali pacituoti tikslias vietas, kurios tiksliai ir be išlygų paaiškiną šitą niuansą?

Va gabaliukas. Vertimas automatinis, tik kai kuriuos terminus patikslinau, kad būtų suprantamiau.

Projekto vykdytojų klaidingas skaičiavimas dėl dvigubai didesnės produkcijos. Ta pati "melžėjos aritmetika" buvo pateikiama įvairiomis progomis, siekiant įtikinti rimtą pajėgumų didinimą, net ir visai neseniai vėl buvo pateikta oficialiame pareiškime per planavimo patvirtinimo procedūrą:
● 1995 m. galimybių studijoje buvo teigiama, kad galinei stočiai reikėtų "dvigubai" padidinti "bėgių skaičių"[25].
● 2010 m. vyriausiasis technologas Volkeris Keferis aiškino, kad tranzitinei stočiai reikėtų tik "perpus mažesnio bėgių skaičiaus"[26].
● 2011 m. projekto vadovas profesorius Heimerlis teigė, kad tarptautiniu mastu neginčijama, jog galinei stočiai "reikia dvigubai daugiau bėgių"[27].

<...>

Tačiau šis skaičiavimas nepasiteisina nei vienu, nei kitu atveju: net jei tranzitinėms stotims reikėtų tik perpus mažiau bėgių arba vieno bėgio pajėgumas būtų dvigubai didesnis, sumažinus skaičių nuo 17 iki 8 perono bėgių, vis tiek liktų minusas. Tačiau tranzitinės stotys iš tikrųjų nepadvigubina pajėgumų. Modeliavimo samprotavimai, kuriais grindžiama ši prielaida (viena perpus sumažinta tranzitinė stotis atitiktų dvi galines stotis), yra pienburniški skaičiavimai (Engelh. 2014 09 09 p. 20/21 49 išnaša). O 2015 m. DB bandymas paaiškinti perpus sumažėjusį traukinio stovėjimo laiką taip pat yra tiesiog neteisingas. Didelio keleivių skaičiaus stotyje, tokioje kaip Štutgarto Hbf, sustojimo laiką ties pajėgumo riba lemia keleivių išlipimas/įlipimas, todėl jis negali būti perpus trumpesnis nei tranzitinėje stotyje. Išvažiavimo greičiai ir taip yra praktiškai tokie patys, o didesni įvažiavimo greičiai ir kai kuriais atvejais trumpesni atstumai vienam traukiniui prideda vos pusę minutės vienam traukiniui, kaip panašiai paaiškino profesorius Rössleris per Bundestago klausymą 2010 m. [28] Iš tikrųjų santykinis pralaidumo padidėjimas tranzitinėse stotyse siekia tik 44 % (Engelhardt 2011), į kurį jau įskaičiuotas greitesnis įvažiavimo laikas. Jeigu terminalinės stoties pajėgumas yra 50 traukinių, tai būsimosios požeminės stoties numatomas pralaidumas turėtų sudaryti 1,44 × 50 × 8 / 17 = 33,8 traukinių per valandą.
Translated with DeepL.com (free version)

Iš skyrelio https://wikireal.info/wiki/Stuttgart...n_50_Z.C3.BCge

Tai čia vien tik pralaidumas, o kur dar kiti projekto aspektai.

[Egiuxz]

Yra koks nors planas, kad taip nebūtų? Ta prasme, rimtesnis nei „tiesiog neįleidžiam imigrantų ir tikimės, kad lietuviai už tokias pat algas ir toliau dirbs kebabinėse, vairuos autobusus ir fasuos faršą, o darbuotojų netrūks“?

Kiekviena šalis save gali išlaikyti su atitinkamu gimstamumu, bet niekam neįdomu. Pietų Korėjos ir Japonijos valstybiniai tinderiai, pinigai šeimoms gimstamumo neskatina kai visi dirba 24/7, Europoje gimstamumas irgi neskatinamas kai "nuoma - prestižas, savas būstas - fuuuu, lochas". Dar galima pridėti kurvizmo skatinimą, kad normalu yra su 100 žmonių permiegot iki savo vyro/žmonos, eksperimentai yra afigenai, LGTVHD4K yra cool, nes kitaip būsi nucancelintas.

Toliau, dauguma pažengusių valstybių vis dar svajoja apie pigią darbo jėgą iš pigesnių šalių. Iš Vokietijos pokarinio "tikėjomės darbininkų iš Turkijos, atvažiavo gyventojai" vis dar niekas nepasimoko, nes tiesiog verslui neapsimoka. Ilgalaikio plano nelabai yra, nes viskas vertinama per "apsimoka" prizmę, gimstamumo skatinimas pigiais ar nemokamais būstais jaunoms šeimoms irgi "neapsimoka", tai visame normaliame pasaulyje dabar turim tai, ką turim. O kad tiesiog finansiškai nėra galimybės kurti šeimas, tai politikams yra kažkas protu nesuvokiama.

Kai politikai sulindę į verslininkų užpakalius ir priiminėja sprendimus verslo naudai, nėra ko stebėtis, kad gyventojai nuo to kenčia ir priima atitinkamus sprendimus. Jeigu būtų pakankamai darbo jėgos, esu beveik garantuotas, kad niekas nevaidintų motinų teresių ir atsirastų kiaušiniai riboti imigraciją.

Čia buvo mano TED 2024, ačiū.

[Valandininkas]

Kuriai išsivysčiusiai šaliai yra pavykę iš esmės pakelti vietinių gyventojų gimstamumą? Neskaitant tam tikrų religinių mažumų (Izraelio haredim žydai, JAV amišai).

[mantasm]

Yra koks nors planas, kad taip nebūtų? Ta prasme, rimtesnis nei „tiesiog neįleidžiam imigrantų ir tikimės, kad lietuviai už tokias pat algas ir toliau dirbs kebabinėse, vairuos autobusus ir fasuos faršą, o darbuotojų netrūks“?

Iš principo reiktų pereit rimčiau prie ekologinės temos ir susimažinti ekonomiką. Tada ir mažiau paklausos kebabinėms bus. Su didesnėm algom bus mažesnė paklausa eksportui ir vėlgi reikės mažiau darbuotojų.

[Valandininkas]

Nu jo, mažinant ekonomiką gal ir variantas. Bent tol kol ekonomikos mažinimas nepaliečia tavęs asmeniškai. Tada ne tik kebabinės darbuotojo nerasi, bet ir turėsi išeiti iš darbo, kad nukaršinti savo demencija sergančius tėvus, nes slaugos paslaugos bus neįperkamos. Pačiam prireikus slaugos, jei neturėsi pakankamai turto ir žmogaus, kuris už tave jį parduotų ir viską tinkamai sutvarkytų, matyt, teks rinktis tarp legalios eutanazijos (jei tokia bus įteisinta) ir nelegalios savieutanazijos.

[Egiuxz]

Kuriai išsivysčiusiai šaliai yra pavykę iš esmės pakelti vietinių gyventojų gimstamumą? Neskaitant tam tikrų religinių mažumų (Izraelio haredim žydai, JAV amišai).

Jokioms.

Pasižiūrėjus į gimstatumą Wiki, tai ties 2.3 reikiama riba daugmaž nusibraižo du pasauliai:
- skurdusis pasaulis su gimstamumu virš 2.3, kuriame didelė šeima reikalinga tam, kad viena bendra jėga save išlaikytų.
- vidutinis-turtingasis pasaulis su gimstamumu žemiau nei 2.3, kuriame vaikas tampa prabangos dalyku ir šiokiu tokiu stabdžiu.

Nekalbam apie tai, kad "va, per TV Pagalbą rodo daugiavaikes šeimas, reiškia, galima jas auginti". Skurdžiame pasaulyje ir vidutiniame pasaulyje yra skirtingi gyvenimo standartai. Vidutiniame pasaulyje negyvensi iš 20 šiferio lakštų pastatytame dalyke, kaip gyvena skurdusis pasaulis. O kadangi normalūs žmonės nenori gyventi kaip TV Pagalboje, nori patys gerai pagyventi ir vaikui suteikti geras sąlygas, o papildomas geras sąlygas suteikti vaikams yra brangu, todėl vaikų ir mažėja.

Nu jo, mažinant ekonomiką gal ir variantas. Bent tol kol ekonomikos mažinimas nepaliečia tavęs asmeniškai. Tada ne tik kebabinės darbuotojo nerasi, bet ir turėsi išeiti iš darbo, kad nukaršinti savo demencija sergančius tėvus, nes slaugos paslaugos bus neįperkamos. Pačiam prireikus slaugos, jei neturėsi pakankamai turto ir žmogaus, kuris už tave jį parduotų ir viską tinkamai sutvarkytų, matyt, teks rinktis tarp legalios eutanazijos (jei tokia bus įteisinta) ir nelegalios savieutanazijos.

Kapitalizmas iš esmės yra nuolatinis augimas ir nuolatinis pelno didinimas, išlaidų mažinimas. Normaliai ir sveikai visuomenei jis nepritaikytas

[mantasm]

Nu jo, mažinant ekonomiką gal ir variantas. Bent tol kol ekonomikos mažinimas nepaliečia tavęs asmeniškai. Tada ne tik kebabinės darbuotojo nerasi, bet ir turėsi išeiti iš darbo, kad nukaršinti savo demencija sergančius tėvus, nes slaugos paslaugos bus neįperkamos.

Tai iš principo kaip gyvenom iki kokių 2010ųjų. Ar į vakarus nuo mūsų iki kokių 1970 ar pan. Labai gerai atitiktų žalią kursą.

Aišku galim apsimest, kad dabartinė ponzi piramidė veikia prisidengiant pigios darbo jėgos išnaudojimu (pigi gamyba, pigios atostogos, pigios darbo jėgos importas). Bet labai didelis klausimas ar nutiks kažkoks milžiniškas technologinis proveržis greičiau nei šita ponzi piramidė sugrius.

[mantasm]

Jokioms.

Pasižiūrėjus į gimstatumą Wiki, tai ties 2.3 reikiama riba daugmaž nusibraižo du pasauliai:
- skurdusis pasaulis su gimstamumu virš 2.3, kuriame didelė šeima reikalinga tam, kad viena bendra jėga save išlaikytų.
- vidutinis-turtingasis pasaulis su gimstamumu žemiau nei 2.3, kuriame vaikas tampa prabangos dalyku ir šiokiu tokiu stabdžiu.

Nekalbam apie tai, kad "va, per TV Pagalbą rodo daugiavaikes šeimas, reiškia, galima jas auginti". Skurdžiame pasaulyje ir vidutiniame pasaulyje yra skirtingi gyvenimo standartai. Vidutiniame pasaulyje negyvensi iš 20 šiferio lakštų pastatytame dalyke, kaip gyvena skurdusis pasaulis. O kadangi normalūs žmonės nenori gyventi kaip TV Pagalboje, nori patys gerai pagyventi ir vaikui suteikti geras sąlygas, o papildomas geras sąlygas suteikti vaikams yra brangu, todėl vaikų ir mažėja.



Kapitalizmas iš esmės yra nuolatinis augimas ir nuolatinis pelno didinimas, išlaidų mažinimas. Normaliai ir sveikai visuomenei jis nepritaikytas

Ir kitas dalykas kas šiuo metu madinga. Senais laikais kaimo moteriškės statusas tiek tarp moterų, tiek visuomenėje priklausė nuo vaikų turėjimo, namų priežiūros ir t.t. Dabar statusas priklauso nuo kelionių kiekio, suvalgytų mišelino žvaigždučių, padarytų karjerų ir t.t. O į vaikus ar net stabilius santykius neretai žiūrima kaip į trukdį ir nelaimę.

[Valandininkas]

Dar Adamas Smitas „Tautų turte“ XVIII a. rašė (parafrazuoju) apie, kaip skurdžios šeimos motina be problemų pagimdo ir augina ~10 vaikų, bet turtinga ponia vos vargais negalais išvargsta užauginti vieną (ir tai ne visada). Tad sėkmės skatinant gimstamumą išmokomis ir ekonominių sąlygų gerinimu . Rakto, kaip gerinti gimstamumą, galima ieškoti nebent pas amišus, žydus ortodoksus, menonitus ir pan. Žinoma, iniciatyvą ir pavyzdį turėtų pradėti rodyti Lietuvos ekonominis, intelektualinis ir kultūrinis elitas ir jų žmonos, nes teisingos mados juk plinta iš viršaus, ar ne?

[Valandininkas]

Tai iš principo kaip gyvenom iki kokių 2010ųjų. Ar į vakarus nuo mūsų iki kokių 1970 ar pan. Labai gerai atitiktų žalią kursą.

Aišku galim apsimest, kad dabartinė ponzi piramidė veikia prisidengiant pigios darbo jėgos išnaudojimu (pigi gamyba, pigios atostogos, pigios darbo jėgos importas). Bet labai didelis klausimas ar nutiks kažkoks milžiniškas technologinis proveržis greičiau nei šita ponzi piramidė sugrius.

O tai kuo prisidengiant veikia ?