DE. Vokietijos miestai ir miesteliai

[John]

Pratęsiu apie Landschaftspark Duisburge. Imho, vienas įdomiausių išsaugotų industrinių objektų, kokį galima pamatyti Europoje. Didelė dalis įdomumo tame, kad su buvusiu metalurgijos fabriku buvo padaryta ne klasikinė "konversija" su komercija ir gyvenamuoju plotu, o visas fabrikas iš esmės tiesiog paliktas, koks yra, ir paverstas parku ir viešosiomis erdvėmis, kur bet kada gali patekti visi norintys. Teritorijos dydis apie 1.8 hektarų, tai norint ten viską normaliai pamatyti ir pačilinti, reikia praleisti praktiškai visą dieną. Yra ne vienas food wagonas su užkandžiais ir, aišku, alum, bet turbūt būtų protinga pasiimti ir savo alaus, nes nuklydus kur nors toliau, gali pradėti troškinti

Čia daugmaž reikalai, kokius galima tikėtis matyti ir tyrinėti visą dieną. Kam patinka tokie industrinio paveldo dalykai, tai turės žiauriai gerą laiką


Traukinys, naudotas fabrike




Buvusi dujų saugykla


Aplinkos sutvarkymas+apželdinimas


Va tokie visokie


Galima vietoje nusipirkti puikaus vokiško maisto ir numalšinti troškulį, jeigu netikėtai atsiranda toks poreikis

[John]

Aušinimo baseinai




Aušinimo bokštai




Turbina, naudota fabrike




Krosnys (Cowper stove)


Kibiras, su kuriuo turbūt buvo pilstomas skystas metalas

[John]

Kaminukas


Kaminuko metalinės sąvaržos




Bėgiai ir dabar ant jų augantys medžiai


Įdomu, ką apie tai pasakytų Jekaterina? Čia gerai ar blogai su tais medžiais?


Kai kurios patalpos užtvindytos


Pabėgius perima gamta


Šitie vambzdžiai eina apie 1km į Vakarų pusę nuo fabriko ir sulenda į žemę. Neaišku, kam jie buvo naudojami ir kodėl buvo palikti už parko ribų

[John]

Dar vienas dalykas, kuris šitą "parką" padaro žiauriai cool, tai skirtingi lygiai. Yra daug vietų su dviem lygiais, kai kur yra ir trys lygiai. Žiauriai kietai ir sukuria labai gerą ir immersive atmosferą


Kažkokios tai krosnys ar kažkas panašaus. Atrodo kietai, imho


Bėgiai, ant kurių važiuodavo geležies rūda pakrauti vagonai, kurie rūdą išpildavo į apačioje esančias esančias "duobes"




Šachtos, kur būdavo išpilama rūda


Praktiškai kaip koks kostmodromas


Geležinkelisn ir vagoniukai, kurie kažką veždavo į viršų tame "kostmodrome". Nelabai įsivaizduoju, ką ten jie veždavo, bet atrodo Level 10000 cool

[John]

Krosnys ir vamzdžiai




Galima vaikščioti ir tose duobėse apačioje, visur įrengti praėjimai, kaiptukai ir t.t.


Siena




Mini kinoteatras, kur rodo kažkokius su fabriko istorija susijusius filmukus


Patekti galima ir į viršutinį lygį


Kanalas (aušinimui?) ir neaišku kam skirta struktūra po kaire, ant kurios galima vaikščioti ir netgi yra palikti geležinkelio bėgiai


Kanalas, fontanas ir pėsčiųjų tiltukai

[John]

Xz, kam skirti tiltukai, laiptukai, perėjimai ir t.t. Svarbu, kad žiauriai kietai viskas ir labai faina, nebebuvo laiko aiškintis, kam ten tikrliai viskas buvo naudojama


Ant šito daikto lipti negalima, uždaryti vartai, bet mačiau kažką vaikščiojant "nelegaliai", tai turbūt norint, ir nebijant, galima užlipti


Tako viduryje - geležinkelio bėgiai




Čia daugmaž visas fabriko vaizdas iš toliau esančios kalvos


Tolumoje Ikea ir dar veikianti Thysenkrupp metalurgijos gamykla


Daugiau traukinių, naudotų gamykloje


Parko schema


All in all, žiauriai kieta vieta, kurią absoliučiai rekomenduoju aplankyti visiems, kam bent kiek įdomu industrinis paveldas. Turbūt verta kombinuotui su Unesco paveldo sąraše esančiu Zeche Zollverein, kuris yra visai netoli Essene. Šitas Vokietijos regionas biškiuką kontrastingas dėl nusmurgusių skylių kaip Dortmundas ir Duisburgas vs turtingų ir kietų miestų kaip Dusseldorfas, bet industrinis paveldas yra neįsivaizduojamo gerumo ir šiaip turbūt kiečiausias pasaulyje.

[PoDV]

DE infrastruktūra sukurta auksiniais geriausiais laikais, kokioje Italijoje jaučiasi, kad tie laikai dar gerokai seniau buvo ir dar labiau viskas nudrožta, tuo tarpu pas mus su žmonėmis viskas jau neblogai, ypač ekonomine prasme, senamiestyje, naujamiestyje nedominuoja baisios parduotuvės su aliexprees prekėmis ar kebabinėmis. Pas mus problema ta kad infrastruktūra nelabai spėja paskui žmonių pragyvenimo lygį.

Mano vertinimu infrastruktūra Vilniuje nespėja, nes kai kurios žmonių grupės visoje Lietuvoje. pvz. labiau vyresni žmonės, vieniši tėvai ir neįgalūs, irgi nespėja. Reikia finansavimo viskam, infrastruktūrai lieka pigios medžiagos arba tiesiog nieko. Vilniaus ir turtingųjų burbule suprantu kad su žmonėm kaip ir ok, bet girdėjau istorijų apie tai, kad pasitikėjimas valstybe yra per mažas ir vengiama mokėti mokesčius. Tai leistų per mažesnį skolinimosi poreikį kokybiškiau susitvarkyti valstybei priklausančius reikalus (atskirties mažinimas, infra medžiagų kokybė, VT ir t. t.). Na dar matyt ptsd dėl korupcijos, nes kai kurie mato ją labai didelę, tik gal gudriau užslėptą nei kitur ex-SSRS.

Iš kitos pusės, kalbant apie mažesnius miestus, pats kažkada vieno gatvės remonto metu pamatęs stotelėse rūškanus vyresnio amžiaus žmonių veidus pamąsčiau, kad gali miestą remontuoti, bet žmonių ale nesuremontuosi

Dėl Vokietijos, įdomu, kad katalikiški kraštai kažkaip geriau gyvena nei protestantiški, nors protestantiška Skandinavija, Olandija ir Šveicarija su kalvinistais gyvena kone geriausiai. Kažkokia išimtis iš taisyklės, nors vidutiniškai protestantai Vakarų civilizacijos kontekste skaitosi didžiausi pirkliai ir kariai. Katalikai labiau žemdirbiai ir vyrauja labiau top down santykiai, mažesnis galvojimas apie rytojų. Spėju, tiesiog ne visi kraštai persiorientavo kai sumažėjo didžiulių industrijų poreikis, toks Amerikos Rust Belt efektas. Man giliausias pavyzdys yra Belgijos Valonija, praktiškai Europos vidury, prie Briuselio stovi miestas Charleroi su titulu "the ugliest city in Europe (The World?)".

[Kitas Džiugas]

Mano vertinimu infrastruktūra Vilniuje nespėja, nes kai kurios žmonių grupės visoje Lietuvoje. pvz. labiau vyresni žmonės, vieniši tėvai ir neįgalūs, irgi nespėja. Reikia finansavimo viskam, infrastruktūrai lieka pigios medžiagos arba tiesiog nieko. Vilniaus ir turtingųjų burbule suprantu kad su žmonėm kaip ir ok, bet girdėjau istorijų apie tai, kad pasitikėjimas valstybe yra per mažas ir vengiama mokėti mokesčius. Tai leistų per mažesnį skolinimosi poreikį kokybiškiau susitvarkyti valstybei priklausančius reikalus (atskirties mažinimas, infra medžiagų kokybė, VT ir t. t.). Na dar matyt ptsd dėl korupcijos, nes kai kurie mato ją labai didelę, tik gal gudriau užslėptą nei kitur ex-SSRS.

Iš kitos pusės, kalbant apie mažesnius miestus, pats kažkada vieno gatvės remonto metu pamatęs stotelėse rūškanus vyresnio amžiaus žmonių veidus pamąsčiau, kad gali miestą remontuoti, bet žmonių ale nesuremontuosi

Dėl Vokietijos, įdomu, kad katalikiški kraštai kažkaip geriau gyvena nei protestantiški, nors protestantiška Skandinavija, Olandija ir Šveicarija su kalvinistais gyvena kone geriausiai. Kažkokia išimtis iš taisyklės, nors vidutiniškai protestantai Vakarų civilizacijos kontekste skaitosi didžiausi pirkliai ir kariai. Katalikai labiau žemdirbiai ir vyrauja labiau top down santykiai, mažesnis galvojimas apie rytojų. Spėju, tiesiog ne visi kraštai persiorientavo kai sumažėjo didžiulių industrijų poreikis, toks Amerikos Rust Belt efektas. Man giliausias pavyzdys yra Belgijos Valonija, praktiškai Europos vidury, prie Briuselio stovi miestas Charleroi su titulu "the ugliest city in Europe (The World?)".

Šarlerua pagal baisumą toli iki Pskovo ar Velikij Novgorodo ar to paties Kišiniovo.

[manometras]

Šarlerua pagal baisumą toli iki Pskovo ar Velikij Novgorodo ar to paties Kišiniovo.

Tie žmonės šitų miestų nėra matę arba nepriskiria Europai.

[John]

Kitas Vokietijos miestas Stuttgartas. Nebuvo planų čia lankytis, bet pakeliui iš Dortmundo į Miuncheną taip susifakapino traukiniai, kad teko visiškai neplanuotai ieškotis nakvynės būtent Stuttgarte. Ir visai patiko. Nors tiek Dortmundas, tiek Stuttgartas yra ~600K gyventojų turintys miestai (dėl to paties puikiai tinka ir palyginimui su Vilniumi, beje), bet kontrastas toks žiaurus, kad atrodo, jog esi ne kitoje šalyje, o labiau kitoje galaktikoje. Visi blogi dalykai, kuriuos rašiau apie Dortmundą, Stuttgarte yra visiška priešingybė. Miestas akivaizdžiai turtingas, žmonės civilizuoti, nesimato prastos demografijos, daug gerų restoranų ir kavinių ir šiaip maloni atmosfera ir vaibas.

Lautenschlagerstrasse centre. Gaila, kad Vokietijoje labai sunku rasti senesnių Street view, bet panašu, kad kažkada ne per seniausiai čia praėjo nemaža gatvių humanizacijos banga, bent jau kai kuriose gatvėse










Bolzstrasse


Miestas išsidėstęs ant kalvų, labai priduoda geros atmosferos

[John]

Naujų pastatų centre irgi matosi


Zimmermannstrasse. Mažaaukštis užstatymas centro periferijose


Alexanderstrasse, gana tipiškos išvaizdos Stuttgarto gatvė


Wilhelmsplatz


Tagblatt-Turm, tarpukario modernizmo daugiaaukštis (1928)

[John]

Čia turbūt kažkoks vėlesnis (60s?) reikalas


Konigstrasse ir Tubinger Strasse


Tubinger Strasse




Kažkoks modernus šoping molas centre


Iš šoping molo, įėjimas į požeminę U-Bahn stotį (Rotebühlplatz Stadtmitte)

[John]

Koks tai visai geras pėsčiųjų pasažas su restoranais šalia naujo projekto


BYD salonas, Theodor-Heuss-Strasse


Nadlerstrasse. Čia irgi turiu įtarimą, kad praėjo humanizacija, tik be senų Streetview neina patikrinti






Dar daugiau kinietiškų mašinų

[RokasLT]

VOK geležinkeliai pasižymi tragižka vadyba, jau daug metų.

[John]

Tokios simpatiškos Stuttgarto gatvės kalvų šlaituose (Schlosserstrasse+Weissenburgstrasse)






Weissenburgstrasse. Sunkoka suprasti įkalnę, bet galima neblogai matyti gatvės ir pastatų apačios kampą. Tokių gatvių Stuttgarte gana daug


Populiarus ženklinimas, reiškiantis, kad čia yra dviračių gatvė ir barankoks sukiotojai turi vairuoti atsargiau


Neblogų įkalnių yra


Yra ir taktinio urbanizmo, kai aksfaltas ir parkavimo vietos panaudojamos žmonių reikmėms

[John]

Stuttgarto U-Bahnas. Realiai, kaip ir daug kur kitur Vokietijoje, smarkiai užturbintas tramvajus su požeminėmis stotimis ir tuneliu centre, ir gatvių viduriu einančiomis trasomis už centro. Stuttgarto U-Bahno "tramvajaus" įdomumas dar tas, kad čia ne low-floor, o aukštagrindis tramvajus su aukštomis platformomis. Atrodo ne taip "sexy" ir "estetiškai" kaip modernūs žemagrindžiai tramvajai, bet gali sutalpintui daugiau keleivių ir daugiau erdvės viduje


Naujesni projektai toliau nuo centro (Schlossstrasse). Gal ir nėra top pavyzdžiai, kaip reiktų daryti, bet viskas atrodo neblogai. Atkreipkti dėmesį, kad viskas yra viešai prieinama visiems, nėra jokių tvorų




Johannesstrasse. Tie staliukai ir krūmeliai kairėje - vietoj buvusių parkavimo vietų


Politiniai atsišaukimai "AFD yra subinė". Johannesstrasse


Šalia Hölderlinplatz U-Bahn stotelės


Solidūs namai (Lindenspurstrasse)

[John]

Dillmann gimnazijos pastato vienas iš fasadų


Hölderlinplatz U-Bahn stotis. Stuttgartas man patiko tuo, kad čia paneigiami praktiškai visi mitai, kurie naudojami skleisti melams, kodėl Vilniuje "negalima" statyti tramvajaus: reljefas, nepakankamai plačios gatvės, nėra kaip statyti centre. Stuttgarto U-Bahnas labai sėkmingai kopia į labai stačias įkalnes, išsitenka siaurose gatvėse, centre eina tuneliuose ir šiaip gerai veikia ten, kur, pasak Pakalnio ir panašių glušių, negalėtų veikti




Šiaip random pastatas. Mažiau "paramos Gazai" ir "palestiniečiams", daugiau Izraeliui ir Ukrainai. Stiprus kontrastas nuo Dortmundų ir Duisburgų


Lautenschlagerstrasse


Stuttgart Hauptbahnhof stoties rekonstrukcija. Nežinojau, kas čia per projektas, bet buvo akivaizdu, kad kažkas big. Pasigooglinęs išsiaiškinau, kad čia Stuttgart 21 projekto dalis, kurio kaina ~10 mlrd. Eur geležinkelių infrastruktūros upgreidams ir rekonstrukcijoms, įskaitant centrinę Stuttgarto stotį. Įdomu, kaip jiems tokie projektai nėra "per brangu", "nesąmonė" arba "naujieji vasiukai"? Galėtų sau ramiai važinėti supuvusiais troleibusais ir įmetę durnių apsimesti, kad nieko keisti nereikia




Tiek iš Stuttgarto. Reiktų ten dar kada užsukti prie progos, nes yra Porsche ir Mercedes Benz muziejai, kur būtų žiauriai įdomu apsilankyti. O šiaip, pabuvus naktį ir pusdienį Stuttgarte, ypač po Dortmundo, net palengvėjo. Pasirodo, Vokietija dar nėra prarasta ir žlugusi.

[John]

VOK geležinkeliai pasižymi tragižka vadyba, jau daug metų.

Aš šituo sėkmingai įsitikinu jau antrą kartą per paskutinius dui apsilankymus Vokietijoje. Praėjusį kartą ICE traukinys buvo tiesiog šiaip atšauktas, o šį kartą kažkokie ten dideli potvyniai buvo, dėl ko praktiškai visi ICE ir IC traukiniai buvo atšaukti. Anyway, apie traukinius parašysiu kitose temose, kur dar ir palyginsiu DB, ÖBB, Trenitalia ir Italo aukščiausiose klasėse.

[PoDV]

Nuotraukose Stuttgarto kalvos kažkiek Vilnių arba Kauną primena. Net kai kurie pastatai. Pvz. Dortmundas mažiau primena Lietuvą, pastatų dizainai lyg prašauna savo stiliumi, smarkus dviračių juostų naudojimas (ko vengiama Lietuvoje, nes a) arba nenorima mažinti greičio dėl poros dviratininkų b) šiaip nesaugu, nes judi su nevisiškai prognozuojamu automobilių srautu.
Beveik pilnai lygumose esančioų miestų atžvilgiu visai įspūdingi tie kalvoti miestai, pvz. vis tik Vilnius visai gražus dėl būtent kalvyno. Jie šiek tiek primena rimtesnių kalnų prieškalnes, labiausiai Vidurio Europos ar net tos pačios Vokietijos neaukštų kalnų regionus.

Aišku kad Vilnius gali turėt Stuttgarto lygio VT, kaip ir atitinkamai pagal savo miesto dydį Kaunas, Klaipėda, gal net po vieną tramvajaus liniją Šiauliuose ir Panevėžyje.

Šarlerua pagal baisumą toli iki Pskovo ar Velikij Novgorodo ar to paties Kišiniovo.

manometras gerai paminėjo, kad ten mentaliai yra už Europos faktinės ribos. Charleroi net iš principo negali būti ale baisiausiu pasaulio miestu, daugybę miestų tiesiog skęsta iki 15 m aukščio šiukšlių krūvose prie pagr. gatvių, didžiuliame užterštume, avarinės būklės pastatais. Tik matyt juos taip reklamuot būtų tiesiog didžiulis mentalinis sulūžimas (mental breakdown) daug žmonių, kuriem teko gimti ir gyventi tokiose miestuose. Charleroi nieko baisaus, dar gali užsidirbti iš to. Europoje negražūs yra posovietiniai miestai (nebent specialiai iššiūstyti veido saugojimo, turizmo tikslams), bet ten tiesiog bendrai kitokia aplinka, kitaip statyti miestai, mažiau orientuotąsi į humanizmą kaip tokį.

Dar veikia expectation, kad Vakarų Europoje (net ne Pietų) tikiesi aukščiausio lygio miestų, kaip pvz. Leipzigas, Stuttgartas ar Kopenhaga, bet nemažai pramoninių miestų (koks pvz. yra Dortmundas ar Charleroi) tiesiog išskrenda iš konteksto.

Lietuvoje Kaunas, Panevėžys, lyg Šiauliai labiau pramoniniai, bet Kauno grūdai ar Panevėžio ekranas dar ne tas lygis, jaučiasi šiokia tokia humanizmo įtaka (Laisvės alėja, Laisvės aikštė, tvarkingi parkai, upių pakrančių takai), gal dėl to turtingesnis Stuttgartas gal net kažkiek ir primena Vilnių arba Kauną (atsižvelgiant į atitinkamą daugelio sričių išsivystymą), o ne kokį nors Vidurio Slovakijos pram. miestelį, ar Pskovą, Daugpilį. Vilnius ir Klaipėda net ne kiek pramoniniai, o labiau fasadiniai, nors nesiekia Birštono, Druskininkų, Palangos iščiūstimo lygio (norėtume, aišku, ypač šiam forume + geresnis VT).

[LBP]

Kažkada sekiau Štutgarto stoties rekosntrukcijos temą. Dėl "ne per brangu" - tikrai per brangu. Ėjo straipsniai, kad štai kaina jau pasiekė 1 mlrd Bet šiaip bendrai įspūdingas projektras, ypač tos skirtinguose lygiuose prasilenkiančios požeminės traukinių linijos. Iš esmės tai labai big "gatvių humanizavimo" atvejis, nes sukiša po žeme labai daug dalykų.