BY. Baltarusija. Ne vien Minskas

[laimutis]

Gražus reportažas, pats miestas švarus ir tvarkingas.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Boriso ir Glebo cerkvė (1519 m.)



Pašto gatvėje.





Priešais Lenino aikštę - parkas su memorialu žuvusiems Antrajame Pasauliniame kare.



Naugardukas įsikūręs gana aukštoje vietoje ir kai kurių gatvių perspektyva yra tokia.



Minsko gatvė.



Dar vienas žvilgsnis į Nikolajaus soborą.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Dar pora Lenino aikštės vaizdų.





Ant namo priešais Domininkonų bažnyčią sienos štai tokia viduramžių Naugarduką vaizduojanti freska.



Domininkonų bažnyčia iš kitos pusės.



Atgal link stoties einame Tarybų gatve.





Prie autobusų stoties. Naugarduke nėra geležinkelio, tad autobusai yra svarbiausia tarpmiestinio susisiekimo priemonė. Nors apie baltarusiško viešojo transporto ypatumus galima būtų rašyti ir rašyti - toje srityje nuo Lietuvos jie atsilieka šviesmečiu. Pakanka pasakyti, kad 55 km "greituoju" (taip buvo parašyta ant bilieto) autobusu (kuris buvo priemiestinis kledaras) į Lydą važiavau nei daug, nei mažai - pusantros valandos.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Lyda (Ліда) - antras pagal dydį Gardino srities miestas (~100k gyventojų), įsikūręs vos daugiau kaip 30 km nuo Lietuvos sienos.

Miestas ilgą laiką priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei, o to pėdsakų galime rasti kad ir gatvių pavadinimuose. Štai nuo stoties link centro einame Gedimino bulvaru.



Bulvaro pabaigoje - svarbiausia miesto lankytina vieta. Pilis čia buvo pastatyta dar Gedimino laikais ir taip pat neretai vadinama jo vardu.



Netoli pilies. Tvarkos stokos čia neprikiši.



Pilis buvo sugriauta per Didijį Šiaurės karą, tačiau I dešimtmetyje Aleksandro Didžiojo (atsiprašau, Lukašenkos) įsakymu atstatyta. Iš išorės lyg ir neblogai...





Šalia pilies - didelis tvenkinys su fontanais.



Apėję aplink pilį einame į vidų. Įėjimas mokamas, tačiau kainuoja kažkokią nelabai didelę sumą, regis 20 000 BYR.

Viduje pasitinka žvyruota aikštė ir kažkokie nedastatyti mediniai barakai.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Galima pasilypėti į galerijas ir pro šaudymo angas pasidairyti į apylinkes.



Gedimino laikais meistrai naudojo sovietines raudonas plytas ir labai negrabiai gleizojo viską skiediniu.



Gedimino laikais mėgo cementinius laiptus.



Ir, žinoma, Gedimino laikais pilims buvo labai būdingos gelžbetoninės perdangos.



Komentarų turbūt nereikalauja. Na, bent jau pro šaudymo angas galime pasidairyti - vaizdas kvapo negniaužia, o bet tačiau vistiek geriau nei pilis.



Keliaujame tolyn. Augalinė skulptūra skverelyje prie pilies.



Žvilgsnis atgalios į už medžių besislepiančią pilį.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Barokinė Švento Kryžiaus bažnyčia, pastatyta 1770 m.





Kaip suprantu, atlaidai. Žmonių daug, gatvė priešais bažnyčią uždaryta, viską prižiūri keli milicijos ekipažai - žodžiu, įvykis. Apskritai Gardino srityje katalikų daug ir pažvelgus į tautinę regiono sudėtį tai nenuostabu - beveik ketvirtį gyventojų čia sudaro lenkai.





Mažosios architektūros pavyzdys. Apskritai imant Lyda su savo pavienių istorinių paminklų ir penkiaaukščių chruščiovkių samplaika bei kažkokia nenatūralia, tuščia ir sterilia tvarka labai primena latvių Jelgavą.





Kultūros rūmai.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Už kultūrnamio prasideda gana didelis ir labai tuščias parkas.





Užtvenktas upelis.





Parko gilumoje - memorialas žuvusiems kariams (1966 m.). Taip ir nesupratau, ar jis čia bendrai visų karų aukoms, ar tik II Pasaulinio (kuris baltarusio istorinėje sąmonėje yra svarbesnis už visus kitus kada nors vykusius karus kartu sudėjus ir padauginus iš 100).





Grįžtame iš parko į centrinę miesto dalį. Lenino aikštė ir buvę Karininkų namai (dabar lyg menų mokykla).

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Stalininės architektūros kino teatras.



Klasicistinė Archangelo Mykolo cerkvė (1825 m.). Pastatyta ji buvo kaip katalikiška bažnyčia, tačiau gana greitai sudegė, o suremontavus jau po 1863 m. sukilimo buvo atiduota stačiatikiams.





Grįžtame į Lenino aikštę. Kaip gi be paminklo revoliucijos vadui?



Lenino aikštė.



Grįžtant link autobusų stoties (nors Lyda ir šioks toks geležinkelio mazgas, vykti į Minską vistiek patogiau autobusu) dėmesį patraukė gana nemaža cerkvė. Kaip pasirodė priėjus arčiau - gana nauja, o kaip pasirodė panagrinėjus informaciją internete - dedikuota Visiems Šventiesiems ir pašventinta 2006 m.

[Knope]

Viskas labai labai panašu į Lietuvą. Skiriasi tik aikščių pavadinimai ir daugiau mėlynos spalvos. Ir, kad stovi leninai. O kad autikai yra kledarai nėra ko stebėtis, atkreipkite dėmesį, kokie važinėja į Trakus (ne bet kur). Jaučiu, kad ir antropologinis tipas Baltarusijoje tas pats O šiaip, ačiū už įdomias nuotraukas.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Taip, kledarų yra ir pas mus, bet ne taip masiškai ir ne tokio lygio. Na, ir 300+ km kelionėse priemiestinių autobusų Lietuvoje irgi nelabai pamatysi, o aš va iš Nesvyžiaus į Myrą važiavau tokiu autobusu, kurio maršrutas šiaip jau Soligorskas - Gardinas (kažkas apie 350 km).

Labiausiai užmuša vis dėlto greitis. Iš Gardino į Naugarduką (170 km) - 4 valandos, iš Naugarduko į Lydą (55 km) - pusantros valandos, iš Minsko į Nesvyžių (130 km) - beveik dvi su puse. Važiuodamas, iš akies sprendžiant, 60 km/h autobusas kriokia nesavu balsu ir atrodo, kad tuoj paleis paskutinį dūmą, po to kur nors miestelioke sustoja penkiolikai minučių pailsėt.

Bet šiaip visai smagi atrakcija ten važinėtis, pamatai viską visiškai kitaip nei per automobilio langą. Tai koks diedukas eina aiškintis su vairuotoju, kad tas truputį ilgiau stotyje pastovėtų, nes diedukui norisi vynelio nusipirkt, o po to tas pats diedukas autobuse ilgiausius filosofinius monologus postringauja, tai tenka patirt, kad bilietą į pravažiuojantį autobusą reikia pirkt kasoj, bet tą galima padaryt tik atvažiavus autobusui, dėl to likus beveik pusvalandžiui aplink kasą jau stovi eilė žmonių, kuriems reikia į Minską, tai autobusas atsisako užsivest ir vairuotojas su raktais eina bandyt prikelt variklį ar kas jam ten neveikia.

[Garbanius]

Nuotraukose nesimato zmoniu, cia specialiai ir tikrai tokia nykuma? Kazkas minejo panasumu i Lietuva, man taip neatrodo.

[Lettered]

Nuotraukose nesimato zmoniu, cia specialiai ir tikrai tokia nykuma? Kazkas minejo panasumu i Lietuva, man taip neatrodo.

Lietuvoje mažesniuose miestuose irgi retas dalykas sutikti žmogų, netgi didesni miestai pakankamai tušti.

[Garbanius]

Lietuvoje mažesniuose miestuose irgi retas dalykas sutikti žmogų, netgi didesni miestai pakankamai tušti.

Taip, visiskai sutinku. Tik man idomu ar Baltarusijoj tas pats.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Nuotraukose nesimato zmoniu, cia specialiai ir tikrai tokia nykuma? Kazkas minejo panasumu i Lietuva, man taip neatrodo.

Tikrai ne specialiai. Ir apskritai įspūdis tikrai toks, kad žmonių gatvėse mažiau nei tokio pat dydžio miestuose Lietuvoje. Gardino hostelyje su kažkokiu lenku (katram irgi pasirodė, kad gatvės labai tuščios) dar apkalbėjom šitą klausimą ir nusprendėm, kad žmonėms eit į kokias kavines daugumoj per brangu, o šiaip blūdyt po miestą nėra ypatingų tradicijų. Sportuojančių (bėgiojančių ar važinėjančių dviračiu) irgi matėsi radikaliai mažiau nei pas mus.

Tą pasakius, tokia Lyda net ir pagal baltarusiškus mastelius labai tuščia pasirodė. Na, ten tiesa sekmadienis buvo, oras irgi ne itin geras (permainingas, tarpais lijo, vėsoka ir vėjas gana stiprus pūtė), tai gal ir tas prisidėjo.

[Knope]

Tikrai čia sekmadienis veikė Ir oras. Gal paros metas. O sekmą dieną pas mus irgi tyluma, ramuma.

[k0fis]

Mes irgi turim tokį patį gražų, sutvarkytą kino teatra N. Vilnioje


Lydoje vis dar viduje kino teatras ar irgi kokia Maxima?

[Petrozilijus Cvakelmanas]

/\ Tiksliai nežinau. Gal ir nebe kino teatras, o koks kultūrnamis, bet kad ne Maxima tai irgi faktas.

O šiandien trumpai pasidairykime po Nesvyžių (Нясвіж) - nedidelį, maždaug 15 000 gyventojų turintį rajono centrą pačiuose Minsko srities vakaruose, labiausiai garsėjantį į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įtrauktais XVII a. pradžios Radvilų rūmais.

Turiu pasakyti, kad su Nesvyžiumi banaliai nesisekė. Planas buvo toks: ryte autobusu į Nesvyžių, per porą valandų viską sparčiai apžiūrėti ten ir traukti vieninteliu autobusu į Myrą. Jau ryte išsiaiškinau, kad neveiks Nesvyžiaus pilies muziejus - sanitarinė diena. Sukirbėjo mintis nevažiuoti, bet ant smūgio nepavyko sugalvoti nieko geresnio. Stotyje paaiškėjo, kad autobusas išvyksta 20 minučių vėliau nei turėjo pagal internete rastą grafiką - ką gi, ir taip laiko buvo nedaug, dabar jo dar sumažėjo. Bet linksmiausia pasidarė jau atsidūrus pačiame Nesvyžiuje.

Problemos ten iš tikrųjų dvi: visų pirma tai užkampis faktiškai trijų sričių susikirtimo taške, su kuriuo susisiekimas visuomeniniu transportu yra labai prastas; antra, ten remontuojama ir neveikia pagrindinė autobusų stotis, tad dalis autobusų stoja prie autobusų parko miesto pakraštyje, dalis - laikinoje stotyje centre. Minsko autobusas stojo prie autoparko, tad teko dar dvidešimt minučių sugaišti kol nusigavau iki centro.

Dar blogiau buvo tai, kad buvo visiškai neaišku iš kur vyks autobusas į Myrą. Autoparkas nuo centro gana toli, laikinąją stotį net ir rasti nebuvo taip paprasta, vietiniai arba nieko nežinojo, arba kiekvienas sakė savaip, tad didesnę laiko dalį ne apžiūrinėjau žymias vietas, o laksčiau po miestą ieškodamas stoties. Tad ir į rūmų kiemą nebeužėjau (kažkiek sutabdė ir kaina - 70 000 rublių jau nebe visai simbolinė suma, o laiko kažką ten apžiūrėti būčiau turėjęs maksimum penkiolika minučių) reportažas gavosi trumpokas - miestas tikrai vertas didesnio dėmesio.

Šalia to dar lijo, pūtė stiprus vėjas ir sulaužiau lietsargį. Bet stotį radau, tamsioje kasoje kasininkė patikino, kad autobusas į Myrą važiuoja iš autoparko, tad gal ir teko sukarti kelią atgal iki jo, bent jau išsikapstyti iš Nesvyžiaus pavyko pakankamai sklandžiai.

Kaip ten bebūtų - nuotraukos.

Einant nuo autoparko link centro. Kitapus tvenkinio dešiniau matosi Radvilų rūmų fragmentas, kairiau - Dievo Kūno bažnyčia.



Slucko vartai.



Bendrai Nesvyžiaus centras atrodo maždaug taip.





Prie Nesvyžiaus pilies randame būtiną Baltarusijos miesto atributą - Antrojo Pasaulinio karo memorialą.



Nesvyžiaus pilis iš išorės.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Iš išorės vaizdą užstoja pylimai, bet kažkokį bendrą įspūdį susidaryti galima.





Tolėliau už pilies prasideda parkas, ar tiksliau visas parkų kompleksas, besitęsiantis gal du kilometrus. Keli jo fragmentai.







Paminklas pirmosios baltarusiškos knygos (išleistos, beje, būtent Nesvyžiuje) autoriui Simonui Budnui



Koplytstulpis prie bažnyčios, silikatinių plytų trobos fone.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Dievo Kūno bažnyčia - pirmoji barokinė bažnyčia LDK (1593 m.). Joje palaidoti 72 Radvilų šeimos nariai.







Centrinė gatvė, pavadinta, žinoma, Lenino vardu.



Miesto rotušė - seniausia išlikusi Baltarusijoje. Pastatyta 1596 m., perstatyta 1752 m.



Dar vienas Leninas į kolekciją.



Centrinėje miesto dalyje dominuoja pakankamai senas užstatymas.



Paskutinės nuotraukos jau darytos paskubomis ir šiaip akivaizdu, kad norint normaliai ten visą apžiūrėt reiks kada važiuoti dar kartą. Tik planuojant viską kiek kitaip.

[Depeche]

sakyčiau pakankamai solidžiai atrodo