/\
Dar pridėk ispanų ir toks vaikas galės bet kur ir su bet kuo pasaulyje susikalbėti .
O šiaip kažkada buvau užsirašęs į mandarinų kalbos pradmenų kursus, bet taip ir nenuėjau... .
Beje, visai neseniai mačiau, kad Kinijoje jau yra visokių internshipų, kur tiesiog užsiregistruoji, susimoki ir gali važiuoti pasistažuoti į Kiniją keletai mėnesių ar kokiam pusmečiui. Planuojantiems ar norintiems kažką ateityje daugiau su Azija turėti ar tiesiog šaunios patirties įgauti visai įdomus variantas :-). Jei keliais meteliais anksčiau būčiau apie tokius dalykus sužinojęs, gal ir būčiau pabandęs.
Ačiū Meier ir Pauliak. Visada malonu, kai kam nors patinka.
Beje, per savo nelabai ilgas viešnages Kinijoje supratau vieną dalyką - patiems jau gal ir nepavyks to pasiekti (na jaunesniems ir atkaklesniems gal ir pavyks), bet jeigu nenorite kenkti savo vaikams, verskite juos bet kokia kaina išmokti kalbėti ir skaityti/rašyti mandarinietiškai (+angliškai). Tokia kalbų mokėjimo kombinacija gali atverti labai daug durų.
Kas mane Kinijoje visgi nustebino (o Kinijoje nemažai laiko esu praleidęs, bendroj sumoj artėju link pusės metų), tai kiek vakariečių jau šiandien kalba mandarinų kalba. Tas procesas Vakaruose jau stipriai pajudėjęs, ir ko gero tenka pritarti - Vakarų civilizacija kalba angliškai, o štai Kinija kalba kinietiškai (=mandarin) ir kur kas patogiau yra kalbėt kinietiškai. Iš kitos pusės, geopolitiškai vertinant, šalia anglų ir kinų kalbų (su kinų kalba problema, kad reikia didžiulės laiko investicijos) lietuviams turbūt panašiai vienodai naudinga mokėti yra rusų ar vokiečių kalbas. Ne dėl to, kad manyčiau, jog rusai pasaulyje vis dar užima didelę rolę - išties turbūt priešingai - bet dėl to, jog ją išmokti lietuviams žymiai lengviau ir pritaikymo dažnu atveju daugiau nei kinų kalbos. Beje, Kinijoje ko gero kultūra yra ne mažesnis barjeras nei anglų kalba, ir visgi bandysiu teigti, jog kultūros supratimas (kuris nebūtinai eina kartu su kinų k.) yra dar didesnė vertybė nei kalbos mokėjimas. Bet kuriuo atveju, šiuo metu yra trys didžiulės normaliai veikiančios ekonominės bendrijos pasaulyje: JAV su satelitais, ES su satelitais ir Kinija. Ir pagrindinis veiksmas visgi vyksta būtent šiuose blokuose.
jeigu nenorite kenkti savo vaikams, verskite juos bet kokia kaina išmokti kalbėti ir skaityti/rašyti mandarinietiškai (+angliškai). Tokia kalbų mokėjimo kombinacija gali atverti labai daug durų.
Visi lyg ir pamirštą vieną dalyką - kinų k. yra sunki ir labai skiriasi nuo lietuvių, rusų ar anglų. Taip paprastai jos neišmoksi (pvz. tik kompiuteriu).
Visi lyg ir pamirštą vieną dalyką - kinų k. yra sunki ir labai skiriasi nuo lietuvių, rusų ar anglų. Taip paprastai jos neišmoksi (pvz. tik kompiuteriu).
Kalba imanoma ismokti, reikia tik pastangu ir pakalbeti su native speakeriais .
"I just want you to know that, when we talk about war, we're really talking about peace." —Washington, D.C. June 18, 2002
Kalba imanoma ismokti, reikia tik pastangu ir pakalbeti su native speakeriais .
Kinai nėra draugiška, ar savikritiška tauta. Nemažai daliai jų trūksta kantrybės ar geranoriško noro padėti. Nesvarbu, kad patys anglų k. "įkerta" sunkokai.
Kinai nėra draugiška, ar savikritiška tauta. Nemažai daliai jų trūksta kantrybės ar geranoriško noro padėti. Nesvarbu, kad patys anglų k. "įkerta" sunkokai.
taip reikia pabendrauti su studentais jie nori savo anglu kalba irgi patobulinti.
"I just want you to know that, when we talk about war, we're really talking about peace." —Washington, D.C. June 18, 2002
Reikia vaikui sakyti taip. Sūnau, jeigu išmoksi kinietiškai, vartysi va tokias. Jeigu nesimokysi, tave vartys va tokia.
Kraštutinumai ir tiek. Moterys turi plačius klubus, o berniukiški kūnai nėra natūralu, nors ir šiais laikais madinga. Patys sau apsunkinate gyvenimą ir dar kitiems darote įtaką. Žinoma, vakaruose didelė problema, kad žmonės daug valgo ir mažai juda, bet neužilgo ir į Kiniją tai persimes.
Nori pasakyti, kad jų apykaitos sistema kitokia? Tik baltoji rasė linkusi tukti? Kažkaip neteko girdėti to.
John teisus. Didžiausias skirtumas yra maistas. Iš patirties sakau, kad ten tikrai labai sunku priaugti svorio su tokiu maistu. Vakaruose valgo viską, o greitas maistas yra laabai populiarus, tuo tarpu ten greitas maistas nėra toks mėgstamas, nekalbant apie užsieniečius. Ir šiaip jų maitinimasis yra daug sveikesnis. Jie žiūri ką valgo.
O gal genai? Nes vakaruose yra tu kinu ne pirmos kartos ir jie nera stori, nors valgo ta pati vakarietiska maista.
Yra ir baltaodžių, kurie valdo vakarietišką maistą ir netunka, ane? Visada žmones audrino tas žodis genai. Taip, jie turi įtakos, bet kiek daug? Nejaugi per porą dešimtmečių pasikeitė visas vakarų kultūroje gyvenančių žmonių genofondas ir staiga pradėjo visi tukti. Na, taip gi nebūna (arba mes dar to nežinome). Keičiasi pati kultūra ir požiūris į maistą. Persivalgymas, hipodinamija, šlamšto ryjimas ir t.t. Ir turi nutukėlius.
Geras pavyzdys yra prancūzai. Jų maiste labai dominuoja sveistas, sūris ir kiti riebūs maisto produktai, tačiau jie vieni iš ploniausių ir ilgiausiai gyvenančių. Viskas vis tiek sueina į valgymo kultūrą - kaip, ką ir t.t. valgai. O prancūzai tą išmano.
Turbūt kad ne tik maistas. Pavyzdžiui, Malaizijoje tiesiog žiauriai kontrastuoja kiniečiai ir malajai. Malajai storesni, o kiniečiai (ypač moterys) kur kas labiau kreipia dėmesį į išvaizdą. Tiesiog grožis ir įvaizdis užima svarbesnę vietą socialinėje erdvėje. Kodėl beveik niekada nepamatysi storų japonų?
Aišku grožio kultas egzistuoja. Ne veltui azijiečiai pirmauja pagal plastines operacijas. Bet vėlgi šitoj vietoj paminėčiau maistą kaip vieną iš priezasčių, malajų maistas skiriasi nuo japonų, p.Korėjos. Jis riebesnis nei rytų Azijoj ir ne toks aštrus, kas irgi sulaiko, galima sakyti, nuo nutūkimo. Ta grožio kultūra yra iškreipta, ji galima sakyti lemia tavo socialinę padėtį. Taip, kad, mano manymu, būtent šitos dvi priežastys pačios svarbiausios ir atskirti kažkurią vieną nelabai galima. Dėl šių priežasčių tikrai Azijai negresia nutūkimo kultas.
Comment