Taip, todėl Vakaruose kryzius, o rytiečiai mėgaujasi nemokamamomis technologijomis.
Kažin. Greičiau rytiečiams geriau sekasi kontroliuoti korporacijas. Taip sakant, valstybės pasirinkusios ekonomikos modelį, kuriame valstybė turi svarbesnį vaidmenį, laimi prieš tas valstybes, kuriose ekonomikos modelis yra laukinis kapitalizmas.
Aišku Vakaruose tokia nuomonė būtų sumalta kaip "neteisinga", bet iš esmės taip. Bankai ir kitos Vakaruose įtakingos korporacijos savo sąlygų ten nediktuoja. Arba daro tai ne tiek, kiek JAV ar Europoje.
Niekas negali būti sumalta, kas yra pagrįsta argumentais. Net ir "baisiuosiuose" vakaruose.
Paaiškink tai mainstreaminei Britų ar JAV žiniasklaidai, politikams ar tų pačių korporacijų galvoms
O to ir nereikia daryt. Vakaruose egzistuoja žodžio laisvė bei demokratija, kurių dėka žmonės išsirinks tai kas jų valstybei yra naudingiausia.
Koją pakišti gali tik visuomenės apatija tam kas vyksta jų valstybėje.
<..>Jei ir neatsidursi kalėjime, būsi diskredituotas ir sutrintas, nepriklausomai kiek racionalių ir pagrįstų argumentų pateiksi. Jau po pirmo žodžio būsi perrėktas ir galėsi visus savo argumentus susikišti į vieną vietą. <..>
Dėl kalėjimo suabejojčiau. Viskas priklauso nuo to kaip savo nuomonę pateiki. Jeigu pradėsi įžeidinėti, tai, žinoma, gali likti ir nesuprastas. Be to, tavęs išgirdimas priklauso ir nuo to, į kokią publiką kreipiesi.
Esmė yra ne sistemos demokratiškumas (Singapūre jo yra mažai), bet bendras visuomenės išprusimas ir iš tos visuomenės iškylančių valdžiažmogių kompetencija ir suvokimas, kaip turi būti valdoma valstybė.
Iš demokratiškumo gimsta visuomenės išprusimas, nes ji suvokia švietimo svarbą.
"demokratinė" korporacijų+jos įtakojamų valdžiažmogių ar stiprios a le "valstybininkų" valdžios sistema, kur valdžioje esantys žmonės turi daugiau kompetencijos ir galių veikti savarankiškai.
Nesuprantu kam reikia visas santvarkas "prirašyti" vienam iš dviejų primityvių variantų. Pasaulis yra įvairus ir gerai tvarkytis moka ne tik fizines bausmes toleruojantis Singapūras, bet ir vieną seniausių konstitucijų pasaulyje turinti Šveicarija.
Todėl, kad tai dvi dominuojančios sistemos. Afrikoje yra dar kitokia sistema - karo lauko vadų. Bet tai niekam nerūpi, nes jie nesprendžia pasaulio tvarkos. Pagrindinės sistemos, kurios šiuo metu veikia pasaulyje yra būtent mano minėtos, nes jos veikia šalyse, kurios sprendžia esminius pasaulio reikalus. Šveicarijos sistema man labai patinka, bet tai visiškas unikumas pasaulio mastu. Tokiai sistemai reikalingas ypatingai aukšto lygio visuomenės išprusimas ir sąmoningumas, kokio turbūt nėra niekur kitur pasaulyje.
Apie valstybes, kuriose "nieko gero" nekalbu". O pasaulyje dominuoja ne tos valstybės, kurios aklai pasikliauna tam tikrų santvarkų šablonais, o tos, kurios randa tokią santvarką, kuri efektyviausiai lemia socialinę, mokslinę bei kitokias pažangas. Ir Kinija tapo įtakinga ne todėl, kad yra komunistinė.
Tai visvien yra gana efektyvi sitema, nes ji, kaip bebūtų, veikia, bet dabartinė skolų krizė yra vienas iš jos šalutinių efektų, kokių nėra ir negali būti, pavyzdžiui, Singapūro ar Kinijos sistemose. Klausimas, kuri sistema geresnė: "demokratinė" korporacijų+jos įtakojamų valdžiažmogių ar stiprios a le "valstybininkų" valdžios sistema, kur valdžioje esantys žmonės turi daugiau kompetencijos ir galių veikti savarankiškai. Bent jau dabartiniu metu pastaroji sistema akivaizdžiai veikia geriau. Tokia sistema gali priimti sprendimus greičiau ir efektyviau ir iš tiesų atstovauti visų pirma visuomenės, o ne korporacijų interesams. Galimas šalutinis efektas tas, kad į valdžią kokiu nors būdu patekę tam darbui netinkami žmonės gali pradėti priiminėti blogus sprendimus, bet dėl jų didelės galios gali būti sunkiau juos pašalinti dėl išorinių veiksnių (korporacijų ir pačios visuomenės) silpnumo ir įrankių stokos.
Na, dėl Kinijos esi neteisus. Jų skola auga ir niekas realiai net nežino jos dydžiu. Negaliu pasakyt kada, bet anksčiau ar vėliau ten reikės stipriai karpyti išlaidas ir imtis taupymo priemonių kaip Europoje.
Na Kinija kaip ir turi visišką laisvę ir kompetenciją vesti savo monetarinę politiką. Plius turi daug rezervų US Doleriais ir kitomis valiutomis. Jeigu kam ir reiktų rūpintis dėl skolų, tai tikrai ne Kinijai. Net nekalbu apie galingą industrinį pagrindą, kuris tą šalį vienaip ar kitaip apsaugos nuo rimtos krizės.
Kokia nors Graikija grimzta dugnan ne tiek dėl pačių skolų savaime (kaip minėjau, Japonijos atitinkamos "skolos" yra keliskart didesnės), bet dėl to, kad jie neturi jokio rimto ekonominio pagrindo, kuriuo galėtų kurti pasitikėjimą savo valstybe ir, esant reikalui, užsipirkti užsienio valiutų. Iš esmės į tai viskas ir susiveda - pasitikėjimą šalies ekonominiu pajėgumu. Kol likęs pasaulis ir vietiniai (o Kinijos rinka yra didžiausia pasaulyje) pasitikės savo šalies sugebėjimu tvarkytis, tol buhalterinės "skolos" tebus nieko nereiškiantys skaičiai.
Kinijos skolinimosi schema yra tokia: vietinė valdžia nori vykdyti projektą (aplinkelį, soc. būstas ir t.t.). Ji imą paskolą iš banko (dažnai iš didžiojo ketverto). Tačiau, kad gauti paskolą, reikia kažką užstatyti, t.y. duoti garantą. Beveik visada tas užstatas yra žemė. Taigi, jei susidarytų situacija, kad vietinė valdžia negali išsimokėti paskolos, bankas gautų tą žemės plotą. Dabar įsivaizduok, kad viskas vyksta dideliu mąsteliu (kitaip Kinijoje ir nebūna, ar ne taip? ). Bankai turi daug turto, kurio niekam nereikia, bet neturi pinigų, kurių negrąžino provincijos valdžia. Ne pats geriausias scenarijus, ar ne? Taip, Kinija turi "lengvinančių aplinkybių" kaip užsienio valiuta ir t.t. Bet pervertini valdžios galią. Ši problema būtent ir kilo todėl, kad centrinė valdžia neturėjo (ir vis dar neturi) pakankamai galios suvaldyti vietinės valdžios. Gan ironiška, kai viskas vyksta tokioje šalyje kaip Kinija. Vietinės valdžios net nelabai galėtų skolintis legaliai, bet viskas yra paslėpta po finansiniais instrumentais. Todėl net nėra žinomas tikslus skolos dydis. Šiais metais keturios provincijos gavo leidimą išleisti obligacijas tik dėl to, kad kitaip būtų nesugebėjusios įvykdyti savo įsipareigojimų. Oficialiai, Pekinas liepė nustoti tokiu būdu skolintis, bet viskas tęsiasi toliau, tik dar slapčiau. Beje, pritariu, kad tos lėšos naudojamos gan protingai. Infrastruktūra ir pan. yra gera investicija. Kai N. Roubini kritikuoja Šanchajaus transporto hub'ų projektus, galima suprasti, kad jis nesupranta (Ir iš vis, niujorkietis ar londonietis, kritikuojantis kito miesto infrastruktūrą man primeną vyrą, sėdintį invalido vežimėlyje ir kritikuojantį U. Bolt, kad jis blogai bėga). Tačiau, net ir protingos investicijos besaikiu skolinimusi prie gero neprives.
Tai jo, visokios schemos ir schemelės veikia. Bet, galų gale, paskutinį žodį taria Pekinas, kuris gali visus tuos bankus kad ir rytoj uždaryti... ir po kurio laiko vėl paleisti naujus su "švariomis" sąskaitomis ir balansais. O visos provincijų skolos nurašomos. Skaičiukai persistumdė, bet pinigai liko, infrastruktūra liko, užsienio valiutos rezervai liko. Bankai tai irgi supranta ir todėl jie neperėmė ir niekada neperims nei jokios žemės, nei leis defaultinti kokios nors provincijos valdžiai. Tiesiog ranka ranką plauna, nes taip tiesiog visiems iš principo gerai: bankai gauna pelną, provincijos statosi tai, ko joms reikia, o žmonės gauna naudotis gėrybėmis (kad ir naujais traukiniais ar greitkeliais). O tai, kad ten kažkur buhalterinėse suvestinėse kažkokia provincija skolinga kažkokiam valstybės valdomam bankui, nėra labai svarbu. Visi trys žaidėjai (provincija, bankas, centrinė valdžia Pekine) yra valstybiniai arba valstybei pavaldūs subjektai. Tai kad kuris nors iš jų kaip nors iš principo bankrutuoti/defaultinti nelabai ir gali, nes net jeigu ir kiltų tokia grėsmė, galima labai operatyviai paspausti tinkamus mygtukus ir viską padaryti taip, kad to nebūtų. Čia kaip mano kairė koja skolintųsi pinigų iš kairės rankos, kad dešinė ranka jai padarytų masažą.
Jau sakiau, kad Pekinas oficialiai turi galios, bet praktikoje kyla problemų tą galią įtvirtinti. Vien pasižiūrėk į skylėtą Didžiąją kinų ugniasienę. O tavo pasiūlytas krizės sprendimo scenarijus, gan radikalus
Lau Pa Sat yra ne tik tradicinė Azijos šalių valgykla, bet ir Amerikoniškas fast food'as Wendy's. Šitas brand'as nėra taip gerai žinomas kaip McDonaldas ar BK, bet aš jį kažkodėl prisiminiau iš vieno Pulp Fiction dialogo, kur S.L.Jackson'as klausia kokį burgerį valgo išsigandęs vyrukas, kurį jis vėliau nušovė
Tas dėdė labai įdomiai paruošia ir pardavinėja ledus. Tuo ilgu metaliniu šaukštu kaip koks samurajus visaip vartydamas ore uždeda ledų masę ant puodelio ir parduoda už SG$5 (11 LTL). Suaugusiems tai gal nėra kažkas dėl ko reiktų tiek mokėti už ledus, bet vaikams patinka Atvaizdas
Įspūdingi vaizdai, praktiškai kiekviena nuotrauka priverčia išsižioti, nėra ką daugiau ir pridurti.
Beje, ar teko pasivaikščioti po f-1 trasą ir paplūdimį (jei toks yra)?
Įspūdingi vaizdai, praktiškai kiekviena nuotrauka priverčia išsižioti, nėra ką daugiau ir pridurti.
Beje, ar teko pasivaikščioti po f-1 trasą ir paplūdimį (jei toks yra)?
Paplūdymiai yra Sentosoje, pramogų salą, keli šimtai metrų nuo pagrindinės Singapūro salos į pietus. Paplūdimiai dirbtiniai ir iš principo nelabai ten kas juose maudosi, daugiau naktinis gyvenimas šalia vyksta arba šiaip reakreaciniai užsiėmimai. O minios besimaudančių ten nėra nes šlamštas jie, lyginant su bet kuo aplinkui (Malaizija, Tailandas), todėl iš principo galima teigti, kad ten jų kaip ir nėra. Temoje apie Singapūrą aš esu įdėjęs keletą nuotraukų iš ten, kaip beje ir iš F-1 trasos :-).
P.S. Singapūre vietinių tarpe labai populiarūs vieši baseinai, kur už simbolinę kainą gali padrybsot ant gulto šalia gražaus tvarkingo baseino beigi pasitukšti, va ir atstoja paplūdymius vietiniams :-).
Comment