Azija 2012 (CN, MY, SG, TH, VN)

[andyour]

Tai dar vadinama gyvenimu mieste.

Jo, varguoliai tegul nors ir dvesia.
Nesuprantu miesto planuotojų ir valdytojų, jie ką, mėgsta smogą?

[andyour]

O tai kas formuoja smogą? Net ir Vilniuje nesant vėjo, prie nedidelių sankryžų, bet apkrautų, susiformuoja smogelis.

[enigma]

Pritrenkiantis megapolis !!!

[Lettered]

O tai kas formuoja smogą? Net ir Vilniuje nesant vėjo, prie nedidelių sankryžų, bet apkrautų, susiformuoja smogelis.

Vilniuje smogas būna labai retai, tik centre, ir dar dėl to, kad jis yra duobėje, pro ten eina pagrindinės gatvės.

[deep'as]

Vilniaus beda yra ta kad miesto gatves pilnos purvo ir smelio kurio niekas nesurenka ir nepravalo del to ore pilna masinu ismetamosiomis dujomis persismelkusiu smulkiu daleliu.

[enigma]

Vilniaus beda yra ta kad miesto gatves pilnos purvo ir smelio kurio niekas nesurenka ir nepravalo del to ore pilna masinu ismetamosiomis dujomis persismelkusiu smulkiu daleliu.

Ir nelygus reljefas, kalnai, kalneliai, tas turi irgi įtakos.

[tivoli]

Sunku tiksliai pasakyti. Tikriausiai skirtingi faktoriai: fabrikai, anglimi kūrenamos elektrinės (ten tokių dauguma), statybų keliamos dulkės ir t.t. Jei mašinos darytų tokią didelę įtaką smogui ir oro taršai, tai JAV meistuose išvis nebūtų galima gyventi. Jei tikėsime kai kuriais šaltiniais, 2011 metais Šanchajuje buvo tik apie 2,5 milijono mašinų. Turint omeny miesto populiaciją (daugiau, kaip 23mln.), tai reiškia, kad 1000 žmonių tenka šiek tiek daugiau, nei 100 mašinų... JAV atitinkamas skaičius yra apie 800 mašinų, o ES šalyse apie 400-500 (įskaitant Lietuvą). Taip kad smogas nuo to tikrai negali susidaryti.

Jei galima įsiterpsiu ir aš...
Na nereikia skaičiuoti kiek tenka žmogui mašinų Kinijoje, JAV ar Europoje, nes srautai. tranzitinis kelias ne vienodi tikriausiai kokiam Šanghajaus/Paryžiaus/Vilniaus priemiestyje ir tam pačiam Pudonge/prie Le Defance/NMC. Toks skaičiavimas neatitinka realybės... Tokie skaičiavimai tinka kalbant pie automobilių parką, bet ne kur yra išmetami automobilių co2 ar smogas. Tai tas pats kas sakyti, kas sakyti, jog Baltarusijoje yra mažiausiai sergančių leukemija, nes išaugina 1000 galvų balturusiai daugiausiai burokėlių nei bet kas pasaulyje (nes burokėliuose yra daugiausiai medžiagų, kurios yra reikalingos anti-leukeminių susirgimų prevencijai).
Kitas aspektas, jog andyour truputį trolina ir dar bando parodyti, kokia prasta gyvenimo kokybė Šanghajuje, o John bando išaiškinti tiesas ir paneigti tai

[tivoli]

Tiesą sakant, nelabai supratau, ką čia bandai pasakyti. Reiktų kažkaip konkretizuoti.
O ką tada lyginti, jei ne mašinų parką (visų pirma, jų skaičių) kalbant apie mašinų išmetamas dujas? Jeigu mašinų daug, tai jos ir išmeta daugiau dujų... ir atvirkščiai, ar ne? Mašinos visur naudojamos panašiais tikslais, o miestų planavimas irgi nėra iš principo labai skirtingas (centras-periferija-priemiesčiai). Tiesiog Šanchajuje mašinų yra apie 5-6 kartus mažiau, nei kokiam Niujorke ar Londone. Mašinų amžius Kinijos miestuose yra gana jaunas (ko gero, jaunesnis, nei Vakarų ES šalių ar JAV miestų vidurkis). Variklių kubatūra ir emisijos taip pat tikrai mažesnės, nei [bent jau] JAV, nes dominuoja nauji ekoniomiški Europietiški ir Japoniški mašinų modeliai (apskritai mašinų parkas primena Vakarų ES šalių autoparkus). Taip kad toks palyginimas yra netgi labai geras. Nebent žinai geresnių?

Tai būtent reikėtų kalbėti nebent apie mašinų emisijas, o ne kiek mačinų tenka 1000 gyventojų, nes Šanghajaus populiacija ir autoparko skaičius nėra lygus Vilniui, ką bandai įrodyti, norėdamas pagrįsti andyour.
Tikriausiai per tavo objektyvo užfiksuotą nuotraukose Lupi tiltą pravažiuoja daugiau automobilių, nei pro bet kurį kitą tiltą Šanghajuje... tai reiškia išmetamo c02 ir kitų dalelių kiekis nėra vienodas visuose tiltuose/keliuose/rajonuose Šanghajuje (kaip ir bet kuriam kitam mieste). Logika paprasta - kur intensyviausias eismas, ten didžiausia smogo tikimybė; o automobilių parkas 1000 gyventojų gali būti kad nors ir I-am mieste 55/1000 o II-am 100/1000, bet jeigu pirmojo pirmojo miesto gyventojų skaičius 13 mln. o kito 5 mln, tai tranzitinis kelias per I-miesto centrą nepriklausomai nuo kokybinio rodiklio skaičiavimo (x tenkantis 1000/10 000 gyventojų), gali būti (ir kartu gali ir nebūti), jog patiria statiškai reikšmingai didesnę co2 ar kitų dalelių ore koncentraciją nei II mieste. Juk nors Lietuvoje autoparkas gali būti didesnis 1000 gyventojų nei Šanghajuje, bet sakyti, jog vien dėl to tikimybę patirti smogo nemalonumus Pudongo gyventojai turi mažesnę nei tarkim Vilniaus senamiesčio yra absurdas... Kai šiuo atveju turbūt yra reikšmingesni srautai per tam tikras miesto vietas, arba jei jau skaičiuojamas kokybinis autoparko rodiklis x galvų skaičiui - tai reikėtų žiūrėti į agreguotus skaičius.

P.S.
Nesinorėjo šios paklodės rašyti, nes visgi tema ne apie tai. Tik bandžiau pasiūlyti patikslinti argumentus, atsakant į andyour pastabas (kuris pastebėjau dažnai patrolina temose, kur tik paminima Kinija/Azija/emering markets/BRIC)

[tivoli]

Tikrai kad paklodės.
Jei domina eismo intensyvumas ir srautai, atsiverti Google Maps, įsijungi "traffic" ir iš akies gali primesti, kur ir kokie srautai. Tai nėra rocket science: http://goo.gl/maps/hUAB

Miestų teritorijos plotas, populiacija, tankis, kelių tinklas, automobilių skaičius yra gerai žinomi arba nesunkiai numanomi (tam padeda tokie dalykai kaip Google Maps ar elementari statistika), dėl ko tokie tavo teoriniai pasvarstymai apie srautus ar kitokius faktorius yra kaip ir savaime suprantami. Pagaliau, viskas gerai matosi tiesiog gatvėje plika akimi... Iki JAV miestų eismo intensyvumo ten kaip iki Marso. Tiesiog kad ir kaip bežiūrėsi, akivaizdu, kad Šanchajuje (ar bet kuriame kitame dideliame Kinijos mieste) automobilių srautai ir kartu išmetamos emisijos yra keleriopai mažesnės, nei didžiausių JAV ar Europos miestų (nežinau, kodėl nsuprendei čia įkišti Vilnių), nes priešingu atveju tai tiesiog prasilenktų su bet kokia logika. Tai gan akivaizdu ir nelabai prasminga išradinėti dviratį keliant hipotezes be realių argumentų (aka pilstymas iš tuščio į kiaurą).

Dar kartą trumpai. Juk bandei automobilių skaičiais/1000 gyventojų kaip indikatoriumi tarp Vakarų Europos/ Š. Amerikos ir Kinijos įrodyti andyour, jog smogas mažesnis arba didesnis vienur ar kitur. Iš esmės rašiau, nežinau realios situacijos, bet šis indikatorius nėra (ir negali būti) smogą iliustruojantis skaičius. Tie "ne rocket science" paties pateikti skaičiai yra labiau adekvatūs, nei prieš tai minimas rodiklis. O matavimai plika akimi, tai aš, tu, andyour ar dar kas gali pamatuoti daug ką plika akimi...

[tadux]

Sunku tiksliai pasakyti. Tikriausiai skirtingi faktoriai: fabrikai, anglimi kūrenamos elektrinės (ten tokių dauguma), statybų keliamos dulkės ir t.t. Jei mašinos darytų tokią didelę įtaką smogui ir oro taršai, tai JAV meistuose išvis nebūtų galima gyventi. Jei tikėsime kai kuriais šaltiniais, 2011 metais Šanchajuje buvo tik apie 2,5 milijono mašinų. Turint omeny miesto populiaciją (daugiau, kaip 23mln.), tai reiškia, kad 1000 žmonių tenka šiek tiek daugiau, nei 100 mašinų... JAV atitinkamas skaičius yra apie 800 mašinų, o ES šalyse apie 400-500 (įskaitant Lietuvą). Taip kad smogas nuo to tikrai negali susidaryti.

Tai kad jav miestai ir yra paskende smoge. pvz LA, ten taip kaip sioje foto daznai buna.

[andyour]

Kitas aspektas, jog andyour truputį trolina ir dar bando parodyti, kokia prasta gyvenimo kokybė Šanghajuje, o John bando išaiškinti tiesas ir paneigti tai

Rašiau apie gyvenimo kokybę prie estakadų. Ten ne tik žmonės gyvena, bet ir yra ofisų. Nemanot, kad tai atsiliepia ne tik žmogaus sveikatai, bet ir jo produktyvumui darbe.

[andyour]

Tai kad jav miestai ir yra paskende smoge. pvz LA, ten taip kaip sioje foto daznai buna. Atvaizdas

Čia ne smogas, o nuo vandenyno rūkas.

[pauliaK]

Šalia gyvūnų parduotuvės pirkėjų laukia tokie šuneliai. Nežinau, ar čia maistui, ar kam?
Atvaizdas

Savo vienos pažysramos kinės esu vieną kartą užklausęs kaip ten Kinijoj su tų šunelių valgymu, tai sakė, kad pasaulinės gyvūnais besirūpinančios organizacijos privertė uždrausti šunelių valgymą Kinijoje. Tačiau nors tai dabar ir nelegalu, yra vietų kur gali nueiti ir gauti užkasti šūnelio, tiesiog reikia žinoti .

[pauliaK]

/\
Aš labai nesidomėjau kaip ištiesų yra, tik pasakoju ką man vietinė atsakė, kai aš jai uždaviau tokį klausimą .

[bebop]

O šiaip nėra skirtumo, ar tai šuo, ar karvė, ar kiaulė. Skirtingose šalyse žmonės valgo skirtingus gyvulius.

Kuomet valgyti trūksta, tuomet ir žmogų suvalgyt galima. Tikėtina, kad turtingėjant kinams, ši šunų valgymo tradicija išnyks. Spėju norėsis kažko kokybiškesnio(?).

[bebop]

O kuo šuniena nekokybiška?

O tu žinai jos kokybiškumą? Aš asmeniškai ne, jeigu tu turi informacijos apie jos mitybinę vertę ir palyginimą pvz. su jautiena - prašau atsiųsk.

Pavyzdžiui, musulmonams dažniausiai šlykštu net galvoti apie kiaulienos valgymą...

Nes jiems tai draudžia religija.

o Azijos šalyse daug kas valgo visokius žiogus ir tarakonus (įskaitant Kiniją). Kas kam patinka... ne visi gi privalo valgyti tai, ką valgome mes.

Taip, valgo. Bet tiesiog žiūrėsime, kaip valgymo pobūdis kis turtingėjant Azijai. Juk jautinienos sunaudojimas didėja Kinijoje nemažu tempu. Ir Europoje, ir Amerikoje valgydavo šunis, ypač sunkmečiais (ir visai nesenais). Įsivaizduoju, kaip sunku valstybei buvo išmaitinti milijardinę populiaciją, o ypač tokią skurdžią, kokia buvo Kinija. Tai ir valgydavo viską, kas juda, juk nesinori mirti badu.

Bet viskas gali pakrypti ir kitaip. Laikys šunis kaip delikatesu, kaip kokioje Prancūzijoje laiko sraiges, austres ir t.t.

Juk užauginti mėsai tinkamą šunį sunkiau, nei nupenėti kiaulę.

Labai paprasta pasigauti ir valkataujantį šunį. Juk nežinai tiksliai, kokią mėsą tu valgai. O žinant kinų praktiškumą, tai jiems gali atrodyti, kodėl reikia gaišti tiek daug laiko ir lėšų, kuomet aplink laksto šimtai kilogramų nemokamos mėsos

[bebop]

Su turtingėjimu tai neturi nieko bendro. Tiesiog yra tam tikri įsitikinimai. Kaip ir kokia tradicinė kinų medicina, kuri, beje, labai smarkiai populiarėja jau seniai turtingoje Europoje ar JAV. Tai tiesiog kultūrinis dalykas. Valgo šunieną, nes galvoja, kad tai gerai jų virškinimui ar metabolizmui ar smegenų veiklai. Turint omeny kiniečių polinkį į visokius prietarus, tai netgi labai makes sense.

Įdomu, ar šunų valgymo nauda yra įrodyta moksliškai? Ar čia toks bobučių plepalai kuriuos teko girdėti, kad kosint reikia išgerti grietinės, nes reikia sutepti bronchus ir pan.

Vakaruose populiarėja gydymas žolelėmis ir pan., bet tik tas dažniausiai, kuris yra įrodytas moksliškai, kaip kad Pu Erh arbatos naudingosios sąvybės, akupunktūros nauda ir t.t. Visi kiti nepatikrinti dalykai dažniausiai ir laikomi šarlatanizmu ar užkalbėjimų lygyje (kol jie nebus įrodyti). Kurie tikėtina, kad padeda dėl placebo efekto.

Ir kiek žinau, vis turtingėjant kinams, jie daugiau pradeda laikyti naminių gyvūnų. Iš jų daugiausia ir buvo sulaukta palaikymo, kuomet buvo priimtas šunų valgymo draudimas. O dar žinant, kokiu mastu vyksta Kinijos orientavimas į vakarus, tai labai sunku pasakyti, koks bus šunų valgymo tradicijos likimas.

Valkataujančių šunų teko matyti Bankoke. Kinijoje neteko matyti nei vieno...
Šiaip mėsiniai šunys ten auginami tam skirtose fermose. Dabar jos tikriausiai jau "nelegalios" dėl ko šuniena turėjo brangti.

O nepagalvojai, kad tie valkataujantys šunys yra (buvo) panaudojami restoranuose? Be to pagal vieną miestą, negalima spręsti apie visą šalį. Juk pats kolkas dar nebuvai skurdžiuosuose Šanchajaus rajonuose ir pan. O būtų įdomu pamatyti vaizdų.

[tadux]

Kuomet valgyti trūksta, tuomet ir žmogų suvalgyt galima. Tikėtina, kad turtingėjant kinams, ši šunų valgymo tradicija išnyks. Spėju norėsis kažko kokybiškesnio(?).

Tai kad atvirksciai tos visos gyvates, katinai, sunys ir taip toliau yra auginami specialiai maistui ir brangiai kainuoja. Kokiam pigiam restorane tokiu dalyku negausi. Nebent kaime situacija kitokia? Nors kiek kalbejau su kinieciais tai retas kuris ragaves katino ar suns.

[bebop]

O Tai Chi nauda ar įrodyta moksliškai? Kaip tai paaiškinti tiems milijonams tuo kasdien ryte užsiimančių žmonių, kurie užpildo miestų parkus? O ką mokslas pasakytų apie smilkalų deginimą ir maisto aukojimą protėvių dvasioms? Bulšitas? Gal. So what? Žmonės tai daro, nes tai jiems kelia apsitenkinimą ir jiems dzin, ką apie tai sako mokslas.

Kiek žinau fiziniai pratimai yra įrodyti moksliškai. Tai lėto intensyvumo pratimai.

Jeigu tai nekenkia sveikatai tai tegul būna dzin, tegul ir už davo dievus didžiausias bažnyčias stato, degina tuos savo smilkalus ir t.t. Tačiau bent vakarų medicinoje tas nelabai priimtina. Jau ne kartą yra aprašyta atvejų, kuomet su ta nepagrįsta kinų medicina, buvo prisižaista. Pvz. Aristolochinės rūgšties (Kiniškų žolelių nefropatija)

Kinijos orientavimasis į Vakarus vyksta tik tiek, kiek prekybos centruose matome Itališkų ar Prancūziškų drabužių ar aksesuarų brandų pavadinimus. Vakarėjimas tuo ir baigiasi.

Įdomu, kodėl užmiršai plastines operacijas, kad būtų panašesni į baltaodžius, į vakarus panašius dangoraižius, vakarų dėstytojų verbavimas į kiniškus universitetus, vakarietiškos muzikos ir filmų populiarėjimas, net ir vakarietiškos vestuvinės suknelės tampa vis populiaresnės ir t.t.

Esmė ta, kad šuniena yra brangesnė už kitas mėsas ir dėl to "turtingėjimo" argumentas iš principo yra netinkamas, nes šunieną it valgo pagrinde turtingesni t.y. tie, kurie gali sau tai leisti.

O kokios jos? Gali parodyti nuorodą su palyginamosiomis kainomis?

Tai kad atvirksciai tos visos gyvates, katinai, sunys ir taip toliau yra auginami specialiai maistui ir brangiai kainuoja. Kokiam pigiam restorane tokiu dalyku negausi. Nebent kaime situacija kitokia? Nors kiek kalbejau su kinieciais tai retas kuris ragaves katino ar suns.

Tikėtina, kad jie tampa labiau delikatesu, o ne masinio vartojimo preke. Kaip ir kokios austrės.

[Gator]

Kazkokia nesamone, kaip galima drausti suniena kinams, kas cia per primetimas savu taisykliu? Tai gal dabar indai turetu mums drausti karves valgyt, o musulmonai kiaules?