Tokių naujienų ten matyt daugybė. Prieš kokius 10 metų buvo pastatas, dabar nuvykus te surastum akmenų krūvas ir plytgalius. Miestas Железнодорожный - Gerdauen - Girdava per karą mažai nukentėjo, po karo atvykę atėjūnai baigia sugriauti tai kas dar išliko. Šis krašto paveldas Rusijai kaip rakštis užpakalyje, geriau viską nugriauti ko jau nebegali atstatyti ar nebegali panaudoti pagal paskirtį.
mes pas save tu sukiu apsciai turime gaila, bet bunant realistais, tai uztenka mazojoj lietuvoj nuvaziuot nuo asfaltuotu keliu ir pamatysi ne viena vokiska murini miestelioka virtusi dykyne, gaila, kad tuo kartu neturejau foto aparato, bet murinis miestas su 0 gyventoju irgi ispudingai atrode )
mes pas save tu sukiu apsciai turime gaila, bet bunant realistais, tai uztenka mazojoj lietuvoj nuvaziuot nuo asfaltuotu keliu ir pamatysi ne viena vokiska murini miestelioka virtusi dykyne, gaila, kad tuo kartu neturejau foto aparato, bet murinis miestas su 0 gyventoju irgi ispudingai atrode )
Įdomi informacija, gal gali pasidalinti, koks tai miestas?
Vietoje 1347 m. lietuvių antpuolio Vėluvos pilies vietoje pastatytas pranciškonų vienuolynas. Mūrinė rotušė pastatyta 1382 m. gotikos stiliumi, perstatyta 1555 ir XVIII a. Apie 1360-1400 buvo statoma bažnyčia, 1350-1380 miestas apjuostas gynybine siena su 4 bokštais-vartais.
1945 01 23 miestas užimtas ir sugriautas Raudonosios armijos dalinių. Kas liko iš miesto po karo buvo išvežta kaip statybinė medžiaga SSRS miestams atstatyti.
Vietoje 1347 m. lietuvių antpuolio Vėluvos pilies vietoje pastatytas pranciškonų vienuolynas. Mūrinė rotušė pastatyta 1382 m. gotikos stiliumi, perstatyta 1555 ir XVIII a. Apie 1360-1400 buvo statoma bažnyčia, 1350-1380 miestas apjuostas gynybine siena su 4 bokštais-vartais.
1945 01 23 miestas užimtas ir sugriautas Raudonosios armijos dalinių. Kas liko iš miesto po karo buvo išvežta kaip statybinė medžiaga SSRS miestams atstatyti.
Laimuti, Depeche pardon bet dabar nuosirdziai uzkrite, randasi jis nuo kauno-silutes-klaipedos kelio nusukus i kintu kelia, ryt pasivartysiu zemelapi ir turetu pavykt surast
Dar viena liūdno likimo Mažosios Lietuvos gyvenvietė dab. Kaliningrado srities pietinėje dalyje, Pravdinsko rajone, nuo 2008 m. birželio 30 d. Železnodorožno miesto gyvenvietės kaimas pasienyje su Lenkija, prie Ašvinės (len. Oświnka) upės.
Greta buvusios prūsų pilies ir kaimo kryžiuočių d. magistras Ulrich von Jungingen 1405 m. įkūrė miestą, suteikė jam Kulmo teises, 1407 taisyklingai suplanuotas ir apjuostas įtvirtinimais, 1409 pastatyta bažnyčia. 1560-1802 bažnyčioje laikytos pamaldos ir lietuvių kalba. 1938 m. gyveno 3173 žmonės, buvo tankus mūrinio miesto užstatymas. Be ev. liuteronų bažnyčios, veikė baptistų maldos namai, judėjų sinagoga. Paskutinieji gimnazijos mokytojai liet. pavardėmis: Otto Baltrusch (Baltrušis), Kurt Gettkant (Gedkantas; tik M.Lietuvoje paliudyta pavardė), M.Thews (Tėvas) ir kt.
II pasaul. karo pab. ir SSRS valdymo metais sunaikinta 70% senojo miesto, nuardyti geležinkeliai, nugriauta 1705 statyta mūro bažnyčia (2006 tebuvo bokšto griuvėsiai). Ten kur buvo miesto centras su aikšte pamažu užaugo miškas, suvešėjo krūmynai, liko senieji grindiniai ir pastatų likučiai. Mažoji Lietuvos enciklopedija III tomas 2006
Comment