IT. Milanas / Milano

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Sforzų pilis (Castello Sforzesco). Pilį XV a. kaip savo rezidenciją pastatydino Francesco Sforza, XVI - XVII a. ji buvo praplėsta ir paversta tvirtove. Tvirtovė buvo rekonstruota XIX ir XX a. sandūroje, o po Antrojo pasaulinio karo paversta muziejumi.



Torre del Filarete. Tai vartai į pilį iš miesto centro pusės.



Didysis pilies kiemas.







Viename kiemo kampe pristatyta kažkokių senoviškų kolonų. Galbūt kažkurio iš pilyje įsikūrusių muziejų ekspozicijos dalis.



Greta pilies, kiek suprantu, senos miesto sienos fragmentas.



Į pilies kiemus įėjimas laisvas, pro čia eina tiek turistai, tiek kelią į parką trumpinantys milaniečiai.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Be didžiojo, poros futbolo aikščių plotą užimančio kiemo, pilis turi ir porą mažesnių. Viename, štai, rengiamasi koncertui.



Kitas gi mažiau praktiškas, tačiau gražus.



Pilies siena.



Apsauginis griovys.



Už pilies prasideda nemažas parkas (Parco Sempione), įkurtas dar 1888 m.



Kitoje parko pusėje - Taikos arka (Arco della Pace). Pradėta statyti Napoleono valdymo laikais 1807 m., ji buvo baigta Milaną valdant austrams, 1838 m., ir dedikuota Vienos kongresui.



Abipus arkos matosi miesto mokesčių rinkliavos namai. Šioje vietoje anksčiau buvo vieni iš miesto vartų.



Arka iš apačios.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Manote, kad Žalgirio stadionas, pastatytas 1950 m. yra senas? O gal Old Traffordas, pastatytas 1910 m.? Bramall Lane, atidarytas 1855 m.?

Milano Arena Civica nesunkiai permuša juos visus. Parco Sempione pakraštyje esantis stadionas buvo atidarytas 1807 m., t. y. jau skaičiuoja trečią savo gyvavimo šimtmetį.



Kažkokie griuvėsiai parke.



Grįžtame pro pilies kampą.



Pilies aikštė (Piazza Castello).



Priešais pilį įrengtas laikinas "labirintas" iš augalų, daugumoje kukurūzų.





Stiklinis pastatas šalimais, lyg ir šiuolaikinio meno centras.



Via Dante pradžia. Šita simetrija man kažkiek primena Piazza del Popolo Romoje.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Via Dante - pagrindinė pėsčiųjų gatvė Milane.





Ji nėra ilga - pėstiesiems skirta dalis sudaro viso labo apie 300 metrų.



Piazza Cordusio.



Via dei Mercanti, jungianti Piazza Cordusio ir Katedros aikštę.

Prekybininkų aikštė (Piazza Mercanti), greta to paties pavadinimo gatvės. Viduramžiais čia buvo pats miesto centras ir, kaip liudija pavadinimus, pagrindinė prekyvietė.





Kukurūzų labirintas vakare.



Via Dante.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Pasidairykime po centro dalį, esančią į pietus nuo Katedros.

Katedros aikštę paliekame pro jos pietrytinį kampą ir patenkame į Fontano aikštę (Piazza Fontana). Labiausiai jos pavadinimas nuskambėjo dėl 1969 m. čia įvykdyto teroristinio išpuolio, nusinešusio 17 žmonių gyvybes.





Iš pietų aikštę ribojanti Via Verziere.



Už jos - San Bernardino alle Ossa bažnyčia, pastatyta 1776 m.





Ši bažnyčia prisišliejusi prie Santo Stefano Maggiore bazilikos, kuri pirmą kartą buvo pastatyta dar V a., o dabartiniame barokiniame variante perstatyta XVII a.



Paėjus dar kiek tolėliau - centriniai Milano universiteto rūmai.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Renesansinis universiteto kiemas.



Skveras šalia universiteto.



Skvere - paminklas XIX a. psichiatrui Andrea Verga.



Romaninio stiliaus San Nazaro in Brolo bazilika, minima jau IV a. pabaigoje.







Gretimos gatvės vaizdas su kyšančiu Torre Velasca.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Einame toliau. Corso di Porta Romana gatvė.



Pasukus į šoną atsiduriame labai naujai sutvarkytoje pėsčiųjų alėjoje.



San Calimero bazilika, minima jau nuo V a., tačiau beveik visiškai perstatyta XIX a. pabaigoje.



Viena iš šalutinių Milano gatvelių.



Santa Maria dei Miracoli bažnyčia. Nufotografavau jos, tiesa, tik galinį fasadą. Norint apžiūrėti iš priekio būtų reikėję eiti kažkur kampais į kitą gatvą.





Nuo ten patraukiau atgal link Katedros aikštės vedančia Corso Italia. Truputis baroko - San Paolo Converso bažnyčia (1613 m.), dabar, tiesa, perleista į privačias rankas ir nebeveikianti.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Šalimais - XIX a. pabaigos Santa Eufemia bazilika.





Linksmasis šviesoforas.



Corso Italia.



Barokinė XVII a. Sant'Alessandro in Zebedia bažnyčia.



Italijoje gana būdingos mums nelabai įprastos apvalios bažnyčios. San Sebastiano bažnyčia (XVII a.).

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Už jos - turbūt tarpukarinis policijos pastatas.



Priešais jį - San Sepolcro bažnyčia, pastatyta XI a., o paskutinį kartą perstatyta XIX a. pabaigoje.



Aplinkinės gatvės, apstatytos aukštais ir masyviais daugumoj matyt XIX a. antros pusės pastatais.







Italijos banko pastatas.



Apsukę šią kilpą aplink pietinį Milaną vėl atsiduriame Piazza Cordusio, nuo kurios ranka paduoti ir iki Katedros.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Labai jau lėtai man šis reportažas dėliojasi, bet tęsiame toliau. Šiandien pasivaikščiokime nuo Katedros aikštės ir centrinės stoties (Milano Centrale).

Katedros aikštę paliekame į rytus nuo jos einančia Corso Vittorio Emanuele II pėsčiųjų gatve.





Paėjus kelis metrus į šalį galime rasti ir Ferrari saloną. Man labiau patinka Aston Martin, tai Ferrario šiuomsyk nepirkau.





Klasicistinė San Carlo al Corso bažnyčia (1847 m.)



Corso Vittorio Emanuele II gatvė baigiasi Piazza San Babila aikštėje. Fontanas šioje aikštėje.



Aikštė pavadinimą gavo nuo San Babila bažnyčios. Dabartiniame variante ši perstatyta XIX a. pab. - XX a. pr., bandant jai suteikti išvaizdą, galimai panašesnę į buvusią kone tūkstantmečiu anksčiau.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Šiaurinės Milano centro dalies gatvelės, dažnai su blizgančiom vitrinom ir madingom drabužių parduotuvėm.





Indro Montanelli viešieji sodai (Giardini Pubblici Indro Montanelli) - 17 ha plotą užimantis parkas.





Vienoje iš gatvių greta parko.



Pro šiaurinį parko kampą išeiname link Respublikos aikštės (Piazza della Republica), kuri yra ne tiek aikštė, kiek kelių judrių gatvių sankryža.



Nuo šios aikštės stoties link einame modernia Via Vittor Pisani gatve.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Via Vittor Pisani.





Pirelli Tower dangoraižis, pastatytas 1958 m. ir pastatymo metu buvęs aukščiausiu pastatu Italijoje (127 m).



Milano Centrale. Ši stotis yra pagrindinė mieste, o dabartinis jo pastatas buvo pastatytas 1931 m. ir neblogai reprezentuoja Mussolini laikų architektūrą.





Milžiniškos stoties vidaus erdvės. Tarp kitko, parduoturvių stotyje daug, bet jų profilis labai nustebino: batų ar drabužių yra visiems skoniams, o nusipirkti maisto pasirinkimas labai ribotas.





Stoties peronai.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Nuo stoties paėjus kokį puskilometrį palei geležinkelį, prieiname dar vieną savotišką įžymybę. Via Cristoforo Gluck, kurią apdainavo vienas garsiausių pastarojo laikmečio Italijos dainininkų, milanietis Adriano Celentano.



Pati Via Gluck atrodo nelabai įspūdingai.





Geležinkelio estakada.



Itališka degalinė.



Gatvė, einanti palei geležinkelį. Tolėliau matosi stoties peronus dengiantys skliautai.



Pravažiavimas po geležinkeliu.



Sutvarkyta gatvės atkarpa prie stoties. Tolėliau matosi Pirelli Tower.

[kostasas]

Kaip atrodė Via Gluck dainuojamuoju laikotarpiu
https://www.youtube.com/watch?v=JaHUKBlX3ls
"Where there was grass, now there is
a city
and that house
in the middle of green fields, by now?
Eh no,
if we are progressing like this, who knows
how we will end up
who knows.."
Taken from http://lyricstranslate.com/en/il-rag...ixzz3HT8VOa2BE

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Milane apsistojęs buvau už gerų trijų kilometrų į šiaurės rytus nuo Katedros, netoli Loreto aikštės. Nuo Loreto iki Duomo šiaip jau penkios stotelės metro, bet vieną rytą nusprendžiau tą atstumą įveikti pėsčiomis.

Via Nicola Antonio Porpora, einanti link Lambrate geležinkelio stoties.



Piazzale Loreto - dabar tai tiesiog didelis transporto žiedas, kuriame susikerta šešios ar septynios gatvės. Į istoriją šita aikštė įėjo 1945 m., kai joje buvo sukabinti fašistų lyderių (įskaitant patį Mussolini) lavonai.



Viale Abruzzi, einanti tiesiog į pietus nuo Loreto.



Centro link einame Corso Buenos Aires gatve. Tai viena pagrindinių Milano prekybos gatvių.





Piazza Argentina aikštėje.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Toliau einame Corso Buenos Aires centro link. Gatvės užstatyme dominuoja XIX a. pab. - XX a. pr. pastatai.













Ryškiausiu gatvės akcentu turėtume vadinti Venecijos vartus - Porta Venezia. Vartai šioje vietoje stovėjo dar romėnų laikais, vėliau, praradę gynybinę reikšmę, buvo paversti mokesčių rinkimo punktais. Dabartiniame variante vartai perstatyti XIX a. viduryje.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Už Porta Venezia centro linkui gatvė pakeičia pavadinimą ir jau tampa Corso Venezia. Kaip matome, pasirūpinta ir infrastruktūra dviračiams.

Kitoje gatvės pusėje prasideda jau anksčiau minėti Indro Montanelli sodai.





Mažytės parkingo vietos motoroleriams.



Keletas įdomesnės architektūros pastatų.





Artėjame prie jau matytos Piazza San Babila.





Mes jau visiškai centre. Vėliavomis išpuošta Corso Vittorio Emanuele II.

[Romas]

/\ Toje gatvėje pernai buvo tokios vėliavos:

Atsiprašau už intarpą su nuotraukomis.
Laukiame tęsinio

[Romas]

Milano šiame forume gana mažai, tad reikia imtis tą taisyti.

Kadangi visa skiltis "Už sienos" kelias dienas aprimusi, įdedu savo nuotraukas


Foto 2013.05
Katedros aikštė (Piazza del Duomo)






Milano katedra














Palazzo reale
Ten tuo metu vyko Modiglianio, Soutine'o, Kikoine;o ir kitų Paryžiaus dailininkų (ženkli dalis kurių - iš mūsų kraštų kilę žydai) paroda




Viduje nefotografavau

[Romas]

Galleria Vittorio Emanuele II













Teatras la Scala