Žinoma yra ir JAV labai panašių vietovių, tačiau Kanadoje jų yra daugiau. Kanados TV rodė ciklą laidų apie savo nacionalinius parkus, kilo mintis yra panašumas su mūsų europinėmis Alpėmis.
Nieko keisto, Žemė apvali...
John iš visų pasaulio kampelių nuotraukas įkelinėja.
Tik sakykite tamsta, iš kur laiko ir pinigų randate?
Viena kita kelionė per metus yra norma - vaistas ir kūnui, ir dvasiai . Jei bus noras, atsiras ir galimybių. Pastarosios keliauja paskui norus, o ne atvirkščiai. Nuolatinis mantros "neturiu laiko ar pinigų" kartojimas paprastai baigiasi tuo, kad to laiko ar pinigų niekada ir neatsiranda. Kažkokiam tinklapyje skaičiau apie Lietuvos pensininkių kelionę į Portugaliją. Viena buvo tiek sužavėta, kad pasakė "badausiu, bet atvažiuosiu vėl" . Kaip sakė John, viskas priklauso nuo prioritetų. Kelionės dažnai atrodo kaip nerūpestinga pramoga, tačiau už kadro lieka informacija apie tai, kiek laiko ir pastangų įdėta, kad ta pramoga įvyktų. Todėl siūlyčiau ne skaičiuoti, kiek kas išleido kelionėms, o džiaugtis, kad ne tik keliauja, bet ir pasidalina tuo, ką matė.
Žinoma yra ir JAV labai panašių vietovių, tačiau Kanadoje jų yra daugiau. Kanados TV rodė ciklą laidų apie savo nacionalinius parkus, kilo mintis yra panašumas su mūsų europinėmis Alpėmis.
Nieko keisto, Žemė apvali...
Kalnai visur šiek tiek panašūs, man Europietiški Alpių regionai patinka dėl visų tų miestų/miestelių, vien tik per pačius kalnus keliauti būtų šiek tiek nuobodoka ir monotoniška.
Viena kita kelionė per metus yra norma - vaistas ir kūnui, ir dvasiai . Jei bus noras, atsiras ir galimybių. Pastarosios keliauja paskui norus, o ne atvirkščiai. Nuolatinis mantros "neturiu laiko ar pinigų" kartojimas paprastai baigiasi tuo, kad to laiko ar pinigų niekada ir neatsiranda. Kažkokiam tinklapyje skaičiau apie Lietuvos pensininkių kelionę į Portugaliją. Viena buvo tiek sužavėta, kad pasakė "badausiu, bet atvažiuosiu vėl" . Kaip sakė John, viskas priklauso nuo prioritetų. Kelionės dažnai atrodo kaip nerūpestinga pramoga, tačiau už kadro lieka informacija apie tai, kiek laiko ir pastangų įdėta, kad ta pramoga įvyktų. Todėl siūlyčiau ne skaičiuoti, kiek kas išleido kelionėms, o džiaugtis, kad ne tik keliauja, bet ir pasidalina tuo, ką matė.
Kas rasite sakinį kuriame aš skundžiuosi ar dejuoju meskite į mane akmenį.
O jei rimtai tai John galima tik dėkoti ir džiaugtis jo kelionėmis.Jei ne jis daug ko mes nepamatytume.
Apie kalnuotą Šveicariją teko tik girdėti. Bet dabar, kai John pagalba "pakeliavau" - įspūdis neapsakomas. Jei nuotraukose toks grožis, tai tikrovėje tikriausiai užima kvapą...
Smagu, kad dar nemazai like gamtos kampeliu, ne vien tik besipleciancios betono dziungles ir kertami miskai bei statomos gyvenvietes. Tau speju kaip dangoraiziu megejui turbut maloniau vis tiek gyventi butu kokioj Kinijoj nei cia?
89. Baigiasisi asfaltas, toliau važiuosime žvyrkeliu. Apsauginių tvorelių taip pat nėra. Vietomis net lengvosios mašinos negali normaliai prasilenkti, o nuo mašinos rato iki skardžio krašto lieka ~10cm. Neturint patirties su tokiais keliais gali išties pasidaryti šiek tiek baisoka. Bet smalsumas ir įdomumas nugali (su sąlyga, kad keleiviai tokie pat nuotykių mėgėjai, kas, deja, negaliojo mano atveju)
Labai įdomus reportažas. Ne tik smalsumas ir įdomumas nugali- nugali ir adrenalinas. Labai norėčiau pakartoti tokį maršrutą.
Ar nesukelia problemų kitiems tokio dydžio nuotraukos? Turbū reiktų bendro sutarimo, nes kolkas rekomenduojamas dydis 800*600, gal jau ir padidinti limitą reiktų, bet tai numatyti ir taisyklėse ar rekomendacijose.
Comment