Pagal ką jis užima kvapą? Nebent pagal brangiai nusipirktą brandą, o realiai eilinis betono gabalas, tokio tipo architektūros dizaino pavyzdžių pilna visame pasaulyje.
Paro, pavyzdžių ir analogų.
P.S. Žalgirio CR jau matėm.
Paro, pavyzdžių ir analogų.
P.S. Žalgirio CR jau matėm.
CR iš viso yra architektūros ir urbanistikos viršūnė. Tie visi brangūs architektai tik brandas visiškai sutinku su lettered.
O dėl arabų, tai nors ten yra gerų architektūros pavyzdžių, vistiek nereiškia, kad bendras vaizdas yra geras. Infrastruktūra sukurta automobiliams, o ne žmonėms (generalizuoju).
Sunku patikėti,kad lyginame iš dalies eksperimentinį miestą, kurio populiacija per kelis dešimtmečius išaugo nuo beveik nulio, iki 3 mln., ir Europos civilizaciją.
Bevystant Dubajų , architektai turbūt nespėdavo net antros linijos pabaigti piešti , kai pastatatai jau stovėdavo.
Beje, įnirtingai besiorentuodami į futurizmą bei pasaulio stebinimą didingais pastatais , ir patys Dubajaus vystytojai jau pastebėjo, kad trūksta mieste elementariausio žmogiškumo.
Tai nereikia lyginti su Europa. Lyginam su kitais miestais, kurie 90s ir 2000s turėjo panašios skalės ar netgi didesnį augimą. Vieni viską ir taip visada darė gerai, kiti mokėsi iš klaidų, o dar kai kurie (Dubajus ir kiti Arabų miestai) tiesiog dario ypač blogą urbanistiką ir net negalvoja nieko keisti.
Tai nereikia lyginti su Europa. Lyginam su kitais miestais, kurie 90s ir 2000s turėjo panašios skalės ar netgi didesnį augimą. Vieni viską ir taip visada darė gerai, kiti mokėsi iš klaidų, o dar kai kurie (Dubajus ir kiti Arabų miestai) tiesiog dario ypač blogą urbanistiką ir net negalvoja nieko keisti.
Šiaip labai keista, kad jiems taip nesiseka su urbanistika, lyg ir turi pinigų samdyti geriausius šios srities specialistus, taip pat ir visa šalies ekonomika orientuota į pagrinde į tai, kad kuo daugiau atvyktų turistų iš tų pačių vakarų ir kuo daugiau pritrauktų jų gyventi čia. Net tokios šalys kaip Rusija ar Kazachstanas gana sėkmingai bando perimti vakarietišką urbanistinį trend'ą, o arabiškos šalys nors nemažai pažengusios kitose srityse (pvz. turi avialinijas vienas geriausių pasaulyje), šiuo klausimu ne kažką.
Šiaip labai keista, kad jiems taip nesiseka su urbanistika, lyg ir turi pinigų samdyti geriausius šios srities specialistus, taip pat ir visa šalies ekonomika orientuota į pagrinde į tai, kad kuo daugiau atvyktų turistų iš tų pačių vakarų ir kuo daugiau pritrauktų jų gyventi čia. Net tokios šalys kaip Rusija ar Kazachstanas gana sėkmingai bando perimti vakarietišką urbanistinį trend'ą, o arabiškos šalys nors nemažai pažengusios kitose srityse (pvz. turi avialinijas vienas geriausių pasaulyje), šiuo klausimu ne kažką.
Kad gal nekeista. Tiesiog jų elito, įskaitant valdžią, mentalas ir pasaulėžiūra progresuoja kur kas lėčiau, nei kitų sparčiai besivystančių šalių. Palygink urbanistiką Kinijoje 80s, 90s, 2000s ir dabar. Ar net kokioje Indijoje. Yra akivaizdus progresas, bazuojamas ant vertybių. Nes visuomenės natūraliai progresuoja, mokosi ir tobulėja. Arabų pasaulyje progresas buvo tik finansinis, o vertybinio progreso nebuvo praktiškai jokio. Gali būti, kad Islamiškos religinės dogmos yra pagrindinis stabdys.
Urbanistika šiaip yra be galo geras visuomenės pažangos ir tobulėjimo veidrodis. Dubajus ir kai kurie kiti prakutę arabai sustiprėjo finansiškai, bet visuomenės progresyvumas liko panašiame lygyje su mažiau sėkmingais jų broliais (Jemenas ir panašūs).
Kad gal nekeista. Tiesiog jų elito, įskaitant valdžią, mentalas ir pasaulėžiūra progresuoja kur kas lėčiau, nei kitų sparčiai besivystančių šalių. Palygink urbanistiką Kinijoje 80s, 90s, 2000s ir dabar. Ar net kokioje Indijoje. Yra akivaizdus progresas, bazuojamas ant vertybių. Nes visuomenės natūraliai progresuoja, mokosi ir tobulėja. Arabų pasaulyje progresas buvo tik finansinis, o vertybinio progreso nebuvo praktiškai jokio. Gali būti, kad Islamiškos religinės dogmos yra pagrindinis stabdys.
Urbanistika šiaip yra be galo geras visuomenės pažangos ir tobulėjimo veidrodis. Dubajus ir kai kurie kiti prakutę arabai sustiprėjo finansiškai, bet visuomenės progresyvumas liko panašiame lygyje su mažiau sėkmingais jų broliais (Jemenas ir panašūs).
Manau, kad teadicinė islamiška kultūra čia įtakos tiek daug neturi. Senieji musulmonų miestai kaip tik yra labai walkable ir net prekyba dažnai vyksta tiesiog viešose erdvėse.
Manau, kad esmė yra jų cargo kulte. Arabai iš tikro labai vertina materialius vakarietiškus dalykus ir prakutę tiesiog bando tą patį padaryti pas save - pastatyti "didingą vakarietišką miestą". Tik vakarų įsivaizdavimas pas juos įstrigęs 60/70-uosiuose ir jie kartoja tas klaidas, kutias dabar mes bandom taisyti.
Tai nereikia lyginti su Europa. Lyginam su kitais miestais, kurie 90s ir 2000s turėjo panašios skalės ar netgi didesnį augimą. Vieni viską ir taip visada darė gerai, kiti mokėsi iš klaidų, o dar kai kurie (Dubajus ir kiti Arabų miestai) tiesiog dario ypač blogą urbanistiką ir net negalvoja nieko keisti.
Kurie čia tie miestai, kurie yra arba įkurti nauji arba pastatyti nuo nulio ir netapo per didelių mastelių ir nežmogiškų gabaritų aukomis?
Neigiami pavyzdžiai: Astana, Brazilija, Dubajus, Doha, Las Vegas
Iš labiau link teigiamų pavyzdžių galiu sugalvoti tik Shenzhen ir Canberra, bet ir tai sakykime iš bėdos.
Kurie čia tie miestai, kurie yra arba įkurti nauji arba pastatyti nuo nulio ir netapo per didelių mastelių ir nežmogiškų gabaritų aukomis?
Neigiami pavyzdžiai: Astana, Brazilija, Dubajus, Doha, Las Vegas
Iš labiau link teigiamų pavyzdžių galiu sugalvoti tik Shenzhen ir Canberra, bet ir tai sakykime iš bėdos.
Bele kuris didesnis Kinijos miestas, įskaitant Šanchajų nuo 80s. Labiausiai akivaizdus pavyzdys turbūt būtų Shenzhen, kur augimo ir urbanistinės plėtros skalė ir greitis yra be konkurencijos didžiausia pasaulio istorijoje, bet buvo sugebėta neužstrigti automobilizmo ir parkofkių eroje.
Jei žiūrėsim megaprojektų ir ištisų miesto dalių vystymo lygiu, tai ir Singapūras tinka paminėti.
Ką šitie miestai turi bendro tarpusavyje? Absoliučiai skirtingos operos.
Dubai. Linijinė struktūra dykumoje, su dirbtinai sukurtais dariniais pakrantėje.
Singapore. Miestas džiunglėse ir saloje.
Suzhou
Shenzhen
Canberra
Labai norėtųsi išgirsi argumentuotų ir pasvertų nuomonių, kas konkrečiai yra negerai su Dubajaus urbanistika. Jei jau bandome atsiriboti nuo "patinka-nepatinka".
Pasirinkta netinkama miesto linijinė struktūra?
Lokalūs centrai išdėstyti per toli vienas nuo kito?
Nėra šaligatvio šalia greitkelio, jungiančio visus vystomus rajonus, ir vedančio į kitą megapolį?
Per mažai žalumos?
Ir esminis klausimas, -o ką siūlytumėte daryti kitaip? Ar ką reikėjo daryti kitaip.
Nestatyti tiek ir tokių greitkelių, gatves daryti siauresnes, taip dar kuriant šešėlį, kuris (tą žinojo ir tų pačių arabų protėviai) ir karščio problemą spręstų.
Masinį tranzitą būtų galima daryti bėginiu transportu kam linijinė struktūra ideali.
Nestatyti tiek ir tokių greitkelių, gatves daryti siauresnes, taip dar kuriant šešėlį, kuris (tą žinojo ir tų pačių arabų protėviai) ir karščio problemą spręstų.
Masinį tranzitą būtų galima daryti bėginiu transportu kam linijinė struktūra ideali.
Gal greitkelio juostų skaičius yra toks, kokio reikia atitinkamam (esamam ir būsimam) srautui? Nes tai pagrindinė jungtis tarp visų toli vienas nutolusių centrų. Beje, kamščių nepastebėjau. Gal platus greitkelis užmanytas ne tik automobiliams, bet ir ateities oro transportui? Ačiau stovintys pastatai tam trukdytų.
Bėginis transportas pagrindinėje ašyje yra.
Ką šitie miestai turi bendro tarpusavyje? Absoliučiai skirtingos operos.
Dubai. Linijinė struktūra dykumoje, su dirbtinai sukurtais dariniais pakrantėje.
Labai norėtųsi išgirsi argumentuotų ir pasvertų nuomonių, kas konkrečiai yra negerai su Dubajaus urbanistika. Jei jau bandome atsiriboti nuo "patinka-nepatinka".
Pasirinkta netinkama miesto linijinė struktūra?
Lokalūs centrai išdėstyti per toli vienas nuo kito?
Nėra šaligatvio šalia greitkelio, jungiančio visus vystomus rajonus, ir vedančio į kitą megapolį?
Per mažai žalumos?
Ir esminis klausimas, -o ką siūlytumėte daryti kitaip? Ar ką reikėjo daryti kitaip.
Pagrindinis *negerai*, kad realiai negalima nueiti iš vienos miesto dalies į kitą t.y. infrastruktūros arba išvis nėra arba ji visiškai neadekvati ir nepatraukli. Šiaip tipiškas random Dubajaus vaizdas kažkur tarp Burj Khalifa ir pajūrio t.y. pakankamai "centrinėje" miesto dalyje, o ne kažkur toli suburbuose: https://www.google.co.uk/maps/@25.21...7i13312!8i6656
O ten, kur yra varganas šaligatvis, apie apželdinimą, kuris turėtų suteikti šešėlį, nėra net kalbų. Tai neturi nieko bendro su miesto struktūra: linijine ar kitokia, nes šitie sprendimai taikomi universaliai, nepriklausomai nuo struktūros.
Ką daryti kitaip? Labai daug ką. Kad nereiktų visko vardinti, tiesiog pasižiūrėkime, kaip tai daroma singapūre. Arba prastesnis, bet irgi visai ok variantas - Honkongas. Logiška ir apskritai egzistuojanti pėsčiųjų infrastruktūra, apželdinimas, suteikiantis šešėlį, nuleisti bordiūrai, galimybė pereiti gatvę su aiškiomis pirmumo teisėmis ir t.t. ir pan. Baziniai dalykai, kurie šitame forume yra išdiskutuoti pro visus galus. Dubajuje gi naudojamos geriausios Šiaurės miestelio praktikos: daug daug asfalto, dar daugiau parkofkių su dar daugiau asfalto, nu ir daug daugiaaukščių parkofkių. Ir aišku parkofkės pačioje gatvėje. Tai yra tiesiog klaikiai blogas planavimas ir aplinkos tvarkymas visuose lygiuose. Šito nematyti nu tai ką aš žinau.
Kvepia eilinėmis diskusijomis tarp automobilistų ("O gal jiems reikia 30 juostų? Ką jūs žinot?) ir darnaus judumo (index, John pamąstymai, visai teisingi).
Taip, padaryta klaidų, kurios patogų darnaus judumo įgyvendinimą atitolina.
---
Beje, čia forume būna diskusijų apie "per daug automobilinį" Vilnių ir Lietuvą, tai kai pamačiau filmuotų vaizdų iš Riado, Saudo Arabija (beje, Varlamovo, nors mano rusų tai klasifikuojant A lygio), o ir Dubajus labai neatsilieka, tai supratau, kas yra pėstiesiems nepritaikytas miestas Post-SSRS'o miestai dar visai draugiški automobilio nenaudojantiems žmonėms, ypač vyresnio amžiaus žmonės gali savarankiškai judėti po miestą dėl įvairių tik jiems žinomų priežasčių. Tiesa, Vakarų Europos (Olandija, Vokietija, Švedija) neperspjauna.
Automobilizmo per didelis paplitimas siurbia iš miestų žmogiškumą. Palyginkite Vilniaus ir kitų Lietuvos miestų centrus, su miegamasiais rajonais, tai manau taip galima įsivaizduoti skirtumą, tarp žmogiško ir nelabai žmogiško (mastelio) miesto.
Kvepia eilinėmis diskusijomis tarp automobilistų ("O gal jiems reikia 30 juostų? Ką jūs žinot?) ir darnaus judumo (index, John pamąstymai, visai teisingi).
Taip, padaryta klaidų, kurios patogų darnaus judumo įgyvendinimą atitolina.
Prašyčiau, nereikia paranojų. Aš lygiai taip pat esu jaukių ir žalių miestų šalininkas. Tik negaliu pakęsti neargumentuotų diskusijų, ir nuomonių iš oro. Todėl ir klausiu, jei sakote "blogai", tai kaip Jūsų manymų turėtų būti "gerai" ? Ir kodėl visi miestai bandomi mauti ant vieno kurpalio? Ne visada šiam gyvenime kas tinka Jonui, tiks ir Petrui.
Dubajų apibūdinčiau taip:
Tai yra net ne miestas, o ekspozicinis greitkelis, prie kurio tarsi atskiri pasauliai išrikiuotos atskiros teritorijos su besivaržančiais tarpusavyje statiniais.
Atskiros zonos netgi ir pavadintos atskirais miestais: "Internet city", "Dubai Marina", "Business bay", na ir aiškų žymesnių statinių pavadinimais. Beabejo, reikia vertinti ir tai, kad atskiros teritorijos vienu metu buvo vystomos ir atskirų investuotojų. Čia mano kiemas- ten tavo kiemas. Kaip žemuogės ant smilgos. Galima valgyti po vieną, bet visų iš karto susikišti nepavyks.
Ypatingai jaučiasi, kad visa ši "ekspozicija" yra nenatūrali, ir pastatyta skubotai. Ir pastatyta dar ir ne iki galo. Žaliosios zonos, šaligatviai lokaliose zonose yra gana išvystyti. Bet jei nori iš vienos zonos patekti į kitą, turi sėsti į metro, arba automobilį, ir judėti plačiąja trasa iki kito taško.
Tokio ilgio greitkelyje (apie 60 km) pėsčiųjų eismas neįmanomas. Tik lokaliose zonose, atskirose teritorijose. Ar jūs eitumėte kad ir žaliausiu šaligatviu 40 km iš vieno linijos galo, į kitą? Na, kaip iš Vilniaus, į Elektrėnus pvz? Ten nėra jauku netgi eiti nuo vienos stotelės iki kitos. Nes atstumai ir sausas karštis- nežmoniški.
Natūralesnį, ir visai kitokį Dubajų galima pamatyti senojoje dalyje, Deiroje. Visa kita, kas iškilę žemiau į pietvakarius, yra paroda pasauliui. Ar paroda gali būti tinkama gyvenimui? Aš savo asmeninę nuomonę šiuo klausimu jau pasakiau.
Gamtinio karkaso įtaka pačiam miestui ir gyvenimui taip pat labai daro didžiulę įtaką. Nežinau, kokią investicijų dalį turėtų skirti Dubajus, kad iš dykumos šį visą plotą paverstų žaliu parku. Manau nėra pasaulyje tokių pinigų. Nebent miesto linija būtų gerokai trumpesnė.
Bandau sugalvoti, kodėl jie taip išsiplėtė pakrantėje į ilgį. Į galvą ateinantis argumentas- turbūt bandė apsidrausti nuo pavojaus, kad kažkam pritrūks vietos. Ploto turi daug, bet visiems įdomu būtent prie vandens (nors koks gaivumas). Visos dirbtinės salos tai tik patvirtina. Kuo daugiau supilti ir išraityti ilgesnę kranto liniją.
Iš dalies, Dubajaus , kaip miesto netgi savotiškai gaila. Atšiauresnės gamtos ir situacijos gyvenimui reikėtų dar gerai paieškoti. Antarktida- galbūt.
Bet aišku, kadangi šalis turtinga, ir tokius eksperimentus sau gali leisti, why not? Aš renkuosi stebėtojo poziciją. Ir ne tik kompo ekrane.
Jūsų lyginamas Honkongas su Dubajumi turi panašumu tik tiek, kad ten yra nemažai daugiaaukščių pastatų. ir kad abu yra rytinėj pasaulio pusėje nuo Lietuvos.
Bet tai yra kaip juoda - balta. Honkongas sukelia visiškai kitokius jausmus. Jaukus, dėl ploto trūkumo išmylėtas kiekvienas centimetras (miestas įspraustas tarp pakrantės ir kalnų), dinamiškas ir gyvas miestas, su savo istorija. Sakyčiau netgi vienas iš gražiausių aplankytų miestų. Mielai grįžčiau dar.
Beje , Fun fact ( ar greičiau sad fact) : Dubajaus gyventojai, sulaukę penktadienio vakaro , ir kai temperatūra nukrenta bent iki 28-27 (čia jau labai ok.), važiuoja kepti mėsos į dykumą...
Jei būtų prastas turbūt nevažiuotų ten tiek daug žmonių ne tik atostogauti, bet ir apskritai persikelti gyventi? Patinka/nepatinka čia jau skonio reikalas, bet objektyviai vertinant servisas ten gana aukštos kokybės.
Comment