AE. Dubajus / Dubai

[Raelis]

Mane tai labai domina kad į tą 1000 būtų eis gyvent per krizę, net ir Dubajuje?

[enigma]

Teroristai, ir visi kiti jaučiantys Vakarams antipatiją...

[Raelis]

Teroristai, ir visi kiti jaučiantys Vakarams antipatiją...

Tai, kad Jungtiniai Emyrų Emyratai nėra net į teroristines šalis įtraukta, biški jau nusikalbėjai

[Sigitukaz]

nezinau gal jau ir buvo sitam forume sita foto, bet vistiek idedu. 45 gigapixeliai http://www.gigapan.org/gigapans/48492/

[Vidma]

Klajūnai tarp debesų
Karolis Makrickas,
Žurnalas „Valstybė“
2010 rugsėjo mėn. 12 d.
14:22

Sunkoka įsivaizduoti ateities miestą be milžiniškų ir it peilis dangų perpus skrodžiančių dangoraižių, apipintų galybe švieselių. Kalbant apie jau įgyvendintus ir išskirtinius projektus, akys dažniausiai krypsta į Dubajų, tačiau norėtume priminti, kad efektyviausi ateities dangoraižiai turės išsiskirti ne tik architektūros, bet ir technologijų inovacijomis, kurios vilios ir gyventojus, ir turistus.

Niekam jau ne paslaptis, kad didėjantis pasaulio gyventojų skaičius vers turimą plotą išnaudoti kur kas efektyviau, nei tai darė mūsų senoliai. Jungtinių Tautų atlikto tyrimo duomenimis, gyventojų skaičius Žemėje 7 milijardus viršys jau 2011 m., tad mūsų miestams teks vis dažniau plėstis nebe į plotį, bet lig dangaus – tarsi legendiniam Babelio bokštui.

Naujos lydinių rūšys, statyboje naudojamos medžiagos ir architektūros inovacijos leis statyti gerokai aukštesnius ir aplinkai atsparesnius pastatus. Cementą ir medį palengva visiškai pakeis metalų lydiniai, anglies pluoštas, šarvuotasis stiklas ir pan. Dangoraižiai nebūtinai į dangų stiebsis tarsi bokštai. Kasmet vykstantis žurnalo „eVolo“ rengiamas konkursas apdovanoja dešimt įdomiausių dangoraižio koncepcijų, kurias galima gana nesunkiai įgyvendinti. Išsirinkus įspūdingiausią ir pasistačius savo šalyje, galima sulaukti didelio turistų susidomėjimo.

Bendradarbiaujant visuomenei ir architektams, galima pasistengti daugiaaukščius pastatus skoningai įlieti į miesto panoramą. Be abejo, atsiras sakančiųjų, kad dangoraižis miesto fone – it apgamas ant veido, darkantis viduramžių architektūrą, bet mes manome, kad tai ateities konstrukcijos, kurios ilgainiui miestų senamiesčius pavers savotiškais rezervatais turistams, apsuptais besistiebiančių dangoraižių džiunglių, nes mažas gyventojų tankumas taps per didele prabanga.

Dauguma šiandienos projektų vienas kitą bando pranokti aukščiu (šiuo metu aukščiausiu dangoraižiu laikomas „Burj Dubay“), bet ateities pastatas, kuris iškils po 7–10 metų, gyventojus galės aprūpinti ne tik stogu virš galvos, bet ir energija ar šviežiu maistu. Bet apie viską – iš eilės.

Vėjas ir saulė

Netolimoje ateityje Dubajaus panoramą galėtų papildyti ir turistus stebinti unikalus dinamiškosios architektūros principais pagrįstas ir aplink savo ašį besisukantis pastatas. Italų architektų vizijoje – 59 aukštai. Tarp jų sumontuota įranga, pastato aukštui besisukant dėl vėjo, generuotų elektros energiją. Nors idėja kiek fantastiška, mažėjant pasaulinėms naftos atsargoms ir kylant kainoms, pastatas, gebantis apsirūpinti energija, skamba itin patraukliai. Ką jau kalbėti apie tai, kad nuolat besikeičianti miesto panorama už lango didintų šio nekilnojamojo turto kainą. Pastatas 360 laipsnių kampu apsisuktų per savaitę, o galimybė kiekvienam aukštui suktis nepriklausomai mažintų tikimybę nukentėti nuo žemės drebėjimo.

Kiekviena iš 58 turbinų tarp aukštų gebėtų generuoti apie 0,3 megavato energijos. Dubajuje kasmet vėjai siautėja apie 4 tūkst. valandų, tad gaunamo energijos kiekio pakaktų ne tik 200 apartamentų turinčiam pastatui, bet ir dar penkiems tokiems pat aplinkui.

Kitas taip pat Dubajuje atsirasiantis pastatas „Burj al-Taqa“ (liet. „Energijos bokštas“) gebės visiškai apsirūpinti elektros energija dėl ant stogo įmontuotos galingos vėjo jėgainės ir net 17 tūkst. kv. m pastato pločio padengsiančių saulės baterijų. Jei bus gaunamas didesnis energijos kiekis, nei pastatas gali suvartoti, energija bus naudojama vandeniliui iš jūros vandens elektrolizės būdu „ištraukti“, kad įkrautų vandenilio baterijas. Numatomas pastato aukštis –
apie 322 m, taip pat bus siekiama įdiegti išmaniąją kondicionavimo sistemą, kurį tolygiai skirstytų šilumą po visą pastatą ir šaldytų tik tiek oro, kiek reikia.

Kalbant apie jau įgyvendintus projektus, verta prisiminti Bahreino pasaulio prekybos pastatą, esantį Manamoje. Tarpusavyje sujungtų dangoraižių komplekse įmontuotos trys vėjo jėgainės, galinčios generuoti apie 10–15 proc. pastatui reikalingos energijos, t. y. apie 1 300 megavatvalandžių per metus. Kitą panašų pastatą rasime Londone, kur 148 m aukščio dangoraižis, pavadintas „The Razor“, dėl vėjo gali pagaminti apie 8 proc. jam reikalingos energijos.

Jei šalyje pakanka saulės, į pastato konstrukciją galima apdairiai įklijuoti ir saulės baterijas, kad būtų išgaunama dar daugiau energijos. Štai Mančesteryje vienai draudimo bendrovei priklausantis dangoraižis iš dalies padengtas saulės baterijomis (kol kas, siaučiant krizei, dalis plokštelių fiktyvios, jos tik imituoja saulės baterijas, bet vėliau jos bus pakeistos į tikras). Kepinant saulei, pastatas gali generuoti apie 390 kilovatų energijos. Papildomai ant stogo įrengtos 24 vėjo turbinos parūpina net 10 proc. pastatui reikalingo energijos kiekio. Taikant vis efektyvesnes saulės baterijas, net ir mūsų šalyje būsimieji dangoraižiai galėtų naudoti saulėkaitą, ypač jei besikeičiant klimatui vasaros saulė kepins vis dažniau.

Maistas į namus

Artėjant 2050-iesiems, daugiau nei 80 proc. pasaulio gyventojų gyvens miestuose, o žvelgiant į ne tokias drastiškas demografines prognozes – gyventojų skaičius planetoje padidės dar 3 milijardais. Norint išmaitinti tokį skaičių burnų, teks didinti dirbamosios žemės plotus. Bėda ta, kad 80 proc. visų turimų plotų jau naudojami žemdirbystei, o dėl stichinių nelaimių kasmet prarandama iki 15 proc. derliaus.

Keičiantis klimatui, šis skaičius gali ir toliau sėkmingai didėti, o maisto trūkumui padengti dar vienos Brazilijos dydžio ir žemės ūkiui skirtos teritorijos paprasčiausiai nebėra. Kaip sakė Markas Twainas: „Skubėkite įsigyti žemės. Niekas naujos nebegamina.“

Apibendrinant galima teigti, kad jau daugiau kaip 
10 tūkst. metų žmogus moka auginti sau maistą, bet jei neturėsime žemės pasėliams, kam nors teks badauti. Aktyvi žemdirbystė trąšomis ir pesticidais teršia geriamojo vandens plotus, jei išliks dabartinės sąnaudų tendencijos, kai kurių pasaulio vietų gyventojai liks ne tik nevalgę, bet ir negėrę.

Dėl technologijų ateityje galbūt mokėsime negyvenamos ir nenaudojamos žemės plotus transformuoti į tinkamus žemdirbystei arba iš vandens iškelti salynus, tačiau vienas galimų ir lengviausių sprendimų – vertikaliosios fermos, įrengtos dangoraižių viršūnėse. Dėl didesnio saulės kiekio ir kontroliuojamos aplinkos derlių jos tiekia visus metus. Kiaulėms, karvėms ir ožkoms jos gal ir nebus tinkamos, tačiau galima sukurti itin palankias sąlygas daržovėms ir vaisiams auginti, paukščiams, žuvims ar kitiems smulkiems gyvūnams laikyti.

Sėkmingai įdiegus fermas bokštų viršūnėse, milžiniškuose stikliniuose šiltnamiuose, iškart būtų išsprendžiamos kelios problemos: supaprastėtų logistika, dėl trumpesnių pristatymo atstumų būtų naudojama mažiau chemikalų (jų reikia maisto šviežumui išlaikyti) ir sumažėtų degalų sąnaudos. Augalams augant vienam virš kito, efektyviau naudojamas laistyti skirtas vanduo, nes jis ne susigeria į žemę, o nuteka kitiems augalams.

Dr. Dicksonas Despommier, mikrobiologas iš Kolumbijos universiteto (JAV), teigia, kad naudojant vertikaliąją žemdirbystę kiekvienas ateities dangoraižis galėtų tapti save išlaikančia ekosistema. Jei fermoms būtų skiriama po 30 aukštų kiekviename iš dangoraižių, vienas miesto rajonas maistu aprūpintų apie 50 tūkst. gyventojų, tad tokiam miestui kaip Niujorkas, norint apsirūpinti maistu, net nereikėtų įrengti po fermą kiekviename dangoraižyje.

Vertikalioji žemdirbystė dangoraižiuose gera dar ir todėl, kad atlaisvintus žemės plotus galima vėl apsodinti medžiais. O jie perdirbtų daugiau anglies dvideginio ir stabdytų visuotinį atšilimą. Remiantis vertinimais, šiltnamiuose galima sunaudoti tik 10 proc. vandens ir 5 proc. žemės, reikalingos tam pačiam maisto kiekiui užauginti, palyginti su dabartinėmis fermomis.

Pirmieji dangoraižiai su maistui skirtomis fermomis turėtų pasirodyti po 2–3 metų. Kaip tikriausiai jau atspėjote – Kinijoje ir Dubajuje.

Trauka

Be galimybės apsirūpinti maistu ir energija, nauji, ypač pritrenkiančios architektūros, dangoraižiai taps ir turistų traukos centru.

Jau šiandien Singapūras, Dubajus ir Šanchajus garsėja išskirtiniais pastatais, kurie kasmet į šalį atvilioja tūkstančius turistų. Kad ir kaip daugelis bando tai neigti, žmogų traukia didybė. O jei negali tos didybės kurti, kyla noras bent jau prie jos nusifotografuoti.

Vilniuje pažvelgus pro langą, nesunku pastebėti, kad įspūdingi dangoraižiai čia kol kas nekyla, kalbos apie įdomesnį pastatą – Guggenheimo muziejų – taip pat nutilo. Ar turėsime ką parodyti turistams, kuriems neaktualios gotikos stiliaus bažnyčios?

Štai neseniai Singapūre duris atvėrė dangoraižis „Marina Bay Sands“, kuriame įrengti lošimo namai ir viešbutis. Pastatas pritrenkia ne tik pro šalį einančius, plaukiančius ar skrendančius keleivius, bet ir tuos, kurie apsilanko jo viduje. Turistus labiausiai viliojanti pastato dalis – ant stogo po atviru dangumi įrengtas baseinas, kuriame plaukiojant atsiveria visa miesto panorama.

Ar ką nors tokio būtų sunku sukurti Lietuvoje? Žinoma, ne! Minėtame „eVolo“ dangoraižių konkurse pateikiama šimtai eskizų, kuriuos galima įgyvendinti jau dabar, nelaukiant technologijų progreso ar ekonomikos atsigavimo. Reikia tik noro papuošti Vilnių, Klaipėdą ar bet kurį kitą Lietuvos miestą.

[Gytaz]

Dubajaus fontanas

[rob]

Sveiki,

Dalinuosi keletu nuotraukų/įspūdžių iš šio nepaprasto miesto, praleidus jame porą dienų šių metų sausio mėnesį. Nepaprasto - nes dar nesupratau, ar teigiama, ar neigiama prasme . Bet kad tai miestas, kuriame net ir po visų krizių vyksta pasaulinio lygio buzzas, tai faktas. Be abejo, įspūdžiai pabuvus vos porą dienų - subjektyvūs.

Neabejotinas miesto simbolis/ašis - vos ne iš bet kur matomas Burj Khalifa.

IMG_0774 by robas80, on Flickr

Pastarojo "papėdėje". Deja, nepavyko pamatyti fontanų - pas juos irgi pasitaiko technical difficulties, kaip kad skelbė per garsiakalbius.

IMG_0108 by robas80, on Flickr


IMG_0022 by robas80, on Flickr


IMG_0132 by robas80, on Flickr

"Kibirėliai" šalia prekybos centro, šalia Burj Khalifa:

IMG_0094 by robas80, on Flickr

"Koks tavo adresas? Tiesiog Adresas"

IMG_0142 by robas80, on Flickr

Kaip teisingai rašo kelionių vadovai, visas Dubajus - statybų aikštelė. (prastoka kokybė, pro važiuojančio metro langą)

IMG_0792 by robas80, on Flickr

Dubajus nebūtų Dubajus - net metro yra Auksinė klasė , kuri kainuoja litą ar pan. brangiau. Užtai - odos sėdynės, daug erdvės, ir imigrantų darbininkų nebuvimas. Nezinau, ar tai buvo daryta orientuojantis į tikriuosius vietinius arabus, kurie, kaip susidarė įspūdis, vis tiek viešuoju transportu iš esmės nesinaudoja.

IMG_0877 by robas80, on Flickr

Sheikh Zayed road vakare:

IMG_0234 by robas80, on Flickr

Prabangus, bet tuštokas metro, vežantis į vieną is "palmių", kuri kaip suprantu, yra labiausiai išbaigta (Palm Jumeirah), nors realiai gyvenančių žmonių nelabai matėsi.

IMG_0807 by robas80, on Flickr

Palmes šakelės, pro murziną metro langą:

IMG_0804 by robas80, on Flickr

Atlantis viešbutis, palmės viršūnėlėje:

IMG_0079 by robas80, on Flickr

Na, ir matyt pora "privalomų" nuotraukų

q2 by robas80, on Flickr


q3 by robas80, on Flickr

[index]

Įdomi vieta, nors kažkodėl manęs netraukia nei arabiška kultūra, nei daugumos Dubajaus dangoraiažių architektūra. Kol kas visgi sunkoka suprasti, kuo bus grįsti jų ekonomikos fundamentalai ateityje. Negi vien iš "luxury condomiums"? Dykuma (=daug laisvos žemės) ir dangoraižiai kažkaip nesiderina.

Visada yra Liechtensteino ir Monako variantas: nelabai teisėtos finansinės paslaugos, mokesčių slėpimas, prieglobstis abejotinos reputacijos turtingiems asmenims ir t.t.

[Sinouku]

Kitoks žurnalisto žvilgsnis į šį cemento, metalo ir stiklo krūvą:

,,Dubajaus fenomenas''

Vos prieš du dešimtmečius ten, kur dabar stovi dangoraižiai, driekėsi dykuma, tačiau Dubajaus istorija mums kalba apie tai, ko už jokius pasaulio pinigus neįmanoma nupirkti – apie kultūrą plačiąja prasme. Arba, kaip pasakoja žurnalas „Vanity Fair“, jos nebuvimą: lengvai atėję pinigai, aukščiausias pasaulio pastatas, brangiausia lenktynių trasa ir atitinkamo masto ekonomikos nuosmukis – visa tai apibūdina milijoninį Jungtinių Arabų Emyratų didmiestį.

Taikliausiai Dubajų apibūdina frazė, kad čia nieko nėra tikro. Tai – pasaka, panaši į vieną iš „Arabijos naktų“, tiksliau sakant – tai pamokanti pasaka. Dubajus primena tą momentą, kai prieš Tave atsiranda džinas, teigiantis, kad išpildys tris tavo norus, o su trečiuoju savo noru Tu paprašai, kad būtų išpildyti dar trys Tavo norai. Kiekvienas save gerbiantis stebukladarys žino, kad toks elgesys tik sukelia godumą, nelaimes, besaikes paskolas, ir tikrai prastą skonį. Todėl Dubajus kažkuo primena Las Vegasą, tik čia nerasi Elvio, kazino ar merginų. Jei taip nori, Dubajus – tai finansinis Disneilandas, tik jame nerasi džiaugsmo. Nors čia poilsiauja begalė turistų, šio kurorto oras – pats klaikiausias pasaulyje. Čia karšta ir drėgna, nepaliaujamai pučia vėjas, kuris nuolat neša smėlį iš dykumos. Taip, Dubajus serga gigantiškumo manija, tai – kaip nacionalinis nevisavertiškumo kompleksas, kai norisi, kad visi daiktai būtų vis didesni ir didesni. Beje, jei jau prakalbome apie gigantiškumą, būtent tokia finansų krizė ir ištiko Dubajų.

Dubajus buvo pastatytas labai greitai. Nes buvo pinigų. Už pinigus buvo nupirkta ir architektų, ir dizainerių, ir statybininkų. Ir jei neįsivaizduoji, kaip atrodo miestas, kuriame viskas padaryta taip, kaip tik Tu įsigeidi, nuvažiuok į Dubajų.

Dubajus paspringo savo paties gobšumu. Čia ekonomiką valdo naftos magnatų dinastijos, kurioms ekonomikos nuosmukiai, pakilimai ar laimėjimai loterijose nedaro jokios įtakos. Turtai ir pinigai yra santykiniai dalykai – Dubajuje pastate yra įrengtas, ko gero, aukščiausias slidinėjimo kalnas dykumoje, kur jauni arabai renkasi praleisti laisvalaikį. Įeini pro duris ir pasijunti tarsi būtum atvykęs į amžinojo įšalo žemę, o čia pramogaujantis jaunimas leidžiasi su snieglentėmis, traukia į tirolietiško šokolado parduotuvę.

Anksčiau niekas apie tokius reginius nė nesvajojo, nes prieš dvidešimt metų čia nebuvo nieko. Nei septynių žvaigždučių viešbučių, nei aukščiausio pasaulyje pastato – piemenys čia ganydavo ožkas, o vietiniai lenktyniaudavo su kupranugariais. Taip, be jų, čia buvo ir murzinų darbininkų, kurie ieškojo naftos. Ir akimirksniu lyg spragtelėjus pirštais pinigai ėmė trykšti iš žemės. Tačiau žiūrėdamas į Dubajaus peizažą suvoki, kad nė vienas daiktas nėra vietinės kilmės. Net ožkos ir tos dingo, o vietoj jų atėjo didmeninė civilizacija, kurią „Vanity Fair“ žurnalistas apibūdino Carnegie sentencija: „labiausiai apgailėtina yra ta klasė, kuri turi tik pinigų, bet nieko kito“. Dubajaus turčiai gimsta su jau pasenusio žmogaus sąmone, jie importavo ir pastatė miestą, ekstravagancijos tvirtovę ir patys ... susidvejino.

Jie tapo mažuma savo gimtinėje, dabar sudaro mažiau nei penktadalį gyventojų, o likę 80 procentų žmonių imasi verslo, dirba kompanijose ir siekia kuo didesnio atlygio. Šie baltaodžiai verslininkai čia atvyko norėdami amžinai būti jauni, vieniši, godūs ir nenuoširdūs, todėl jų gyvenimas vyksta alkoholio ir sekso vakarėliuose, jų naktys pripildytos karaokė, isterinio juoko ir atsitiktinio sekso.

Bet yra ir trečia žmonių kategorija. Tai tranai, darbininkai iš Azijos: Indijos, Pakistano, Šri Lankos ar Filipinų. Jie kažkuo primena žmones iš 1940-ųjų plakatų – jie yra kapitalo vergai ir darbo herojai. Anksti ryte, kol baltieji bando įveikti rytines pagirias, o tikrieji arabai dar nespėjo aprėkti savo tarnaitės – jie skuba į statybvietes, dirba klerkais, sekretorėmis, teisininkais, gydytojais, buhalteriais. Nors darbininkai sudaro 71 procentą gyventojų, jie negali pasigirti ypatingomis teisėmis – pilietybę gali gauti tik trečios kartos, gimusios JAE, atstovai. Jie gali bet kuriuo momentu būti deportuoti. Visuomenėje sklando absurdiški anekdotai apie „tranų“ beteisiškumą: pavyzdžiui, kaip pardavėja iš Pakistano, keldama arabės nešulius, netyčia pirstelėjo ir už tai atsidūrė už grotų.

Vietinis jaunimas yra tarsi uždelsto veikimo bomba. Stori, išlepinti iki negalėjimo jaunuoliai yra nepaprastai šiurkštūs. Neseniai žiniasklaidoje nuskambėjo kelios istorijos, kai vietinio jaunimėlio gaujos tiesiog norėdamos pasilinksminti kaip kompiuteriniame žaidime užpuolė darbininkus iš užsienio ir moteris. Šios kartos žmonės nė negalvoja kada nors rimtai dirbti, tačiau jie neabejoja, kad privalo turėti užtikrintą darbą. Dubajuje esančio viešbučio valdytojas pasakoja, kad labiau už viską bijo, jog vieną dieną sulauks kokio nors šeicho skambučio su prašymu įdarbinti jo sūnėną. Toks vaikinas, žinoma, pareikalaus solidaus atlyginimo, biuro, sekretorės, automobilio ir laisvo darbo grafiko.

Dubajus – tai alegorija, ką galima sukurti, jei turi daug pinigų ir neturi jokio kito tikslo, tik savo didybę. Šiame mieste pinigai yra vienintelis atsakymas į bet kokį klausimą. Karštą tamsią naktį greitkeliais skrieja „Ferrari“, „Porsche“ ir „Lamborghini“, o prie jų vairo sėdi įmitę naujieji arabai ir važiuoja kažkur. Be jokio tikslo ir bukais veidais.

Šaltinis: http://www.alfa.lt/vyras/2558-Dubajaus-fenomenas/

[rob]

Na nezinau, aisku yra tiesos, bet sis straipsnis kazkaip jau per daug i kita puse perlenktas. Labai patiko sioje temoje anksciau cituotas straipsnis Independent laikrastyje.

[gytisl]

iš 2013 metais planuojamų išleisti 10-ties didžiausių pastatų 4 bus Dubajuje.
http://www.dezeen.com/2013/01/22/top...apers-of-2013/

[John]

Neblogai jie ten pavaro. Ofisų vacancy rates bene 50%, o jie sau toliau smėlio pilis statosi.

[LBP]

Bet visas10-tukas kažkoks mažas, visi stipriai mažiau negu 400 m aukščio. Nuobodu.

[Vaidas]

iš 2013 metais planuojamų išleisti 10-ties didžiausių pastatų 4 bus Dubajuje.
http://www.dezeen.com/2013/01/22/top...apers-of-2013/

4 bus JAE, bet tik 2 Dubajuje, kiti 2 - Abu Dabyje.

[Kartmen]

iš 2013 metais planuojamų išleisti 10-ties didžiausių pastatų 4 bus Dubajuje.
http://www.dezeen.com/2013/01/22/top...apers-of-2013/

Pagal SSP sąrašas turėtu būti šiek tiek kitoks.
http://skyscraperpage.com/diagrams/?searchID=57836520

[John]

Bet visas10-tukas kažkoks mažas, visi stipriai mažiau negu 400 m aukščio. Nuobodu.

2014 ir 2015 paduos žymiai didesnių.

[ViR2]

pas juos labai stiprus principas "if u build it - they will come"

[Lettered]

pas juos labai stiprus principas "if u build it - they will come"

Bet ir ateina.

[John]

pas juos labai stiprus principas "if u build it - they will come"

Yra dar vienas principas tenais: "If you fail, they (Abu Dhabi) will bail".

[ViR2]

Gal kas pastaruoju metu buvo Dubajuj ir zino, kaip yra su Xanax isivezimu? Girdejau gandus is draugu, kad sugrieztino ju kontrole ir dabar tikrina net krauja jei kyla itarimas... Turiu problema su skraidymu, tai jau zinau, kad girtas tikrai ten nepateksiu, bet jei kraujyj ir xanaxo negaliu isivezt tai visai nesmagu