FR. Paryžius / Paris

[Raelis]

1. Kas lankosi Paryžiuje būtinai turi užeiti į šią Šv. Rocho bažnyčią, kuri žymi tuo, jog per Didžiąją Revoliuciją, revoliucionieriai šaudė į ją iš patrankų ir todėl jos fasade iki šiol yra like randai nuo kulkų ir sviedinių. Be to čia yra Prancūzijos didikų panteonas. Be to čia vieni gražiausių religinių paveikslų. Šventovė statyta 1653 - 1722 m.





2. Centrinė nava.



3. Sakyka.



4. Įvairūs kapai ir skulptūros.

Šv. Jono Krikštytojo koplyčia. Žano Baptisto I Lemoyne (1681 - 1731) ir jo sūnėno Žano Baptisto II Lemoyne marmurinė skulptūra ,,Jėzaus krikštymas."



Šv. Jono Krikštytojo koplyčioje esanti mecenato Anguso Lorenco de la Livo de Žuli (1725–1779) žmonos Luizos Elizabetos Šambon (mirė: 1752 m.) ovali kapo plokštė su moters profilio portretu buvo sunaikinta Prancūzijos revoliucijos metu, o XIX a. restauruota.



Liudviko XIV Versalio sodo sodininko, sukūrusio dabar matomą rūmų peizažą; prancūzų sodų tėvo Andrė Le Notrės (1613 - 1700) kapas.



Užuojautos koplyčia. Frederiko Bogino ,,Pieta," 1856 m.



Kurčnebylių kalbos išradėjo; ,,kurčnebylių tėvu“ vadinamo abato Šarlio Mišelio de L’Ėpė (1712–1789) kapas.



Šv. Siuzanos koplyčia. Pjero Herbsthofferio (1821 - 1876), ,,Šv. Siuzana pas pagonis."



Pjeras Klodas Fransua Delormė ,,Jėzus prikeliantis iš mirusiųjų Jairo dukterį," 1817 m.



Švč. Mergelės koplyčia su Mišelio Oguiero skulptūra (1614 - 1686) ,,Gimimas."





Paminklų koplyčia. Anri de Loraine, kunigaikščio Arkūro kapas, įrengtas skulptoriaus Nikolo Renard'o 1693 m. Tai buvo garsus XVII a. karys. Kairėje pusėje kapo plokštė Prancūzijos maršalui Klodui Fransua Bidal I D'Asfeldo markizui (1665 - 1743).



Kitoje pusėje kapas žymiam karo vadui, kurio pavardės neįskaitau.



Astronomo ir matematiko Pjero Moro de Moperto (1698 - 1759) kapas. Jis pirmasis nustatė žemės formą ir surengė ekspediciją į Laplandiją.



Kardinolo Žilomo Dubua (1656 - 1723) kapas. Jis buvo karaliaus Liudviko XV regentas, savo reikšme nenusileidęs Rišeljė ir Mazariniui.



5. Namas, kuriame mirė prancūzų filosofas Volteras 1778 m. pirmajame aukšte yra įrengta to paties pavadinimo kavinė.





6. Voltero krantinėje visi namai yra kažkuo svarbūs ir įtraukti į paveldą, pvz., Raudonas namas (Voltero krantinė nr. 15), yra žymus tuo, jog 1829 - 1838 m. čia turėjo savo studiją garsus romantizmo tapytojas Eženas Delakrua, nutapęs tokius paveikslus, kaip ,,Dantė ir Virgilijus pragare," ,,Sardanipalo mirtis," ,,Liepos 28: Laisvė vedanti žmones per barikadas" ir pan. Taipogi čia buvo jo namai iki 1835 m.



7. Kitoje Voltero krantinės pusėje bukinistų dėžės.



8. Tuileri sodas.

















































9. Karališkoji gatvė su priekyje matoma Šv. Magalietės bažnyčios fasadu. Nors dabartinė jos išvaizda sukurta Napoleono laikais, siekiant ją paversti karo dievo Marso šventykla, kuri būtų skirta Didžiajai prancūzų armijai, tačiau jau XVIII a. čia stovėjo bažnyčia, kurioje buvo pašarvoti nukirsdinti Liudviko XVI ir Marijos Antuanetės kūnai su tarp kojų padėtomis galvomis.



10. Šiaip parkelis prie Konkordo aikštės.



11. Tuo metu Konkordo aikštėje buvo ruošiamasi Liepos 14 d. šventei, o be to restauravo fontaną.





12. Palais Burbon arba Parlamentas.



13. Eliziejaus laukai už Triumfo arkos.






Bus dar....

[liutass]

Père Lachaise kapines bus?

[Raelis]

Père Lachaise kapines bus?

Ne, nebus, neteko aplankyti, juolab, kad tik vos kelias valandas praleidau Paryžiuje.

[Raelis]

1. Einant link Karuselės aikštės ir Napoleono triumfo arkos, esančios prie Luvro muziejaus rūmų.



2. Kadangi buvau Paryžiuje antradienį, tai Luvras buvo uždarytas, kaip ir dauguma miesto muziejų.









3. Luvro fasado dekoracijos.



Kadangi Napoleono laikais Luvras buvo vadinamas ,,Napoleono muziejumi" taigi ant jo durų galima išvysti ir inicialus.



4. Luvro aikštė su Saint-Germain-l'Auxerrois bažnyčia. Kertiniai šventovės akmenys padėti jau VII a., tačiau užbagta XV a. Jai suteikta romaninė, gotkinė ir renesansinė forma, Fasado pažiba graži rozetė. Kuo ši bažnyčia svarbi Europos istorijai? Ogi tuo, jog per Šv. Baltramiejaus skerdynes (1572 m.) būtent šios bažnyčios varpas pirmasis paskelbė apie skerdynių pradžią, kurių metų pirmoji auka buvo nužudyta už kelių žingsnių nuo čia. 1662 m. čia vedė garsusis prancūzų dramaturgas Moljeras.



5. Interjeras.















6. Vienas svarbiausių veiksnių kodėl ėjau į šią bažnyčią, tai norėdamas pamatyti garsiąją neoklasicizmo tapytojo Žano Augusto Dominiko Engro mokinio Amori Duval freską, esančią Švč. Mergelės Marijos koplyčioje.



Toje pačioje koplyečioje palaidotas ir prancūzų fizikas, filantropas ir pirmasis prancūzų žurnalistas, sukūręs rubriką ,,asmeniniai skelbimai," Teofrastas Renodo (1586 - 1653).



7. Bažnyčia iš Rivoli gatvės.



8. Toje pačioje Rivoli gatvėje priešais Luvrą, stovi paminklas hugenotų vadui, prancūzų admirolui Gasparui de Kolinji, Seigneur de Châtillon (1519 –1572), kuris buvo pirmoji auka nužudyta per Šv. Baltramiejaus naktį. Kaip skelbia šaltiniai, katalikai įsiveržė į jo namus ir nudūrę admirolą jo kūną išmetė pro langą, tai buvo ženklas, kad reikia pradėti hugenotų skerdynes. Šią skulptūrą 1889 m. sukūrė skulptorius Gustavas Krokas (1827-1905) šalia protestantų bažnyčios L'Oratoire du Louvre. Įdomu, kad šiai skulptūrai pastatyti pinigus suaukojo patys paryžiečiai.



Vėliau užbaigsiu...

[Suolas]

Ne, nebus, neteko aplankyti, juolab, kad tik vos kelias valandas praleidau Paryžiuje.

Įspūdingas pasivaikščiojimas, kaip porai valandų

[Raelis]

Įspūdingas pasivaikščiojimas, kaip porai valandų

Na, po to, kai išmokau Paryžiaus centro visas pagrindines gatves mintinai per google map. Tai Paryžiaus istorinį centrą išmanau puikiai ir galiu labai greitai pvz., patekti ir prie Arkos ir prie Liuksemburgo sodų, ir prie Musee Carnavalet. Ir kadangi tai man žiauriai patiko, tai vis žinias pagilinu. Kitaip tariant, su manimi po Paryžių labai įdomu pasivaikščioti. Žinant, tą faktą, kad jame buvau tik vieną kartą.

[Raelis]

Taipogi teko lankytis Invalidų rūmuose.

1. Prancūzijos karo muziejus stovi priešais Aleksadro III tiltą, kuris buvo pavadintas čia apsilankiusio caro Aleksandro III proga.



2. Invalidų rūmai.





3. Paisukus matoma Grand Palais muziejaus stogai, o šioje pievoje per liepos 14 d. šventę dažniausiai vyksta karinių pajėgų pristatymas žmonėms.



4. Invalidų rūmai arčiau.









5. Didžiosios patrankos.







6. Šv. Liudviko bažnyčios interjeras, jos viršuje kabančios vėliavos į šią bažnyčia perkeltos iš Notre-Damo katedros 1798 m. Tai daugiausiai per karus prancūzų armijos surinkti trofėjai. Kai 1815 m. Paryžių užėmė rusai virš 1000 trofėjų buvo sudeginta pačių prancūzų, baiminantis, jog rusai viską išvogs.









7. Septynerių metų kare (1756–1763), maršalo Viktoro de Brogli (1718–1804) štabe tarnavusio generolo leitenanto, apdovanoto Šv. Liudviko ordinu, grafo Šarlio Benua Gibero (1715–1786) epitafinė stela. Jos įraše be išvardytų pareigų teigiama, kad generolas mirė šioje prieglaudoje 1786 m. spalio 8 d., o plokštę fundavo našlė su vaikais pritarus karaliui.



8. Hanso Holbeino jaunesniojo paveikslo ,,Kristus kape" skulptūrinė kopija.



9. Altorius skirtas pagerbti kare dingusius karius bei Prancūzijos maršalo Lattre de Tasinji karius žuvusius Indokinijoje.



10. Krikštyklos koplyčia.



11. Generolo Obero Frèro (1881 - 1944) memorialinė lenta. Dalyvavo Pirmajame ir Antrajame kare, tačiau mirė Štutgofo koncentracijos stovykloje.



12. Napoleono Bonaparto kapas.



13. Anri de la Turo d'Auvergne, Turenės kunigaikščio (1611–1675) kapas. Jis geriau žinomas, kaip Prancūzijos generalinis maršalas Turenas. Vienas iš geriausių Liudviko XIV karo lyderių.



14. Centrinis mauzoliejaus kupolas.



15. Grindys.



16. Napoleono brolio Jeronimo Bonaparto kapo koplyčia, kurioje buvo prieš paruošiant kapą ir pats Prancūzijos imperatorius Napoleonas.







17. Pirmojo Pasaulinio karo maršalo Ferdinando Fošo (1851–1929) kapas. Jo autorius – lenkų skulptorius Paulius Landovskis (1875–1961). Monumente persipina realistiškumas (šeši kariai nešą karstą), naratyvinis pobūdis bei aliuzija į Senovės Romos kapavietes (ant postamento šonų vaizduojami mūšių reljefai). Šiuo kūriniu atspindėtas herojiškas Prancūzijos armijos simbolis Didžiajame kare. 1929 m. savo užrašuose šį paminklą skulptorius apibūdino: ,,žmonija nešanti mirtį.“



18. Napoleono kapas iš apačios.



19. Reljefai vaizduojantys Napoleono mūšius.



20. Napoleono sūnaus Napoleono II, Romos karaliaus kapas. Įdomus pastebėjimas, induose abipus skulptūros yra laikomi Napoleono II palaikų dalis, kurias užėmęs Paryžių, padovanojo A. Hitleris. Kita dalis palaikų vis dar ilsisi Kapucinų koplyčioje Vienoje, šalia Austrijos imperatorių.





21. Kitoje Invalidų rūmų pusėje kiek pamenu stovi paminklas F. Fošui.



22. Kadangi neturėjau per daug laiko, tai aplankiau tik Napoleono ekspoziciją, į kurią kartu įeina ir Liudviko XIV karyba.











Dėdė Liudvikas XIV.











Žano Augusto Dominiko Engro paveikslas ,,Napoleonas soste, kaip Jupiteris" (1806). Jis buvo sukritikuotas to laikotarpio meno kritikų, kaip pernleyg gotiškas ir niekuo nesusisiejantis su modernia XIX a. maniera.



Žozefinos Boharnė, Napoleono žmonos, sūnus Eženas Boharnė.



Napoleono asmens sargybinis, kuris kartu su imperatoriumi lankėsi ir Lietuvoje, mameliukas Rustamas Raza.





Napoleono karinė stovykla.





Vėliau dar įdėsiu Versalio rūmus.

[Raelis]

Turiu šiek tiek laiko, tai pasidalinsiu Versalio nuotraukomis.

1. Jeigu norite patekti į rūmus reikės atstovėti eilę prie kasų, o tada eilę prie rūmų ir visai nesvarbu, kad atvažiavote 8 valandą ryto. Fone matote Versalio rūmų karališkąją koplyčią. Ji pradėta statyti 1689 m., kaip paskutinė Liudviko XIV rūmų komplekso dalis, tačiau baigta tik 1710 m. ir dedikuota Šv. Liudvikui, kuris buvo Burbonų dinastijos globėjas.





2. Apsigręžę matome centrinę alėją link rūmų ir du arklidžių pastatus, kuriuose dabar veikia karietų muziejus.



3. Tiesiai už centrinių vartų atsiveria vaizdas į Liudviko XIII medžioklės namelį, kuris pastatytas 1623 m. Įdomu, jog Versalio kaimas pirmą kartą minimas 1142 m. Šv. Petro de Šartro abatijos metraščiuose. Būtent pavadinimas Versalis kilo nuo viduramžių kaimo savininko Hugo Versalio. Tuo metu Versalio kaimas turėjo bažnyčią ir pilį. 1575 m. arkivyskukas Žanas Fransua de Gondi pradėjo čia statyti rūmus į kuriuos dažnai pamedžioti kviesdavo karalių. Šie rūmai taip sužavėjo Liudviką XIII, kad ji nusprendė įsigyti arkivyskupo žemes ir pastatė medžioklės namelį, kuris dabar vadinamas ,,Marmuro rūmais."



4. Karališkoji koplyčia iš vidaus. Joje buvo mininos įvairios karinės pergalės ir karaliaus vaikų gimimai. Taipogi čia 1770 m. gegužės 16 d. susituokė Liudvikas XVI ir Marija Antuanetė. Dabar čia dažnai rengiami muzikos koncertai.







5. Versalio koridoriuose eksponuojamos įvairios valdovų skulptūros.









6. Pirmajame rūmų aukšte kelios salės yra skirtos muziejui - galerijai, kurioje yra ne tik Versalio rūmų planai, bet ir peizažai su rūmais, karalių portretai ir panašiai.

Liudvoko XIV skulptūra.



Horacijus Vernė, ,,Liudvikas Pilypas I su sūnumis įžengia į Versalio rūmus," 1845 m.



Versalio rūmai 1844 m.



7. Versalio rūmų koridoriaus freskos.







8. Žano Varin ,,Liudviko XIV skulptūra antikiniu kostiumu." XVII a. Statula stovi Veneros salone.



9. Marso salonas.







10. Merkurijaus salonas, kuris dar vadinamas miegamuoju.



Liudviko XV žmonos Marijos Leščinskos, Lietuvos Didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Stanislovo Leščinskio dukters portretas.

[Raelis]

11. Apolono salonas, kuriame anksčiau stovėjo karaliaus sostas. (šiaip pasakysiu dėl žmonių kiekio nepavyksta apimti viso kambario, todėl telieka fotkinti lubas ir paveikslus).

Fransua Antuanas Callet, ,,Liudviko XVI portretas."



Hiacintas Rigo, ,,Liudviko XIV portretas."



Prie šio gobeleno stovėdavo kažkada sostas.



12. Karo salonas, kuris buvo įrengtas 1678 m. Pagrindinis šio salono atributas yra plokštė, kurioje Liudvikas XIV vaizduojamas, kaip dievas Apolonas raitas trypiantis savo priešus.



13. Būtent iš Karo salono patenkame į Versalio rūmų įžymybę ,,Veidrodžių salę." Šioji salė talpina 357 veidrodžius ir 17 langų. Salės įrengimas prasidėjo 1678 - 1684 m. Kadangi Liudvikas XIV labai žavėjosi Italija, tai norėjo čia įrengti atvirą lodžiją, tačiau vėliau paaiškėjo, kad biškiuką oras per šaltas Prancūzijoje ir karalius gali numirti su visais dvariškiais, todėl salė įstiklinta ir uždrangta stogu. Tačiau kadangi joje nebuvo jokio šildymo, todėl žmonės čia žiemą labai kentė, mat vieninteliai židiniai buvo Karo salone (vienoje pusėje salės) ir Taikos salone (kitoje salės pusėje). Įdomu, jog per 1870 - 1871 m. Prancūzijos - Prūsijos karą čia buvo įkurta kareivių ligoninė, o 1871 m. čia buvo paskelbta Vokietijos imperija. Be to būtent šioje salėje 1918 m. pasiraršyta Versalio sutartis, kuria pasibaigė Pirmasis Pasaulinis karas.



14. Perėję salę patenkate į Taikos saloną.



Fransua Lemoyne, ,,Liudvikas XV suteikia Europai taiką," 1729 m.



O čia vaizduojamos, kokiomis malkomis būdavo apšildoma Veidrodžių salė.



15. Karaliaus miegamasis. 1701 m. šis kambarys buvo Liudviko XIV pertvarkytas iš salono. Būtent jame 1715 m. savo lovoje mirė ir pats Karalius Saulė. Visas kambarys buvo išklotas šilkais ir brokatais. Jame taipogi stovi Liudviko XV ir Liudviko XVI biustai.







16. Karaliaus tarybos kabinetas.



17. Liudviko XV kambarys, įrengtas 1738 m., kadangi šis kambarys neprieinamas turistams, todėl tenka fotkinti pro šniūrą.



18. Karalienės miegamasis. Šio kambario lovoje gimė ne vienas karališkasis princas ir princesė, kurių gimdyme susirinkdavo dalyvauti visi Versalio dvariškiai. Čia gyveno ir Marija Antuanetė.







Durys veda į slaptą kambariuką iš karalienės miegamojo.



19. Luiza Elizabet Vigė-Lebrun, ,,Marija Antuanetė su vaikais," 1787 m. Paveikslas kabantis karalienės laukiamajame.



Kitas nuotraukas iš rūmų ir sodo užbaigsiu vėliau.

[Raelis]

Užbaigsiu rūmų interjerą...

20. Praėję oficialius XVIII a. kambarius, atsiduriame patalpose skirtose Versalio istorijai po Revoliucijos ir Napoleono laikotarpio.

Louis Hersent ,,Prancūzijos karalienės Marijos Amalijos su vaikais Anri Orleaniečiu, Omalio kunigaikščiu ir Antuanu Orleaniečiu, Montpensierio kunigaikščio portretas," 1835 m.



21. Iš čia patenkame į kitą garsią Versalio rūmų vietą - Mūšių galerija. Įdomu, jog ši didžiulė salė įrengta išgriovus anksčiau čia buvusius princų ir princesių kambarių sienas ir taip sukūrus milžinišką erdvę, skirtą reprezentuoti karinę Prancūzijos istoriją nuo ankstyvųjų viduramžių iki XIX a. vid. Salė apima 120 metrų ilgį.

Nuotrauka iš interneto įsivaizduoti salės dydį be turistų.



O čia su turistais darytos mano...





22. Šiek tiek apie čia vaizduojamos garsių tapytojų paveikslus.
Salė prasideda nuo Ary Scheffer, ,,Tolbiako mūšio, 496 m.," 1837 m. Šis paveikslas reprezentuoja mūšį, kuomet Frankų karalius Chlodvigas laimėjęs mūšį ne tik tapo pirmuoju Prancūzijos krikščionimi karaliumi, bet tuo pačiu suvienijęs visą šalį ją apkrikštijo.



Žanas Viktoras Šnetz'as, ,,Kunigaikštis Edas I apgina Paryžių nuo normandų, 885 m. " 1837 m.



Horacijus Vernė, ,,Pilypas Augustas duoda priesaika prieš Buvino kautynes, 1214 m. birželio 27 d.," 1827 m.



Anri Šeferis, ,,Žanos D'Ark įžengimas į Orleaną, 1429 m. gegužės 8 d." 1843 m.



Šarlis Filipas Lariveri, ,,Kastiljono mūšis, 1453 m. birželio 17 d." 1839 m. Tai vienas iš Šimtamečio karo mūšių tarp Prancūzijos ir Anglijos.



Horacijus Verne, ,,Ienos mūšis, 1806 m. spalio 14 d." 1836 m.



Horacijus Verne, ,,Frydlando mūšis, 1807 m. birželio 14 d." 1836 m.



Fransua Žėrardas, ,,Austerlico mūšis 1805 m., gruodžio 2 d." 1810 m.



23. Iš šios salės patenkame į salę skirtą 1830 m. revoliucijos salę.

Eženas Deveria, ,,Liudvikas Pilypas prisiekia chartijai priešais Parlamentą, 1830 m. rugpjūčio 9 d. Versalio rūmuose."



Versalio sodus įkelsiu, kai atsiras laiko...

[Raelis]

Užbaigsiu apie Versalio rūmus t.y. jo nuostabius sodus. Šiaip teko nusivilti, nes atvykus nesulaukiau kada įjungs fontanus arba jie buvo įjungti prieš man atvykstant. Taipogi buvo restauruojamas gražiausias Latonos fontanas. Bet vis tiek aplankyti apsimokėjo...

1. Sodai nuo rūmų pakylos.



2.

3. Apolono skulptūra priešais rūmus žvelgianti į sodus. Apolonas iš esmės buvo Liudviko XIV idealas, todėl jo statulų ar paveikslų arba netgi ideologijos pastatuose galima aptikti visame Versalyje.



4.

5. Centrinis rūmų balkonas, kuriame paskutinį kartą revoliucionieriams užpuolus Versalio rūmus pasirodė Marija Antuanetė ir Liudvikas XVI su vaikais. Taipogi iš čia jie stebėjo ir pirmojo pasaulyje oro baliono (Mongolfjė išradimo) pakilimą į orą.



6. Vaizdai į sodus nuo terasos su didžiuoju kanalu, kuriame minima, jog plaukiodavo ne tik gondolos, bet ir vykdavo jūrų mūšių vaidinimai. Centre Latonos fontano vieta, kuri tuo metu buvo restauruojama.



7. Tie du kamienai centre - tai vykusi kažkokia moderno paroda.



8.

9. Neveikiantis fontanas.



10.

11.

12.

13. Šabloninė Versalio rūmų nuotrauka.



14. Štai kaip prižiūrimi Versalio sodai.



15.

16.

[Raelis]

17. Didieji Versalio parko laiptai, kuriais dažniausiai leisdavosi į oranžeriją karalius su svita.



18. Šone apačioje matosi oranžerija, kurioje auginama įvairiausių egzotinių augalų, kurie žiemą įnešami į šildomas patalpas po laiptais. Įdomu, jog nors Liudvikas XIV augino daug visokių egzotinių vaisių, bet labiausiai mėgo valgyti obuolius.



19.

20. Kleopatros skulptūra, kitur dar nurodama tiesiog kaip besiilsinti moteris.



21. Elnių medžioklę imituojantis fontanas.



22.

23.

24.

25.

26. Modernistinė paroda Versalio sode.



27. Ta pati, o gal kita modernistinė paroda, kaip supratau turbūt vaizduojanti žmogaus gyslas ar augalų gyslas...



28.

29.

30. Vaizdas link didžiojo baseino ir didžiojo kanalo.



31.

32. Einant giliau į parką...tuo metu kaitino apie +34 C, tai visi stengėsi lysti į pavėsį.



33.

34.

35. Šiame Apolono fontane plaukioja tokios didelės žuvys.



36.

37.

38. Didysis baseinas, dažniau vadinamas ,,Gulbių baseinu" buvo iškastas Liudviko III laikais. Jo sūnus Liudvikas XIV liepė sukurti skulptūrinę grupę - Apolonas savo vežime (Žanas Baptistas Tubi, 1668 - 1670 m.)



39.

40. Vaizdas į karališkąją alėją, kurią puošia įvairios marmuro skulptūros. Tuo metu ten irgi buvo kažkoks moderno kamienas (dešinėje pusėje).



41.

42.

43. Kolonados giraitė su viduryje matoma skulptūrine grupe ,,Plutonas pagrobiantis Persefonę" (Fransua Žirardonas, 1675-1695). Deja, į ją patekti negalima, todėl teko fotografuoti pro grotas.



44. Nuo kaitrios saulės parke geriausia slėptis čia...



45.

46.

47.

48.

49. Grįžtant link rūmų.



50.

51. Parko planas. Šiaip jeigu būtų buvę daugiau laiko būčiau ėjęs iki pat Trianono ir Karalienės kaimo, o jeigu norite viską apžiūrėti greičiau prie rūmų galima nusipirkti bilietuką į traukinuką, kuris vežioja po visą parką.



52.

53.

54.

55. Netgi ant Versalio rūmų tvoros matome Liudviko XIV emblemą ,,saulę."



56.

57. Išėjimas iš Versalio rūmų.



58. Priešais Versalio rūmus stovi bronzinė Liudviko XIV skulptūra, kuri pirmiau stovėjo rūmų vidiniame kieme. Ją sukūrė Pjeras Kartelijė. Įdomu, jog tai kopija 1671 m. Džian Lorenco Bernini sukurtos skulptūros.



59.

60. Paskutinis vaizdas į rūmus su didžiule stovėjimo aikštele. Įdomu, jog pro čia 1914 m. prancūzų kariai vyko į Pirmojo Pasaulinio karo frontą t.y. atsiimti prarastų Elzaso ir Lotaringijos žemių.



Tai tiek iš Paryžiaus...

[Lettered]

Paryžius kovo pradžioje, Notre Dame katedra.

[Lettered]

Panoramos nuo katedros stogo.

[Lettered]

[Giedra70]

Ačiū už vaizdus iš aukštai. Paryžius atrodo daug gražesnis.

[Lettered]

Triumfo arka.

[Lettered]

[Lettered]

[Lettered]