Pirmąkart minima 1475 m. Šoniniai fligeliai pastatyti XVIII a. viduryje ir 3 ketvirtyje. Pagrindiniai rūmai pagal architekto G. A. Berlino projektą baigti 1821 m. Klasicizmas. 1923 - 1929 m. pilyje gyveno rašytojas Janis Rainis. Dabar veikia Tukums muziejus.
Straipsnis "Lietuvos žiniose" apie Cėsių ir Siguldos pilis
Jūratė MIČIULIENĖ
2012 kovo 16
Latvijos slidinėjimo trasose žiemą dažniausiai išgirsi kalbant lietuviškai, o vasarą vaizdingąja Gaujos upe taip pat dažnai plaukia mūsų baidarininkai. Ir vieni, ir kiti pakeliui stabteli pasižvalgyti po Cėsių bei Siguldos pilis, kitados priklausiusias Livonijos ordinui.
Dabartinėje Latvijoje esančių pilių paskirtis buvusi visai kitokia nei mūsų Medininkų, Trakų, Kauno, Panemunės. Vien jau dėl to po jas įdomu pasižvalgyti. Iš buvusių kalavijuočių pilių - Siguldos, Cėsių, - kurios pastaruoju metu rekonstruojamos, Livonijos ordinas rengdavo karo žygius prieš pagonis. Lietuviai taip pat ne kartą žygiavo tų pilių užimti.
(...)
Cėsių pilis buvo ne kartą perstatyta. Dabartinį pavidalą ji įgijo maždaug XVI amžiaus pradžioje. "Šitos sienos stovi iš tų laikų. Joms - 500 metų. Tik tada pilis nebuvo taip apgriuvusi, - rodydama storiausio mūro pilies sienas pasakojo gidė. - (...)
Ordino rezidencija čia išliko iki XVI amžiaus. Tai buvo galingiausias Baltijos valstybėse ordino įsitvirtinimas.
(...)
Iš griuvėsių nuo praėjusio pavasario Europos Sąjungos lėšomis keliasi ir senoji Siguldos pilis. (...) Dabar rekonstruodami ordino pilį latviai pasirinko įdomų sprendimą - ten, kur trūksta mūro sienos, neprimūrijama panašiomis plytomis, nieko neimituojama ir neapgaudinėjama. Tos vietos atstatomos medžiu - kad būtų aišku, kur autentika, o kur ne.
Krustpilis (latv. Krustpils, vok. Kreutzburg) - dešiniajame Dauguvos krante esanti Jekabpilio (latv. Jēkabpils, vok. Jakobstadt) miesto dalis. Iki 1962 m. buvo atskiras miestas. Iki 1795 m. dešinysis (Latgalos) krantas priklausė Lietuvos - Lenkijos valstybei, o kairysis (Žiemgalos - Sėlijos) krantas su Jekabpiliu - Kuršo kunigaikštystei.
Krustpilio pilis pirmą kartą paminėta XIII amžiuje, XVIII a. įgijo barokinių bruožų. Nuo 1994 pilyje įsikūręs Jekabpilio istorijos muziejus.
Sulenkėjusių vokiečių grafų Pliaterių (latviškai Plāteru) dvaras. Taigi jie turėjo dvarų ne tik Žemaitijoje ar Aukštaitijoje, bet ir Latgaloje.
Šiame dvare dar prieš keliolika metų šeimininkavo vidurinė mokykla. Sakė, kad buvo tvarka. Išsikėlė - po mūsų nors ir tvanas.
Pirmame aukšte langai su žaliuzėmis ar kaip ten yra? Labai įdomus Latvijos dvarų rūmai, daug įvairesni, nemažai XVIII a. baroko stiliaus pastatų su laužytais dvigubais stogais.
Ši pilis matyt buvo aptvarinė arba gardinio pilies tipo, pagrindinis pilies bokštas-donžonas labai panašus į Krėvos ir Medininkų pilių bokštus. Bet šiaip Latvijoje daugelis Ordino XIII-XIV a. pilių prastai išlikusios.
Bet šiaip Latvijoje daugelis Ordino XIII-XIV a. pilių prastai išlikusios.
Jei lyginama su Lietuva, drįsiu paprieštarauti, nevardindamas tų kelių dešimčių Latvijoje išlikusių Livonijos ordino pilių (jų sąrašai yra ankstesniuose šios temos pranešimuose).
Jei lyginama su Lietuva, drįsiu paprieštarauti, nevardindamas tų kelių dešimčių Latvijoje išlikusių Livonijos ordino pilių (jų sąrašai yra ankstesniuose šios temos pranešimuose.
Su Lietuva nėra ko ir lyginti, nes vien visoje Livonijoje (Estijoje ir Latvijoje) XIII-XVI a. būta apie 150 mūrinių pilių. Norėjau pasakyti kad Latvijoje nėra nei vienos gerai išlikusios XIII-XIV a. mūrinės pilies su bokštais, šaudymo angomis, mūriniais rūmais-konventais ir interjerais. Pvz: Lenkijoje buvusioje Vokiečių Ordino (Prūsijos) teritorijoje kai kurios pilys išliko su stogais ir senaisiais interjerais, dideliais bokštais-donžonais.
Pirmame aukšte langai su žaliuzėmis ar kaip ten yra? Labai įdomus Latvijos dvarų rūmai, daug įvairesni, nemažai XVIII a. baroko stiliaus pastatų su laužytais dvigubais stogais.
Pažiūrėjau išdidinęs, atrodo kad langai užmūryti. Galbūt kažkokios salės dabar viduje padarytos kur dienos šviesa nepageidaujama.
Comment