Ir koks skaičius pas juos pilių, o koks Lietuvoj?
Paskaičiuokim?
Gerai jau pats paskaičiuosiu iš Vikipedijos.
Latvija. Castles 1)Aizkraukle · 2)Aizpute · 3)Alsunga · 4)Alūksne · 5)Bauska · 6)Cēsis · 7)Daugavgrīva · 8)Dundaga · 9)Ēdole · 10)Embūte · 11)Grobiņa · 12)Jaunpils · 13)Koknese · 14)Krimulda · 15)Krustpils · 16)Ludza · 17)Nurmuiža · 18)Rauna · 19)Rēzekne · 20)Riga · 21)Sigulda · 22)Turaida · 23)Ventspils
Kai kurios tiesiog griuvėsiai (virš dešimties totalūs, neatstatomi ir kelios pagriuvusios gerai, jau jei atstatyti tai beveik 90% iš naujo būtų).
Latvijos sąraše neįtrauktos Lielstraupe, Dobelė (Duobele), Lielvārde - kurios buvo aplankytos...
Jei įskaičiuoti visokias liekanas, tai sąraše yra 138 (!) viduramžių pilys ar jų likučiai (tiesa ir su "muižomis"): Latvijas viduslaiku pilis - saraksts http://www.ambermarks.com/Piemineklu...lis_Tabula.htm
Lietuvos pilys: Vilniaus (Gedimino) pilis, Žemutinė pilis (Valdovų rūmai), Trakų pilis, Trakų pusiasalio pilis, Kauno pilis, Medininku pilis, Biržų pilis, Raudondvario pilis, Panemunės pilis, Raudonės pilis, Siesikų pilis, Norviliškių pilis, Tauragės pilis, Klaipėdos pilis, Dubingių pilis, Pilaitės pilis, Rokantiškių pilis, Liškiavos pilis, Platelių ežero salos pilis (?), Eišiškių pilis, Baltadvario pilis, Kruonio pilis, Lapiu pilis
Lyginkime tik lyginamus (arba išlikusius) dalykus.
Dar galima bandyti suprasti įtraukiant Liškiavos ar Baltadvario pilies likučius.
Visiškas nesusipratimas lietuviškame sąraše neišlikusios Rokantiškių, Dubingių, Kruonio, perstatyta iš vienuolyno Norviliškių ir niekieno nematytos Platelių, Eišiškių, Pilaitės ar Lapių pilys.
Deja, Latvijoje mūrinių pilių viduramžiais buvo pastatyta kelis kartus (ar kelias dešimtis kartų) daugiau; žymiai daugiau jų ir išliko.
O mes didžiuokimės, kad XIII-XV a. atsilaikėm prieš vokiečius, kurie vis dėlto mokėjo geriau pilis statyti ir žymiai daugiau jų pastatė. Saugokime tai, kas išliko pas mus.
Šiaip tema apie Latvijos pilis ir dvarus, kurių dar daug liko neaplankyta...
Ten nėra nė vienos latviškos pilies. Jos visos vokiškos - Livonijos ordino ar Rygos ir Kuršo vyskupų.
Latvijos sąraše neįtrauktos Lielstraupė (Lielstraupe), Duobelė (Dobele)...
Jei įskaičiuoti visokias liekanas, tai sąraše yra 138 (!) viduramžių pilys ar jų likučiai (tiesa ir su "muižomis"): Latvijas viduslaiku pilis - saraksts http://www.ambermarks.com/Piemineklu...lis_Tabula.htm
Gal nejuokinkim savęs ir kitų bandydami lyginti nelyginamus dalykus.
Dar galima bandyti suprasti įtraukiant Liškiavos ar Baltadvario pilies likučius.
Visiškas nesusipratimas lietuviškame sąraše neišlikusios Rokantiškių, Dubingių, Kruonio, perstatyta iš vienuolyno Norviliškių ir niekieno nematytos Platelių, Eišiškių, Pilaitės ar Lapių pilys.
Deja, Latvijoje mūrinių pilių viduramžiais buvo pastatyta kelis kartus (ar kelias dešimtis kartų) daugiau; žymiai daugiau jų ir išliko.
O mes didžiuokimės, kad XIII-XV a. atsilaikėm prieš vokiečius, kurie vis dėlto mokėjo geriau pilis statyti ir žymiai daugiau jų pastatė. Saugokime tai, kas išliko pas mus.
Šiaip tema apie Latvijos pilis ir dvarus, kurių dar daug liko neaplankyta...
Paoponuosiu. Na nebūčiau toks katiegoriškas. Žiūrėjau tą sąrašą, tai tos "neišlikusios" Eišiškių pilies ar Rokantiškių, liko lygiai tiek pat kiek ir:
iš to paties sąrašo
Čia ne pilis, čia yra elementarūs pilsdrūūpas- akmenų kruvos, ne pilys
Dėl muižas, čia gi yra dvarai, tai Lietuvoj tų dvarų irgi daugybė. Lyginkim pilis su pilimis, nes jei imsim rūmus žiūrėt, tuoj imsim skaičiuoti kiek dešimčių rūmų yra Vilniuje, kiek Kaune. Kad latviai pilimis vadina dvarus čia jau jų problemos, nebe mūsų Dvarų Lietuvoj su griuvėsiais kartu skaičiuojant gal per tūkstantį.
Palyginimui "niekieno nematytos" Lapių ir Kruonio pilis.
Paoponuosiu. (...)
Čia ne pilis, čia yra elementarūs pilsdrūūpas- akmenų kruvos, ne pilys
Dėl muižas, čia gi yra dvarai, tai Lietuvoj tų dvarų irgi daugybė. Lyginkim pilis su pilimis (...)
Palyginimui "niekieno nematytos" Lapių ir Kruonio pilis.
(...)
Bandykim lyginti lyginamus dalykus.
- Apie muižas net nediskutuoju - tik apie viduramžių pilis (čia kalbu tik apie tas kelias, kurias aplankiau)
- Lieku prie savo nuomonės, kad Latvijoje pilių yra daugiau ir jos geriau išlikusios.
- Kuoknesė (Koknese) su savo griuvėsiais atrodo ne blogiau nei Trakų pilis prieš rekonstrukciją.
- Duobelė (Dobele), Gruobinia (Grobiņa), Lielvardė (Lielvārde) ar Aizpute kur kas geriau išliko nei Kauno pilis.
- Lielstraupe, Edole, Alsunga, Jaunpils - žymiai geriau išlikusios nei Vytėnų (Panemunės) ar Raudonės pilys.
- Neturime ko nos panašaus į Dundagos ar Cėsių pilis
- Nėra pas mus tokios atseit šiuolaikinės pilies, kaip Ventspilyje.
Bet:
- Atrodo, ten nėra didelę teritoriją užimančių pilių, kaip Medininkų, Lydos ar Krėvos.
- Nėra Latvijoje ir kažko panašaus į Vilniaus žemutinę pilį, kokia nepopuliari ji bebūtų.
---
Esu labai dėkingas, kad parodei Lapių, Kruonio ir Eišiškių pilių likučius - reikės progai esant ten apsilankyti.
Tačiau lyginant su latviškomis "pilsdrupomis" šie griuvėsiai prilygsta griuvėsiams, kur išlikusios kelios sienos ir kurių nėra Tavo minėtame sąraše - pvz., Valtaikiuose / Valtaiķi (tarp Kazdangos ir Aizpuitės), ar Naujieneje (Daugpilio pilis),
Ačiū už diskusiją - jos paskatintas atkapsčiau tą Latvijos 138 viduramžių objektų sąrašą, kurį reikės išsamiau paskaityti.
Nžn, man čia kažkoks lietuvių savigraužos ir saviplakos kompleksas...
Nepykit už palyginimą, grynai, kad nesigraužtume viduje sau...
Man atrodo, kad tautos brandą rodo realių dalykų suvokimas, o ne niekuo neparemtas romantizmas.
Pasikartosiu, kad lietuviai turi kuo didžiuotis ir neturėdami latviškos pilių gausybės.
Jelgavos rūmai - itin įdomus baroko architektūros paminklas Latvijoje. Tai buvusi Kuršo kunigaikščių rezidencija, statyta 1738-1772 m. (su ilga darbų pertrauka nuo 1740 iki 1764 m., be to darbai vyko ir po 1772 m.). Šio grandiozinio pastato architektas - Francesco Bartolomeo Rastrelli, žymusis italų kilmės Rusijos imperatoriškojo dvaro vyriausiasis architektas, kurio autorystei priklauso ir Žiemos rūmai Sankt Peterburge, rūmai Carskoje Selo ir kt.
Užsakovas - Ernstas Johanas Bironas, kuris išmirus Ketlerių dinastijai, tapo Kuršo ir Žiemgalos kunigaikščiu. Jis buvo Anos Ivanovnos, Kuršo kunigaikštienės (1711-1730 m.) favoritas, kuris pastarajai išsikrausčius iš Jelgavos ir tapus Rusijos imperatore, netrukus įžengė į mažytės vasalinės valstybėlės sostą. Be galo ambicingas ir turtingas žmogus, turėjęs milžinišką įtaką Rusijos politikoje, iškart ėmėsi statyti didingus rūmus Kuršo sostinėje Jelgavoje, anuomet vadintoje Mintauja (Mittau). Kas nuostabiausia, tokio paties užmojo rūmus, skirtus vasaros rezidencijai, tuo pačiu metu E. J. Bironui architektas F. B. Rastrelis statė ir Rundalėje, nutolusioje už kokių 30 km nuo Jelgavos. Mirus Anai Ivanovnai, Bironas buvo ištremtas, o rūmų statyba nutraukta.
Statyba buvo atnaujinta tik po daugiau nei dviejų dešimtmečių, kuomet iš tremties Jaroslavlyje grįžo kunigaikštis. Įdomu, kad sugrįžo ir architektas Rastrelis, kuris Jelgavoje vėl dirbo nuo 1764 iki 1769 m. Jis nebesulaukė rūmų statybos pabaigos: palikęs vadovavimą architektui Severinui Jensenui išvyko į Sankt Peterburgą, kur netrukus, 1771 m. mirė. Bironas spėjo įsikurti naujojoje rezidencijoje, tačiau tik trys savaitės prieš savo mirtį. Rūmuose apie dešimtmetį gyveno jo sūnus Petras, tapęs nauju Kuršo kunigaikščiu.
Statybų ir įrengimo darbai nenutrūko ir po įkurtuvių, milžiniško pastato statybai reikėjo itin daug lėšų. Kaip pastebi rūmų istorijos tyrinėtojas Imants Lancmanis savo knygoje "Jelgavas pils", iš tremties sugrįžęs Kuršo kunigaikštis jau nebegalėjo pabaigti statinio, kurį pradėjo statyti kaip Rusijos imperijos faktinis valdovas.
Foto 2011 10
Nedidelės valstybėlės, Abiejų Tautų Respublikos vasalinės Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystės, kvapą gniaužiančio dydžio rūmai (150 x 120 m)
Bent jau Rundalės rūmai kartais vadinami Šiaurės arba Latvijos Versaliu. Jelgavos rezidencija taip pat galima pagrįstai vadinti Versalio vardu ir ne tik dėl didingos vėlyvojo baroko architektūros: 1798-1801 ir 1804-1807 m. čia su savo dvaru glaudėsi Prancūzijos karalius Liudvikas XVIII
Savo didinga architektūra rūmai - lyg gabalas Sankt Peterburgo Latvijoje
Rūmai pastatyti saloje tarp Lielupės upės ir jos atotakos Driksos, vietoje, kur jau XIII a. buvo pastatyta Livonijos ordino pilis. Vaizdas į Lielupę.
Tiltas per Lielupę, antrąją pagal dydį Latvijos upę, ir rūmai
Centriniai laiptai. Rūmuose, be kita ko, lankėsi žymūs XVIII a. avantiūristai: apsišaukėlis magas Alessandro di Cagliostro, naivuoliams pardavinėjęs jaunystės pudrą bei meilės eliksyrą, ir Giacomo Girolamo Casanova, Europoje pagarsėjęs meilės nuotykiais.
Šiaurinis fasadas. Rūmams, kuriuose įsikūręs Latvijos žemės ūkio universitetas, reikia remonto. Tikra svajonė būtų juos kada nors pamatyti tokioje būklėje, kokioje yra Rundalės rūmai. Tiesa, pastariesiems istorijos vėjai buvo palankesni, o Jelgavos rūmai neteko savo autentiškų interjerų dar tuomet, kai juos sudegino bermontininkai 1919 m. (darkart visiškai sudegė ir 1944 m.)
Pietinio fasado kairysis rizalitas
Vakarinis fasadas. Centrinė dalis - naujadaras. Čia 1937-1939 m. buvo pastatytas dviaukštis korpusas pagal architekto E. Laubės projektą, kuris po karo buvo nugriautas, o jo vietoje iškilo keturaukštis.
Aplinkos vaizdai
Beje, rūmų rūsyje išlikusi laidojimo kripta - Kuršo kunigaikščių mauzoliejus, kuriame yra 30 sarkofagų ir karstų, datuojamų 1569-1795 m. Čia palaidotas ir paskutinysis Livonijos ordino magistras, pirmasis Kuršo kunigaikštis Gotardas Ketleris, ir Johanas Ernstas bei Petras Bironai ir t.t. Išlikęs valstybėlės ištisų valdovų kartų mauzoliejus išties kažkas nepaprasto. Dabar ten mokama ekspozicija. Deja, nebuvau, nes pritrūko laiko, o greitai aplėkti irgi nenorėjau, tad pasilikau kitam kartui.
Paskutinis taisė Civis; 2012.02.02, 14:37.
Priežastis: Patikslinta informacija apie vakarų korpusą
Ir dar pora nuotraukų iš aukštai, atskleidžiančių statinio didybę. Dėl Birono užgaidos, tokio dydžio rūmai, kokius paprastai statydavo erdviose vietovėse ir parkuose, buvo įterpti į ankštą salą, tarp senosios pilies pylimų ir apsauginių griovių. Ir dabar rūmai geriausiai apžvelgiami nuo Lielupės tilto ar priešingo kranto, o nuo miesto pusės beveik nematomi. Nebent esi bažnyčios bokšte
Vaizdai iš Švč. Trejybės liuteronų bažnyčios (Jelgavas Trīsvienības luterāņu baznīca) bokšto.
Iš ties šie rūmai įspudingo dydžio, kartu su Rundalės rūmais yra vertingiausi XVIII a. paminklai Latvijoje. Gaila Jelgavos rūmų interjerai nebeišlikę, turbūt nenusileido Rundalės išlikusiems.
Ačiū kad sumažinai nuotraukas. Galima toliau diskutuoti.
Bandykim lyginti lyginamus dalykus.
- Apie muižas net nediskutuoju - tik apie viduramžių pilis (čia kalbu tik apie tas kelias, kurias aplankiau)
- Lieku prie savo nuomonės, kad Latvijoje pilių yra daugiau ir jos geriau išlikusios.
- Kuoknesė (Koknese) su savo griuvėsiais atrodo ne blogiau nei Trakų pilis prieš rekonstrukciją.
- Duobelė (Dobele), Gruobinia (Grobiņa), Lielvardė (Lielvārde) ar Aizpute kur kas geriau išliko nei Kauno pilis.
- Lielstraupe, Edole, Alsunga, Jaunpils - žymiai geriau išlikusios nei Vytėnų (Panemunės) ar Raudonės pilys.
- Neturime ko nos panašaus į Dundagos ar Cėsių pilis
- Nėra pas mus tokios atseit šiuolaikinės pilies, kaip Ventspilyje.
Bet:
- Atrodo, ten nėra didelę teritoriją užimančių pilių, kaip Medininkų, Lydos ar Krėvos.
- Nėra Latvijoje ir kažko panašaus į Vilniaus žemutinę pilį, kokia nepopuliari ji bebūtų.
---
Esu labai dėkingas, kad parodei Lapių, Kruonio ir Eišiškių pilių likučius - reikės progai esant ten apsilankyti.
Tačiau lyginant su latviškomis "pilsdrupomis" šie griuvėsiai prilygsta griuvėsiams, kur išlikusios kelios sienos ir kurių nėra Tavo minėtame sąraše - pvz., Valtaikiuose / Valtaiķi (tarp Kazdangos ir Aizpuitės), ar Naujieneje (Daugpilio pilis),
Ačiū už diskusiją - jos paskatintas atkapsčiau tą Latvijos 138 viduramžių objektų sąrašą, kurį reikės išsamiau paskaityti.
Man atrodo, kad tautos brandą rodo realių dalykų suvokimas, o ne niekuo neparemtas romantizmas.
Pasikartosiu, kad lietuviai turi kuo didžiuotis ir neturėdami latviškos pilių gausybės.
Nereikia hiperbolizuoti ir nušnekėti, kompleksuoti prieš kaimynus, save ir verkti. Apie kokias 138 pilis kalba? Gal tuomet reiktų prisiminti, kad Lietuvoj yra virš 900 dvarų, Latvijoj kurie vadinami pilimis dažnai, ir 1500 piliakalnių-pileviečių? Tai tada Lietuvoj yra 3000 pilių, bet juk tai nesąmonė
Tai kalbėkim konkrečiau. Latvijoj yra 19 viduramžių pilių, kaip kad radau vieno latvio bloge internete, gaila, kad puslapio adreso neturiu, tik paveikslėlį išsaugojau seniai.
Dar kai kurios yra perstatytos ir ten nieko piliško neliko, tai jei jas laikytume viduramžių pilimis, būtų panašiai lyg teigtume, kad Rokiškio dvaras, arba kaip latviai sakytų- Ruokiskia pils, yra XV amž. viduramžių statynis, juk paminėta dar 1499, bet juk suprantame, kad ten beveik viskas perstatyta 19 amž.
Tą patį galima pasakyti apie perstatytą Senųjų Trakų pilį ir daugybę kitų.
Jei skaičiuotume pilis, kurių neišliko virš žemės paviršiau, turėtume ir visokias Pilaitės ir Dubičių ir dar daug kitų pilių ir dvarų priskaičiuoti, todėl siūlyčiau pristabdyti arklius latvių pusėje ties skaičiumi 19.
Palyginimui ką dar latviai vadina pilimi iš pils.lv puslapio.
Kazdangas pils.
Mezotnes pils.
Kraslavas pils.
Ir t.t. Visos tokios pat pilys kaip Jašiūnų ar Pavlovo, Verkių pilis
Nereikia hiperbolizuoti ir nušnekėti, kompleksuoti prieš kaimynus, save ir verkti. Apie kokias 138 pilis kalba? Gal tuomet reiktų prisiminti, kad Lietuvoj yra virš 900 dvarų, Latvijoj kurie vadinami pilimis dažnai, ir 1500 piliakalnių-pileviečių? Tai tada Lietuvoj yra 3000 pilių, bet juk tai nesąmonė
<...>
Palyginimui ką dar latviai vadina pilimi iš pils.lv puslapio.
Kazdangas pils. Atvaizdas
<...>
Latviškas pils gali reikšti tiek pilį, tiek rūmus. Regint šį žodį, jo tiesiogiai, pagal panašų lietuvišką žodį pilis, versti nevalia, reikia žiūrėti į kontekstą.
Gidė papasakojo apie iš Dundagos kilusį Arvydą Blūmentalį / Arvīds Blūmentāls (1926-2006), kuris 1944 m. kariavo vokiečių pusėje latviškame legione, po to - prancūzų legione, o emigravęs į Australiją, nuo 1955 m. pagavo virš 1000 krokodilų. Atvaizdas ...Atvaizdas
Arvīds Blūmentāls yra Krokodilo Dandžio ("Crocodile" Dundee) trijų filmų, pasirodžiusių 1986, 1988 ir 2001 m., prototipas. Atvaizdas ...Atvaizdas ...Atvaizdas
Turbūt ne veltui Dundee šiek tiek panašu į Dundagą...
/\
Šito apie "Crocodile Dundee" nežinojau. Latviai gali didžiuotis, savo, kad ir kino industrijos paverstru, tikru herojumi, su labai spalvinga praeitimi...
Paskutinis taisė Romas; 2012.03.02, 23:01.
Priežastis: Sutrumpinta citata
Latviškas pils gali reikšti tiek pilį, tiek rūmus. Regint šį žodį, jo tiesiogiai, pagal panašų lietuvišką žodį pilis, versti nevalia, reikia žiūrėti į kontekstą.
Jūs abu teisūs. Nes pilis (pils, castle, chateau, schloss, 3amok ir t.t.) gali reikšti tiek pilį-tvirtovę, tiek ir pilį rūmus. Ir griežtos ribos tarp jų nėra.
Jūs abu teisūs. Nes pilis (pils, castle, chateau, schloss, 3amok ir t.t.) gali reikšti tiek pilį-tvirtovę, tiek ir pilį rūmus. Ir griežtos ribos tarp jų nėra.
Mano galva pilis turi turėti gynybinė funkciją (vien gynybinė - tvirtovė), o rūmai to neturi.
Viskas labai paprasta Dar pasikartosiu, žodžiu pils latviai vadina ir rūmus, ir pilį. Todėl, pavyzdžiui, latviai tiek kalbėdami apie Rundalėje seniai nugriautą Livonijos ordino laikų pilį, tiek apie dabartinę barokinę rezidenciją, jas įvardins vienodai - Rundāles pils. Lietuvių kalboje yra kitaip, yra du skirtingi žodžiai.
Viskas labai paprasta Dar pasikartosiu, žodžiu pils latviai vadina ir rūmus, ir pilį. Todėl, pavyzdžiui, latviai tiek kalbėdami apie Rundalėje seniai nugriautą Livonijos ordino laikų pilį, tiek apie dabartinę barokinę rezidenciją, jas įvardins vienodai - Rundāles pils. Lietuvių kalboje yra kitaip, yra du skirtingi žodžiai.
Tiesa, lietuviai rūmus dažniau vadina dvarais, negu pilimis. Bet kartais pavadina ir pilimis - Raudonės pilis, Panemunės pilis, Norviliškių pilis, Siesikų pilis, Raudondvario pilis.
Comment