RU. Aukso žiedas / Золотое кольцо

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Rusijos Aukso žiedas - istoriškai ir turistiškai svarbių miestų grupė Rusijoje, į šiaurės rytus nuo Maskvos. Šie miestai seni, įkurti formuojantis Rusijos valstybei. Juose gausu senovinių cerkvių, kremlių, vienuolynų, puoselėjami senieji amatai. Terminą 1967 m. įvedė literatas Jurijus Byčkovas.

http://lt.wikipedia.org/wiki/Rusijos_Aukso_%C5%BEiedas

Aukso žiedui paprastai priskiriami aštuoni miestai. Žiūrint pagal laikrodžio rodyklę nuo Maskvos tai Sergijevo Posadas, Zalesės Pereslavlis, Rostovas, Jaroslavlis, Kostroma, Ovanovas, Suzdalė ir Vladimiras. Kartais kaip žiedo dalis įvardinami ir kiti miestai.

Trys turistiniai Aukso žiedo objektai yra įtraukti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Tai Jaroslavlio istorinis centras, Sergijevo trejybės lavra Sergijevo Posade bei Baltieji Vladimiro ir Suzdalės monumentai.

Žemėlapis (paimtas iš yandex.ru):



Skaičiais pažymėta: 1 - Aleksandrovas; 2 - Vladimiras; 3 - Gus Chrustalnas; 4 - Kaliazinas; 5 - Kostroma; 6 - Maskva; 7 - Zalesės Pereslavlis; 8 - Pliosas; 9 - Rostovas; 10 - Ribinskas; 11 - Sergijevo Posadas; 12 - Suzdalė; 13 - Ugličius; 14 - Jurevas Polskis; 15 - Jaroslavlis; 16 - Ivanovas.

Pats turiu nuotraukų tik iš trijų Aukso žiedo miestų - Suzdalės, Vladimiro ir Sergijevo Posado. Tačiau manau, kad anksčiau ar vėliau atsiras ir daugiau ten apsilankiusių forumiečių ir tema pasipildys.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Suzdalė (Су́здаль) - nedidelis miestas Vladimiro srityje. Jame šiuo metu gyvena kiek per 10 tūkstančių gyventojų.

Pirmą kartą Suzdalė paminėta 1024 m. XII a. pradžioje valdant Jurijui Dolgorukiui buvo Rostovo - Suzdalės kunigaikštystės centru, XIII a. viduryje tapo Suzdalės kunigaikštystės sostine, vėliau - Suzdalės - Nižegorodsko kunigaikštystės sostine. Vėliau miesto, kaip politinio centro, reikšmė sumenko. Jį aplenkė geležinkelis, nesivystė pramonė, o 1967 m. priimtas nutarimas, kuriuo Suzdalė paskelbta miestu muziejumi.

Šiuo metu Suzdalė - vienas iš religinių Rusijos centrų, išsiskiriantis neįtikėtina tokio dydžio miestui cerkvių bei vienuolynų gausa.

1. Bendras vaizdas į miestą.



2. Viena iš daugelio cerkvių. Kokia konkrečiai dabar, deja, nepasakysiu.



3. Šv. Eufimijaus vienuolynas (Спасо-Евфимиев монастырь/Spaso-Evfimijev monastir). Vienas iš aštuonių į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įtrauktų Vladimiro bei Suzdalės monumentų. Nuotraukoje soboras ir varpinė.



4.



5. Vienuolyno viduje buvo įsikūręs kalėjimas. Veikė iki tarybinių laikų.



6.



7. Šiaip namelis. Daugiau mažiau tradicinė vietos architektūra.



8. Aikštė miesto centre.



9.



10. Suzdalės kremlius.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

11. Roždestvenskij soboras (Рождественский собор) Suzdalės kremliuje.



12. Viduje.



13.



14.



15. Dailidžiavimo muziejus (ar kažkas panašaus). Kažkiek primena mūsų Rumšiškes.



16. Viskas (įskaitant cerkvę) - iš medžio. Šventykloje užuosti saunai būdingą medžio kvapą jausmas gana savotiškas.



17. Muziejaus viduje galima pasidairyti po senovišką buitį.



18.



19. Žvilgsnis atgalios į kremlių.

[Giedra70]

Įdomus reportažas. Laukiu tęsinio. Iš tos pusės yra tekę būti Kavrove (iterklubų sąskridyje 1987m)

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Vladimiras (Влади́мир) - jau gerokai didesnis už Suzdalę miestas. Šiuo metu jame gyvena apie 340 tūkstančių žmonių. Įsikūręs jis už 180 km į rytus nuo Maskvos, ant aukšto kairiojo Kliazmos upės kranto. Maždaug XIII a. miestas buvo visos Rusios politinis centras, tačiau vėliau iškilo Maskva, Vladimiras buvo nusiaubtas mongolų ir jo reikšmė sumenko.

1. Moterų vienuolynas (pilnas pavadinimas - Свято-Успенский Княгинин женский монастырь).



2.



3.



4. Šalia vienuolyno (jau gatvėje) įtaisytas štai toks čiaupas, iš kurio galima pasisemti šventesnio nei įprasta vandens.



5. Pora atsitiktinių kadrų aplink, iš kurių galima susidaryti bendrą neatvirukinį miesto centro vaizdą.



6.



7. Uspenskij soboras (Успенский собор). Pats soboras pastatytas XII a., varpinė prilipinta XIX-ame. Savo laiku soboras buvo svarbiausia Rusijos šventykla.



8.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

9. Dimitrijaus soboras (Дмитриевский собор). Pastatytas XII a. pabaigoje.



10. Šalia Dimitrijaus soboro - apžvalgos aikštelė, iš kurios galima pasidairyti po Kliazmos slėnį.



11. Ta didelė balta dėžė nuotraukos centre - geležinkelio stotis.



12. Vaizdas nuo apžvalgos aikštelės į Dimitrijaus...



13. ...ir Uspenskij soborus.



14.



15. Paminklas viduramžių ikonų ir freskų meistrui Andrejui Rubliovui.



16. Miestą juosusio pylimo liekanos šalia Auksinių vartų.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

17. Aukso vartai. Pastatyti XII a. Dabar atsidūrė žiedinės sankryžos viduryje.



18. Plakatas skirtas pergalės II pasauliniame kare 65-osioms metinėms paminėti.



19. Atsitiktinis kiemas.



20. Lygiai toks pats atsitiktinis pazikas. Na, ką besakysi, bet simpatiški tie jų autobusai.



21.



22. Kapitalistinis bankas ir tarybinis Vladimiras Iljičius priešais. Savotiškas derinys, vienok.



23. Gan keistas paminklas. Iš vienos pusės viduramžių karys, iš kitos kažkoks jaunuolis saujoj spaudžiantis traktorių, iš trečios - nebepamenu kas.



24. Vaizdas nuo Uspenskij soboro pusės į aikštę.

[oranger]

Įdomu. Nustebino Vladimiro gatvių vaizdai. Juk tai apskrities centras, o taip varganai atrodo... Ar daug Rusijoje turistų apskritai?

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Ar daug Rusijoje turistų apskritai?

Ne itin, su kokia nors Čekija nepalyginsi. Maskvos centre, aplink Kremlių, jų nemažai, kitur minių nėra. Kad ir tam pačiam Vladimire - kelios vokiečių pensininkų ar japonų grupelės vaikšto, bet alkūnėm stumdytis tikrai nereikia.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Sergijevo Posadas (Се́ргиев Поса́д), tarybiniais laikais - Zagorskas (Загорск) - miestas, nuo Maskvos į šiaurės rytus nutolęs maždaug 70 km. Jame gyvena per 110 tūkstančių gyventojų.

1.



2. Vaizdas pasitinkantis išėjus iš geležinkelio stoties.



3. Paminklas pramonininkui ir mecenatui Savvai Mamontovui.



4. Memorialas Antrojo pasaulinio karo aukoms.



5. Prieiname Sergijevo trejybės lavros (Тро́ице-Се́ргиева Ла́вра/Troice Sergijeva Lavra) sienas. Tai pagrindinis visos Rusijos vienuolynas, pastatytas dar XIV a. 1993 m. lavra įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.



6. Aikštė priešais lavrą.



7. Įėjimas.



8. XVIII a. pastatyta varpinė.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

9.



10.



11.



12.



13.



14.



15.



16.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

17.



18.



19. Paminklas vienuolyno įkūrėjui Sergejui Radonežskiui.



20. Na ir kaip gi be Vladimiro Iljičiaus.



21.



22.



23. Bendras vaizdas į lavrą.



24.



Tai tiek Aukso žiedo iš manęs.

[enigma]

Įdomu, neveltui aukso žiedu vadinamas. Bet ir be užrašų atspėtum - jaučiama specifinė rusiška "tvarka".

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Palikę chaotiškąją Maskvą, keliaukime toliau. Ir pirmasis mūsų dėmesio centre - Rostovas (Ростов), kitaip dar Rostovas Didysis (Ростов Великий / Rostov Velikij).

Rostovas įsikūręs Nero (Неро) ežero pakrantėje, už maždaug 200 km į šiaurės rytus nuo Maskvos ir 50 km į pietryčius nuo Jaroslavlio. Tai vienas seniausių Rusijos miestų, pirmą kartą paminėtas dar 862 m. (t. y. beveik trim šimtmečiais anksčiau nei Maskva). Nuo X a. tai buvo vienas iš Rostovo - Suzdalės kunigaikštystės centrų, nuo 1207 iki 1474 m. - Rostovo kunigaikštystės sostinė. Miestas taip pat ilgą laiką buvo svarbus religinis centras, nuo XI a. iki 1788 m. - vyskupijos centras.

Vis dėlto per laiką, ir ypač iškilus Maskvai bei Jaroslavliui, Rostovo reikšmė sumenko ir dabar tai nedidelis, maždaug 30 000 gyventojų turintis rajono centras. Išlikę istorijos ir kultūros paminklai (pirmiausia Rostovo kremlius) čia traukia gana nemažai turistų, tiesa, daugiausiai vietinių, iš Rusijos.

Savo reportažą apie Rostovą išskaidysiu į tris dalis: pirmiausia parodysiu Rostovo kremlių, vėliau Šv. Jakovo Rostoviečio vienuolyną bei galiausiai bendrus miesto gatvių ir namų vaizdus.

Ilgai netempiant pradėsime nuo Rostovo kremliaus (Ростовский кремль / Rostovskij kreml). Turbūt iš karto reikėtų pasakyti, kad po teisybei tai joks ne kremlius, o XVII a. pabaigoje pastatyta Rostovo metropolito rezidencija. Vienaip ar kitaip, ansamblis gavosi įspūdingas. Tiesa, po to kai vyskupija buvo perkelta į Jaroslavlį, Rostovo kremlius tapo nelabai kam reikalingu "našlaičiu" ir net norėta jį nugriauti, tačiau laimei vietos pirklių dėka šis ansamblis buvo išsaugotas, o jame dar XIX a. įkurtas muziejus.

Šios sienos ir bokštai net ir pastatyti turėjo tik dekoratyvinę, o ne gynybinę paskirtį.



Einame pro mažus vartelius, matomus pirmojoje nuotraukoje.



Šis kiemas iš principo nėra Kremliaus dalimi. Matomas Uspenskij (Успенский) soboras yra senesnis už Kremlių (pastatytas 1512 m.) ir savo laiku buvo centriniu Rostovo vyskupijos soboru.



Veikiančiu jis išliko ir po šiai dienai. Nuotraukoje dešiniau matosi soboro varpinė (1687 m.)



Vartai į patį Kremlių.



Bendras šio "prieškremlio" vaizdas.



Varpinėje varpas, kaip matote, ne vienas. Viso jų ten, berods, 15, ir kiekvienas skamba vis kitu tonu, dėl to įgudę varpininkai gali išskambinti įspūdingas melodijas (paklausyti galima kad ir čia). Pats sunkiausias iš varpų sveria 32 tonas, lengviausias - apie 50 kilogramų.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Dar vienas žvilgsnis į Uspenskij soborą.



Pro vartus neriame į patį Kremlių. Ten įėjimas jau mokamas, tačiau kaina nedidelė, regis 50 rublių (maždaug 4 litai). Ten vyksta šiokia tokia rekonstrukcija, kas kiek gadina nuotraukas, bet čia jau nieko nepadarysi.



Kremliaus kiemo kampe XVII a. pabaigos cerkvė man visiškai nežinomos reikšmės pavadinimu Odigitrij (Одигитрии).





Bendras Kremliaus kiemo vaizdas. Kairiau - Odigitrij cerkvė, dešiniau - Prisikėlimo cerkvė.



Rusijos sakralinėje architektūroje labai dažnai sutinkami štai tokie laiptai prie įėjimo.

Antrame plane - rausvos Apaštalo Jono cerkvės sienos.



Kažkas, ką pavadinčiau "aukštutiniu kiemu". Tarp dviejų pastatų štai tokia, per kelis metrus virš aplinkos iškilusi erdvė.

[Aleksio]

Kremliaus kiemo kampe XVII a. pabaigos cerkvė man visiškai nežinomos reikšmės pavadinimu Odigitrij (Одигитрии).

Odigitrija - ikona, kurioje pavaizduiota Dievo Motina su Kūdikėliumi Jėzumi.

[Muzungus]

Įdomus reportažas, bet ir varganas tas aukso žiedas...

[spirit]

Žiūriu aš tas Rostovo nuotraukas ir vis prisimenu kaip "Ivanas Vasiljevičius keičia profesiją", nes tas filmas ten buvo filmuotas

Įdomus reportažas, bet ir varganas tas aukso žiedas...

Kuria prasme varganas?

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Odigitrija - ikona, kurioje pavaizduiota Dievo Motina su Kūdikėliumi Jėzumi.

Ačiū už paaiškinimą.

Įdomus reportažas, bet ir varganas tas aukso žiedas...

Man irgi įdomu ką turi omenyje taip sakydamas. Rostovas iš principo nėra labai turtingas ar išpuoselėtas miestas ir atrodo kur kas prasčiau nei panašaus dydžio Ukmergė ar Utena, tačiau nuotraukų iš pačio miesto aš dar net ir nedėjau, o Kremliaus varganu niekaip negalėčiau pavadinti.

Žiūriu aš tas Rostovo nuotraukas ir vis prisimenu kaip "Ivanas Vasiljevičius keičia profesiją", nes tas filmas ten buvo filmuotas

Ko gero dažnam tokia asociacija peršasi. Man ir pačiam vis atrodė, kad tuoj tuoj iš už kampo Jakovlevas su Kuravliovu išlėks.

Kaip ten bebūtų, tęsiame Kremliaus apžvalgą. Vaizdas iš to minėto "aukštutinio kiemo".



Siauras praėjimas su arkomis.



Bendras vaizdas. Nuotraukos dešinėje matosi laiptai į tą "aukštutinį kiemą".



Praėjus dar vieną sieną, į kitą aptvertą kiemą, patenkame į Metropolito sodą. Čia - dar viena XVII a. pabaigos cerkvė (Grigorijaus Nazianiečio).



Pats Metropolito sodas ir yra ne kas kita, kaip sodas.



Vaismedžiai Kremliaus fone.



Sodo kampe yra ir daržas, kuriame auginami kopūstai, salotos, moliūgai bei kitos gėrybės.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Viename iš Kremliaus bokštų yra įrengta apžvalgos aikštelė, iš kurios galima pasidairyti po apylinkes. Užlipti į ją kainuoja 60 rublių.



Vaizdai iš viršaus. Pirmajame plane, su auksiniu kupolu - cerkvė su dar vienu man nesuprantamu pavadinimu (Spas na seniach), šalia jos matosi mano minėto "aukštutinio kiemo" fragmentas (iš čia tai panašiau į terasą). Tolėliau su žaliais kupolais - Grigorijaus Nazianiečio cerkvė, nuotraukos dešinėje - Apaštalo Jono cerkvė. Fone - Nero ežeras.



Į priešingą pusę, kur kone susilieja Prisikėlimo ir Uspenskij cerkvių kupolai, taip pat matosi varpinė.



Miesto centro fragmentas žvelgiant iš Kremliaus bokšto.



Bendras Kremliaus vaizdas.



Stambesni planai. Spas na seniach.



Apaštalo Jono cerkvė.



Ko ko, bet svogūninių kupolų čia atsižiūrėti galima į valias.