RU. Aukso žiedas / Золотое кольцо

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Pakeliui - jau matytas Uspenskij soboras.



Vaizdas į Strelką. Ryte čia žmonių nedaug.



Ta pačia Kotoroslio pakrante einame link Spaso-Preobraženskij vienuolyno. Ankstesnėse nuotraukose jau matytos cerkvės.





O štai ir pats vienuolynas. Įkurtas dar XII a., seniausi išlikę pastatai - nuo XVI a. Vienuolynas kartais pavadinamas kremliumi, tačiau tai nėra teisinga ir istoriškai Jaroslavlio kremlius buvo visa senoji miesto dalis aptverta gynybine siena. Siena buvo medinė, tad iki šių laikų iš kremliaus kaipo tokio realiai nieko ir neliko.

Svarbiausią rolę istorijoje vienuolynas suvaidino XVII a. pradžioje - 1609 m. jame įsitvirtinę rusai atlaikė Žečpospolitos kariuomenės apgultį, o 1612 m. iš čia Mininas su Požarskiu (tie patys, iš garsiojo "pirtininkų" paminklo Maskvos Raudonojoje aikštėje) patraukė vyti iš sostinės mūsų su lenkais.

Šiaip ar taip, einame vidun, dabar tai gerokai paprasčiau nei prieš keturis šimtmečius. Įėjimas mokamas, bet kaina, nesiafišuojant, kad esi užsienietis, nesikandžioja - už patį vienuolyną ir apžvalgos aikštelę varpinėje ar ne 120 rublių.



Vienuolyno erdvė ir varpinė kiek tolėliau. Vienuolynas neveikiantis, viskas pritaikyta turizmui. Yra net ir kavinė.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Nesiimu garantuot, bet lyg ir zakristija.





Klasicistinės Viešpaties Įžengimo į Jeruzalę cerkvės fasadas. Kairiau - Spaso-Preobraženskij soboro kupolas.



Paminklas (ar koplyčia?), menantis Minino ir Požarskio žygį.



Vienuolių celės.



Vieneri iš vartų ir bilietų kioskai šalimais.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Dar vienas bendras vaizdas.



Sekantis punktas - jau matyta varpinė, kurioje yra įrengta apžvalgos aikštelė.



Varpinė, galima sakyti dviaukštė. Čia - žemesnysis aukštas, iš kurio dar menkai kas matosi.



Galima pasidairyti nebent į varpus.



O čia jau vaizdas iš pačios apžvalgos aikštelės. Oras nebuvo labai skaidrus, bet bendrais bruožais pasidairyti galima.

Vaizdas vakarų kryptimi, kur ryškiausiai išsiskiria Kotoroslio upės juosta, o dešiniau raudonuoja Kristaus Apsireiškimo cerkvė (1693 m.)



Vienuolyno kiemas ir miesto stogai už jo.



Į Strelkos pusę. Arčiau raudonuoja archangelo Mykolo cerkvė, tolėliau kyšo Uspenskij soboro kupolai, o tarp medžių galima įžvelgti ir Volgos vandenis.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Kotoroslis prateka visai greta vienuolyno.



Šiek tiek pritraukti vaizdai. Kristaus Apsireiškimo cerkvė komiblokų fone.

Šiaip nors Jaroslavlis istorijos ir architektūros paminklų nestokoja, nepasakysi, kad jis yra picture perfect, kas dažnai būdinga geriau išsilaikiusiems Vidurio ar Pietų Europos miestams. Grožis mieste ne vientisas, jį reikia rinkti iš paskirų detalių, o senoviniai pastatai neretai kontrastuoja su tarybinėmis baidyklėmis.



Kotoroslis.



Vienuolyno cerkvių kupolai.



Miesto stogai.



Archangelo Mykolo cerkvė.



Uspenskij soboras.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Tokių "ežių" daugiau niekur matyti neteko.



Varpai.



Vaizdas skersai Kotoroslį į pietinę miesto pusę. Tolumoje pro miglą galima įžvelgti kalvas aplipusius komiblokus.



Leidžiamės žemyn. Vieneri iš vienuolyno vartų.



Varpinė, iš kurios dairėmės po apylinkes.



Vienuolyno sienos iš išorinės pusės. Toliau dar kiek pasidairysime po patį miesto centrą ir eilinius, netgi kiek atsitiktinius jo vaizdus.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Taigi, tęsiame Jaroslavlio apžvalgą. Šiandien - bendri, neatvirukiniai šio kažkada gubernijos, o dabar srities centro vaizdai.



Andropovo gatvė. Dešiniau - srities administracijos pastatas, už kurio, kitoje pusėje, Tarybų aikštė.



Aleksandro Nevskio koplyčia (1892 m.).



Srities administracija.



Buvęs viešbutis, dabar VTB banko būstinė (1910 m.) Andropovo ir Kirovo gatvių kampe.



Kirovo gatvė - pagrindinė miesto pėsčiųjų zona.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Iš Kirovo gatvės patenkame į Volkovo aikštę. Faktiškai tai - didelis transporto žiedas, kuriuo juda visas pačią senąją miesto dalį aplenkiantis transportas.

Nuotraukoje - to paties Volkovo vardu pavadintas teatras.



Toliau Gegužės pirmosios gatve einame Raudonosios aikštės linkui.



Šioje atkarpoje gatvė tampa bulvaru (na, pagal pavadinimus teoriškai ne visai taip, bet esmės tai nekeičia), atrodančiu maždaug taip.





Nepraktiškas suoliukas.



Paminklas pravoslavų šventiesiems Piotrui ir Fevronijai.



Raudonosios aikštės link.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Raudonojoje aikštėje. Vaizdą vis dėlto itin gadina šita laidų simfonija.



Nuo Raudonosios aikštės vėl einame prie Volgos. Upių uostas. Čia vaizdą gadina nebe laidai, o mėlynų biotualetų virtinė.



Apžvalgos aikštelė, nuo kurios buvo darytos senesnės Volgos nuotraukos.



Šiuomsyk Volgos pakrante paėjėsime ne pasroviui, Strelkos link, o prieš srovę, iki tilto. Kristaus dangun žengimo cerkvė (1745 m.).



Buvusi seminarija, dabar - Šiaurės geležinkelių valdyba.



800 m ilgio Spalio tiltas, atidarytas 1966 m. Iki 2006 m. tai buvo vienintelis automobilių tiltas per Volgą mieste.



Aukščiau prieš srovę - geležinkelio tiltas. Tiksliau kalbant tai du tiltai - pirmasis pastatytas 1913 m., antrasis - 1972 m. Toliau už jo prasideda pramoniniai miesto rajonai - Jaroslavlis šiaip gana stambus pramonės centras, turintis ir naftos perdirbimo įmonę, ir padangų gamyklą, dažų fabriką ir dar bala žino ką.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Vaizdas nuo Spalio tilto pasroviui, centro kryptimi. Galima įvertinti, kad miestas (bent jau jo centras) labai žalias.





Kairysis Volgos krantas kur kas mažiau sukultūrintas.





Kad nesuabejotume, kur atsidūrėme - ženklas su užrašu "Zavolžskij rajon", "Užvolgės rajonas".



Ilgai slampinėti po Užvolgę nebuvo nei laiko, nei noro, nei didelės prasmės, tad autobusu grįžau į Volkovo aikštę.



Paminklas pačiam Fiodorui Volkovui, kurio vardu pavadinta aikštė. Jis pats - garsus XVIII a. rusų aktorius ir teatro veikėjas, gimęs Kostromoje, bet užaugęs Jaroslavlyje.

[Depeche]

Pakankamai tvarkingas miestas. Be to įdomu, kodėl vienuolynus tverdavo gynybine siena?

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Pakankamai tvarkingas miestas. Be to įdomu, kodėl vienuolynus tverdavo gynybine siena?

Kiek aš tą reikalą suprantu, tai tiesiog racionalizacija 2 in 1 pavidalu: taikos metu yra kur melstis Dievui, karo - kur slėptis nuo neprietėlių.

O dabar - paskutinioji Jaroslavlio nuotraukų porcija. Iki traukinio laiko turėjau nei labai daug (kad apžiūrėt dar ką nuodugniau), nei labai mažai (kad važiuot link stoties troleibusu), tad tą trijų kilometrų atkarpą Laisvės gatve nuo Volkovo aikštės iki geležinkelio stoties nuėjau pėsčiomis. Taigi - nuotraukos iš šios, vienos pagrindinių, miesto gatvių einant tolyn nuo centro.

Gatvės užstatymas netoli Volkovo aikštės atrodo maždaug taip.



Ši gatvė yra viena pagrindinių mieste (ar bent jau jo centre), tad mašinų joje netrūksta.



Jaroslavlio jaunimo teatras (1984 m.)





Sretenskaja cerkvė (dabartinis vaizdas išlikęs nuo XVIII a. pab.)



Ji sudaro vientisą ansamblį su šalimais stovinčia Kristaus Žengimo Dangun cerkve. Beje, šios cerkvės sovietų laikais buvo... tramvajų depo pastatai.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Toliau gatvė praeina pro jau matytą "Šinniko" stadioną. Sportinės tematikos fontanas netoli stadiono.



Stadiono prieigos.





Į priešingą pusę. Šioje vietoje greta gatvės yra gana erdvi, bet nelabai jauki Darbo aikštė (Площадь Труда / Ploščad Truda) su kažkokiais vaikiškais atrakcionais, kitoje gatvės pusėje - miesto cirkas.





Jaroslavlio valstybinis cirkas (1963 m.)



Tolesnis gatvės užstatymas man panašus į šeštąjį dešimtmetį, kai pastatų tūriai dar buvo stalininiai, bet puošyba jau chruščiovinė (i. e. neegzistuojanti ar beveik neegzistuojanti).

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Darbo aikštės pakraštys, vaizdas stoties kryptimi.



Ir žvilgsnis atgal.



Einant stoties kryptimi toliau.





Artėjant prie stoties pasirodo lyg ir keli labiau industriniai pastatai, bet jei kokia pramonė čia ir buvo, tai kažkas nelabai didelio ir gana specializuoto. Didžiosios pramonės įmonės Jaroslavlyje įsikūrusios toliau nuo miesto centro, pirmiausia šiaurėje.





Naujas prekybos centras.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Skveras šalia Laisvės gatvės.





Ne, čia ne optinė apgaulė: šiame šviesofore iš tiesų vienu metu dega tiek žalias, tiek raudonas signalai.



Paskutinieji Laisvės gatvės metrai prieš Stoties aikštę.



Štai ir Stoties aikštė (Привокзальная площадь / Privokzalnaja ploščiad).





Pagrindinės stoties pastatas (1952 m.)



Perone. Kairėje matosi atvažiavęs mano traukinys į Maskvą.



Pats traukinys skaitosi "firminiu" (t. y. geru) ir yra maždaug mūsų Vilnius - Klaipėda lygio, gal net kiek geresnis. Kita vertus, nors vidaus įranga ir švara be priekaištų, palydovės vistiek iš tos kategorijos žmonių, kurie įsivaizduoja, kad rusiškai nemokančiam žmogui viską sakyti reikia paprasčiausiai garsiau.

[spirit]

Taigi, pridėsiu ir aš šiek tiek nuotraukų iš Jaroslavlio. Apie patį miestą labai nesiplėsiu, nes tą jau sėkmingai padarė forumietis Petrozilijus Cvakelmanas. Tiesą pasakius, į miestą vykau vienai dienai ir tai darbo reikalais. Todėl turėjau gal tik kokias keturias valandas iki traukinio apžiūrėt miesto grožybes. Žinoma, visko apžiūrėt nespėjau, nes tai teko daryt vos ne begom.

Taigi, pradedam. Власьевская башня (Vasiljevskaja bašnia / Vasiljevskaja bokštas), nors realiai tai yra vartai.



Сретенская церковь (Sretenskaja cerkov). Statyta 1891-1895 metais, nors ten kažkas stovėjo jau nuo XVII amžiaus.



Aleksandro Nevskio koplyčia. Statyta 1892m.



Pranašo Iljos cerkvė. Statyta 1647-1650m.



Įdomi freska virš įėjimo.

[spirit]

Paminklas mokslininkui Pavelui Demidovui, įkūrusiam akademiją, kuri vėliau tapo universitetu.



Uspenskij soboras. Pirma cerkve ten atsirado 1215m., 1937m. griautas patys žinot kieno, atstatytas 2010m. minint miesto 1000-metį.





Metropolito namai. Turbūt kažkas panašaus kaip ir klebonijos pas mus.



Volgos krantinė prieš srovę.

[spirit]

Krantinė palei srovę. Pro medžius matosi ir pati Volga.



O štai ir pati Volga. Vaizdas prieš srovę.



Keleivinis keltas, tikriausiai plaukiantis link vietinio upių uosto.



Viešbutis "Volgos Perlas" nebloga vieta apsistot ir rytą pro langą pasitikt bežiūrint į volgos vandenis. Tik kad kainos nelabai



Volga palei srovę.

[spirit]

Prieinam Strelką. Vaizdas į Uspenskij soborą.



Pati Strelka. Tiesą pasakius, tai man nelabai jinai patiko - kažkaip perdaug plika, norėjosi šiek tiek žalumos, fontanai grojo kažkokią rusišką popsuchą. Gal būtų užgroję kokius Queen'us, bet jų laukt nebuvo laiko.



Rotonda.



Šv. Nikolajaus cerkvė (1695m.).

[spirit]

Церковь Спаса на Городу (Cerkov Spasa na Gorodu / Išganymo ant miesto (?) cerkvė) (1672m.).





Archangelo Mykolo cerkvė (1658-1682m.)



Spaso-Preobraženskij vienuolynas. Atsirado jis toje vietoje dar 1224m.

[spirit]

Vienuolių cėlės.



Varpinė.



Kristaus prisikėlimo cerkvė. XVI a.



Spaso-Preobraženskij (XVIa.) ir Jaroslavlio stebūkladarių (1827-1831m.) cerkvės.



Paminklas, skirtas atminti Minino ir Požarskio žygį.



Vėl Spaso-Preobraženskij cerkvė.



Tai tiek iš Jaroslavlio. Turėjau skubėt į geležinkelio stotį. Realiai keturių valandų apžiūrėt miestą yra gerokai per mažai - tam reikia bent poros dienų. Viliuos kad kadanors teks užsukt į šitą gražų miestą bent kelioms dienoms