LV. Latvijos bažnyčios / Latvijas baznīcas

[Romas]

Aknysta (Aknīste)

Šiame krašte vyrauja katalikai.
Teko kiek paklaidžioti, kol suradom liuteronų bažnyčią. Ji pastatyta pritaikytame name

[Romas]

Asare

Asarė yra Jekabpilio rajone, apie 15 km nuo Aknystos ir 20 km keliais nuo Lietuvos sienos (tiesiai - mažiau nei 10 km).


Liuteronų bažnyčia (1823 m.)









Senosios kapinės

[Romas]

Subata (Subate)

Dar vienas Sėlijos (Augšžemės) miestelis - Subata (Subate)
Subata yra įsikūrusi tarp ežerų prie pat Lietuvos sienos, tik 10 km nuo Obelių.

Foto 2009.08.

Šiame krašte gyvena latviai, toliau į rytus Daugpilio link - jau sumaišytos bent 3 ar 4 tautos.
Katalikų bažnyčia




Lietuvoje panašiai pastatytos varpinės su vartais yra tik pietryčių Lietuvoje - Dieveniškėse, Tabariškėse, Šumske.




Liuteronų bažnyčia yra kitoje Subatos pusėje už sąsmaukos tarp ežerų




Nežinia ką reiškia paprotys taip įdomiai dažyti akmenis.

[Marukas]

Gulbene

[Romas]

Gārsene

Foto 2009.08

Latvijoje turizmo informacija prie kiekvieno objekto pateikiama keturiomis kalbomis


Garsenės liuteronų bažnyčia

[Romas]

Rucava, Liepojos rajonas

Foto 2008.05

Rucavos aikštė ir liuteronų bažnyčia


Šventiškai pasipuošęs Rucavos gyventojas

[Almis]

2010 05 29

Nereta
Miestelis 5 km nuo Lietuvos sienos, panašiai tiek pat nuo Suvainiškio (Rokiškio r.).

Evangelikų liuteronų bažnyčia, kaip visada, atvira

[Almis]

Viduje:

[Almis]

Katalikų bažnyčia. Nauja. Aplamai, Latvijoj pastatyta daug naujų katalikų bažnyčių.

[Romas]

LV. Latvijos bažnyčios / Latvijas baznīcas

Kuriama atskira tema apie Latvijos bažnyčias - kol kas viena tema apie visų konfesijų bažnyčias. vėliau bus galima jas atskirti.

Iki I ir II pasdaulinio karo liuteronų buvo ryški dauguma, jie aiškiai vyravo Vidžemėje, Kuržemėje ir Žiemgaloje.
Katalikai buvo dauguma Latvijoje ir mišriai gyvenamoje Sėlijos dalyje nuo Alūkštos (Ilūkste) į rytus, taip pat Lietuvos pasienyje ties Biržais (pvz., Skaistkalne - Zemgales Aglona), Kuržemėje, buv,. Piltenės srityje (yra trys parapijos - Jūrkalne, Gudenieki, Alsunga, vad. "suiti").
Stačiatikiai buvo daugiausia miestuose ir kai kuriose Latgalos vietovėse. Įdomu, kad XIX a. pab. Vidžemėje (kaip ir Vakarų Estijoje) dalis latvių perėjo į pravoslavų tikėjimą, nes caro valdžia tokiems atsivertėlaims žadėjo žemės ir kitų privilegijų.
Sentikiai buvo daugiausia Latgaloje.
Baptistų yra ir buvo daugelyje miestų.
Žydų buvo mažiau nei Lietuvoje, bet Daugpilyje ir Latgaloje padėtis buvo panaši kaip Lietuvoje.

Dabar religijų proporcijos labai pasikeitė
Iš 2,3 mln,. gyventojų skirtingais duomenimis yra apie 400-500 tūkst. liuteronų, 400-500 tūkst. katalikų, 300-350 tūkst. stačiatikių, dar yra nemažai sentikių ir baptistų.
Tarpukaryje buvo statomos liuteronų bažnyčios Latgaloje
Katalikų bažnyčių per paskutinius du dešimtmečius pastatyta visur.
Gal kur nors statomos ir cerkvės (tarpukariu atvykę rusai tik nesenai vėl virto pravoslavais), bet jos nekrenta į akis.

Priežastys:
Latvijoje buvo žymai didesni karų nuostoliai, ypač po I pasaulinio karo.
Neliko mažos, bet turtingos ir įtakingos vokiečių bendruomenės, repatrijavusios 1939-1940 m.
Neliko žydų.
Latgaloje buvo didesnis gimstamumas. Kaip ir Lietuvoje, sovietmečiu išsimokslinęs jaunimas buvo blaškomas po visą (sov.) respubliką. Latgalių kilmės žmonių yra beveik visoje Latvijoje.

[Romas]

Nereta

Neretos (buv. Aizkrauklės r.) liuteronų bažnyčia
Foto 2010.05

[Romas]

Nereta

[Romas]

Zalve

Zalvės liuteronų bažnyčia yra apie 1 km nuo Neretos - Aizkrauklės plento
Ji sugriauta per II pasaulinį karą ir iki šiol nėra atstatyta

Foto 2010.05

[Romas]

Zalvės (Zalve) buv. liuteronų bažnyčia

[Romas]

Ropaži

Ruopažų (Ropaži) evangelikų liuteronų bažnyčia, buv. Rygos r.

[Franas]

Priežastys:
Latvijoje buvo žymai didesni karų nuostoliai, ypač po I pasaulinio karo.
Neliko mažos, bet turtingos ir įtakingos vokiečių bendruomenės, repatrijavusios 1939-1940 m.
Neliko žydų.
Latgaloje buvo didesnis gimstamumas. Kaip ir Lietuvoje, sovietmečiu išsimokslinęs jaunimas buvo blaškomas po visą (sov.) respubliką. Latgalių kilmės žmonių yra beveik visoje Latvijoje.

Mano pastebėjimas nevisai į temą.
Labai įdomu, kad kai kuriose tradiciškai, protestantų dominuojamose šalyse, dabar katalikų yra daugiau negu protestantų. Be Latvijos, pavyzdžiais galėtų būti Šveicarija, Nyderlandai. Šalia kitų šio reiškinio priežasčių galbūt reikėtų paminėti dar vieną: tarp protestantų anksčiau ir plačiau yra paplitusi laisvamanybė.

[Romas]

Jaujelgava

Jaujelgavos (buv. Aizkrauklės r.) katalikų bažnyčia

[Al1]

Zemgalė. Pasienio stotis linijoje Daugpilis - Vilnius. Pastatyta tarpukariu kaip pasienio su Lenkija stotis.

Laikai buvo neramūs ir šalys viena į kitą buvo atgręžusios ginklus.
Ties Zemgalės pervaža.


Stoties pastatas. Dabar ten gyvena žmonės.





Kiti geležinkeliečių pastatai.


Bėgiai ties stotimi. Vaizdas link Daugpilio. Tolumoje vos vos matosi pervaža.



Einant link Turmanto. Žvilgsnis atgal. Matosi šviesoforas ties Zemgalės stotimi.



Iš tos pat vietos vaizdas link Turmanto. Matosi Tumanto stoties šviesoforas, esantis Latvijos teritorijoje. Bet už keliasdešimt merų nuo jo siena.

[Maxas]

KKą stoties pastątą panaudojo gyvenamam pastatui...?
O stoties pastatas kada statytas?

Taigi ten ir bažnyčia

[Al1]

Taip, pasidomėjau internete. Dabar stoties pastate yra katalikų bažnyčia. O man pasirodė, kad ten gyvena žmonės, nors kryžių mačiau. Stoties pastatas buvo pastatytas berods 1928 m. Per Antrajį pasaulinį pastatas buvo stipriai apgriautas ir pilnai nebeatstatytas.
Stotis tarpukaryje.

http://parovoz.com/newgallery/pg_vie...LNG=RU#picture

Traukiniai nebestoja jau nuo septintojo XX a. dešimtmečio.