Goslaras (Goslar) – miestas Žemutinėje Saksonijoje (Niedersachsen), Harco (Harz) kalnų pakraštyje, 42 tūkst. gyv. Miesto istorija neatsiejamai susijusi su kalnakasyba. Šalia miesto esančiose kasyklose, iš kurių svarbiausia - Rammelsberg, buvo kasamas auksas, sidabras, varis, alavas, švinas, cinkas. Ypač svarbūs miesto įsikūrimui buvo sidabro telkiniai, jų kontrolę X a. perėmė Šventosios Romos imperijos imperatoriai. Miestą įkūrė 922 m. imperatorius Henrikas I. 1005 m. čia rezidavo imperatorius iš Otonų dinastijos Henrikas II. Vėliau - Salijų giminės (Salier) valdovai. XI – XIII a. Goslaras buvo vienas iš svarbiausių miestų Imperijoje. Dėl svarbos, turtingumo bei 47 bažnyčių, miestas vadintas Šiaurės Roma. Goslare įvyko 23 imperijos parlamento posėdžiai. Vėliau miestas tapo svarbiu prekybinės Hanzos sąjungos nariu. Reikšmė bei įtaka pradėjo smukti XVI a., kasyklas perėmus Braunšveigo hercogams. Smarkiai nukentėjo 30-ties metų karo metu.
Nepaisant visų praradimų bei sugriovimų, Goslare iki šių dienų išliko vienas didžiausių Vokietijos senamiesčių. Miestas išvengė sugriovimų Antrojo pasaulinio karo metais. 1992 m. Goslaro senamiestis bei Rammelsberg kasyklos įtrauktos į UNESCO saugomų objektų sąrašą.
Plačiau apie miestą:
http://de.wikipedia.org/wiki/Goslar
http://en.wikipedia.org/wiki/Goslar
http://www.goslar.de/english.html
http://www.harzlife.de/harzrand/goslar.html
Pasivaikščiojimas po Goslarą šių metų kovo mėnesio viduryje, be perstojo lyjant smarkiam lietui...
Pietiniame miesto pakraštyje, netoli Rammelsberg įsikūrę imperatorių rūmai (Kaiserpfalz Goslar). Žinoma, jog jau 1005 m. Goslare buvo rūmai, kuriuose rezidavo šv. Romos imperatorius, Otonų dinastijos atstovas, Henrikas II. Vėliau rūmuose rezidavo imperatoriau iš Salijų giminės (Salier). XI a. vid. imperatoriaus Henriko III nurodymu rūmai buvo perstatyti. XI. Antrosios pusės saksų kronikininkas Lampert von Hersfeld juos pavadino pačiais svarbiausiais imperijoje. Rūmų koplyčioje (Ulrichkapelle), buvo palaidota Henriko III širdis. 1050 m. rūmuose gimė Henriko III sūnus, būsiamasis imperatorius Henrikas IV. Paskutinį kartą imperatorius rūmuose buvo apsistojęs 1253 m. Rūmuose yra vykę 23 imperijos parlamentų posėdžiai. 1289 m. rūmai beveik visiškai sudegė, ir nors greitai buvo atstatyti, niekada nebeatgavo ankstesnės reikšmės. Miesto poreikiams atitekę rūmai buvo naudojami kaip kalėjimas, grūdų saugykla. XIX a. susirūpinta griuvėsiais tapusių rūmų likimu, 1868-1879 m. vyksta rūmų atkūrimas, siekant jiems sugrąžinti XI a. rūmų pavidalą. Rūmus aplankė Vokietijos kaizeris Vilhelmas I. Pagrindinė rūmų salė jo nurodymu buvo dailininko prof. Hermann Wislicenus ištapyta istorinių siužetų freskomis, turėjusiomis šlovinti Vokietijos istoriją ir ugdyti patriotizmą. Neipaisant to, jog faktiškai originalūs išlikę tik dalis rūmų pamatų, literatūroje rūmai apibūdinami kaip didžiausias, seniausias ir geriausiai išlikęs XI a. pasaulietinės architektūros pastatas Vokietijoje.
1.
2.
3. Kairėje matosi rūmams priklausanti šv. Urliko koplyčia (Ulrichkapelle).
4. Imperatorių rūmai (Kaiserpfalz), balkono detalė.
5. Kaiser Friedrich I. Barbarossa (1152-1190)
Nepaisant visų praradimų bei sugriovimų, Goslare iki šių dienų išliko vienas didžiausių Vokietijos senamiesčių. Miestas išvengė sugriovimų Antrojo pasaulinio karo metais. 1992 m. Goslaro senamiestis bei Rammelsberg kasyklos įtrauktos į UNESCO saugomų objektų sąrašą.
Plačiau apie miestą:
http://de.wikipedia.org/wiki/Goslar
http://en.wikipedia.org/wiki/Goslar
http://www.goslar.de/english.html
http://www.harzlife.de/harzrand/goslar.html
Pasivaikščiojimas po Goslarą šių metų kovo mėnesio viduryje, be perstojo lyjant smarkiam lietui...
Pietiniame miesto pakraštyje, netoli Rammelsberg įsikūrę imperatorių rūmai (Kaiserpfalz Goslar). Žinoma, jog jau 1005 m. Goslare buvo rūmai, kuriuose rezidavo šv. Romos imperatorius, Otonų dinastijos atstovas, Henrikas II. Vėliau rūmuose rezidavo imperatoriau iš Salijų giminės (Salier). XI a. vid. imperatoriaus Henriko III nurodymu rūmai buvo perstatyti. XI. Antrosios pusės saksų kronikininkas Lampert von Hersfeld juos pavadino pačiais svarbiausiais imperijoje. Rūmų koplyčioje (Ulrichkapelle), buvo palaidota Henriko III širdis. 1050 m. rūmuose gimė Henriko III sūnus, būsiamasis imperatorius Henrikas IV. Paskutinį kartą imperatorius rūmuose buvo apsistojęs 1253 m. Rūmuose yra vykę 23 imperijos parlamentų posėdžiai. 1289 m. rūmai beveik visiškai sudegė, ir nors greitai buvo atstatyti, niekada nebeatgavo ankstesnės reikšmės. Miesto poreikiams atitekę rūmai buvo naudojami kaip kalėjimas, grūdų saugykla. XIX a. susirūpinta griuvėsiais tapusių rūmų likimu, 1868-1879 m. vyksta rūmų atkūrimas, siekant jiems sugrąžinti XI a. rūmų pavidalą. Rūmus aplankė Vokietijos kaizeris Vilhelmas I. Pagrindinė rūmų salė jo nurodymu buvo dailininko prof. Hermann Wislicenus ištapyta istorinių siužetų freskomis, turėjusiomis šlovinti Vokietijos istoriją ir ugdyti patriotizmą. Neipaisant to, jog faktiškai originalūs išlikę tik dalis rūmų pamatų, literatūroje rūmai apibūdinami kaip didžiausias, seniausias ir geriausiai išlikęs XI a. pasaulietinės architektūros pastatas Vokietijoje.
1.
2.
3. Kairėje matosi rūmams priklausanti šv. Urliko koplyčia (Ulrichkapelle).
4. Imperatorių rūmai (Kaiserpfalz), balkono detalė.
5. Kaiser Friedrich I. Barbarossa (1152-1190)
Comment