CZ. Čekija. Ne vien Praha

[Romas]

Viena iš vietų kur norėtųsi sugrįžti
20 km atstumu nuo Hradec Králové yra Jaroměř (Jaromiežo miestas), o šalia yra XVIII a. Josefov / Josefstadt (Jozefovo) tvirtovė
Ten buvome labai trumpai, nuotraukos ne itin vykusios. Tačiau autentiška tvirtovės atmosfera yra nenupasakojama






Kas turi droną, gali pamatyti ir įspūdingesnių vaizdų

https://cs.wikipedia.org/wiki/Josefo...om%C4%9B%C5%99)


https://vylety-zazitky.cs-chalupy.cz...r.8CZ-037.html

[mantasm]

Šitą miestą tvirtovę geriausia lankyt per Brutal Assault festivalį Buvau, ant pirmoj fotkėj matomų laiptų baliavojau, naktį į kempingą nuo šlaito čiuožiau

[Romas]

Šalia Hradec Králové (vok. Königgrätz) yra vietovė Sadová, kur 1866 m. liepos 3 d. vyko lemiamas Austrijos - Prūsijos karo mūšis (vok. Schlacht bei Königgrätz ček.Bitva u Hradce Králové)

Mūšyje susikovė Austrijos Imperijos (kartu sąjungininkais iš Saksonijos Karalystės) su Prūsijos Karalystės kariuomene. Iš abiejų pusių dalyvavo po 215 - 220 tūkstančių kareivių . laimėjo Moltkės vedama Prūsijso kariuomenė. Žuvo 7587 žmonės (5658 austrų ir saksų, 1929 prūsų), dingo be žinios 7410 austrai ir 276 prūsai, sužeista 7574 austų ir 6948 prūsų kariai, paimta į nelaisvę 22.170 austrų.

Georg Bleibtreu (1828 – 1892)
Der preußische König Wilhelm I., Bismarck und General Moltke beobachten die größte Umfassungsschlacht der Kriegsgeschichte
https://cs.wikipedia.org/wiki/Bitva_...C3%A1lov%C3%A9

Po šio mūšio sudarytoje Nikolsburgo (Mikulovo) taikoje Austrija buvo nušalinta Vokietijos suvienijimo reikalų. Kancleris Bismarckas parodė ne tik kietumą, bet ir išmintį neatimdamas jokių žemių iš Austrijos neskatindamas jos revanšizmo. Tuo pat metu vyko Austrijos - Italijos karas, Austeija neteko Venecijos srities.
Austrija po karo turėjo persitarkyti ir nukreipti savo interesus į Vidurio Europą. 1867 metais atsirado dualistinė Austro - Vengrija (Cisleitanija ir Transleitanija), iškilo Vengrija, Lenkišak galiciaj, atgimė kitos tautos - Galicijos lenkai, čekai, slovėnai, kroatai. Jau po 5 metų, 1871 m., Vokietija vadovaujama Prūsijos buvo paskelbta Imperija.

Paminklas Žuvusiųjų baterija (Pomník Baterie mrtvých) pastatytas 1893 m.
Foto 2022.07

[Romas]

Hradec Králové (vok. Königgrätz) - aštuntas pagal dydį Čekijos miestas su 94 tūkstančiais gyventojų.
Važiavome į tą miestą specialiai apie 100 km pamatyti tarpukario architektūros.
Foto 2022.07
Vienas gražiausių to laikotarpio pastatų - Hradec Králové centrinė stotis.
Ją 1928 - 1929 m. suprojektavo Václav Rejchl ir jo brolis Jan Rejchl. Stotis pastatyta 1935 m.
Daugiau - Vikipedijoje https://cs.wikipedia.org/wiki/Hradec...ra%C5%BE%C3%AD


Viduje erdvu ir šviesu


Josefo Škodos skulptūra, vaizduojanti du šviesos nešėjus su sparnuotu ratu


Stoties aikštėje - komunistų laikais statyta viešbutis "Černigov"




Rytų Bohemijos muziejus (Muzeum východních Čech) statytas 1909 - 1912 m., projektavo Jan Kotěra




Tarpukario pastatų teko paieškoti


Senamiestis Čekijos masteliais turbūt niekuo nėra per daug ypatingas - akis greit pripranta prie gražų barokinių
Velké náměstí (Didžioji aikštė)






Pora tarpukario pastatų




Turbūt buvęs bravoras

[Romas]

Hradec Králové
Foto 2022.07
Šiame mieste, panašu, kad yra daugiau nei Kaune tarpukario funkcionalizmo pastatų ir jie yra didesni ir dažniau puošiami skulptūromis.
Tačiau skirtingai, nuo Kauno ar Gdynės tie perliukai nėra koncentruoti vienoje vietoje ir dažnai įterpti tarp kitų epochų pastatų.


Daugiau to laikotarpio pastatų yra į vakarus nuo Senamiesčio, Ulricho ir Masaryko aikščių rajone.










Ulrichovo náměstí (Ulricho aikštė)


Čia jaučiasi tarpusavio urbanistika - panaudoti tie patys sprendimai kurie tarpukariu buvo projekti Vilniaus A. Mickevičiaus gatvėje su išplatėjimu (ties dab. Gedimino pr. 12 ir 14 pastatais)




Išdidintas fragmentas


Masarykovo náměstí (T. G. Masaryko aikštė)