„Sema“ dar domimasi tik dėl sklypo
Skelbs mirties nuosprendį
Daugiau nei šimtmetį gyvavusiam spirito ir mielių fabrikui jau šio mėnesio pabaigoje ke-tinama skelbti galutinį mirties nuosprendį.
Birželio antroje pusėje bendrovės bankroto administratorius žada pradėti „Semos“ likvidavimo procedūrą.
Praėjo beveik aštuoni mėnesiai nuo bankroto bylos iškėlimo, kol buvo pranešta apie likvidavimą.
2005 metų spalį paskelbti „Semą“ bankrutavusia teismo paprašė tais pačiais metais vos už 6 tūkstančius litų iš milijonieriaus Beno Gudelio bendrovę įsigiję savininkai – Švedijos kompanija „Arperg Forvaltning“ ir Lietuvos įmonė VIPC.
„Sema“ netrukus bus įtraukta į likviduotų Panevėžio pramonės įmonių sąrašą, – patvirtino bendrovės bankroto administratorius Albinas Kleiva. – Kreditoriai nori susigrąžinti pinigus ir nemato kito kelio, kaip tik išvaržyti bendrovės turtą“.
Domina ne turtas, o žemė
Daugiau nei 150 kreditorių bendrovė liko skolinga apie 13 mln. litų. Daug „Semos“ pastatų ir kelių hektarų sklypo nuomos teisės yra įkeistos bankams. Didžiąją dalį viso „Semos“ įkeisto turto savo rankose turi DnB NORD ir SEB Vilniaus bankas.
Bendrovės „popierinis“ turtas vertinamas 29 milijonais litų, tačiau realiai jis yra gerokai mažesnis. Turto vertintojai jau šią savaitę žada baigti turto vertinimą.
Kita vertus, jau nuo pat bankroto procedūros pradžios buvo aišku, kad „Semos“ turtas realiai yra vertas tik tiek, kiek vertas žemės sklypas, ant kurio stovi įmonė.
„Pasenę įrenginiai ir spirito gamyba nieko nedomina. Svarbiausia prekė – teritorija, – sakė A.Kleiva. – Vystyti pramonę miesto centrinėje dalyje – prabanga. Vakarų Europoje tokių reiškinių jau seniai nėra“.
Gąsdina gamybos atliekos
„Panevėžio ryto“ duomenimis, kelios gyvenamųjų daugiabučių namų statyba užsiimančios šalies bendrovės jau tyrinėja galimybę įsigyti sklypą.
Vienos iš tokių bendrovių vadovas patikino, kad prekė yra verta sumos, kurią „Sema“ liko skolinga kreditoriams. Nenorinčio viešintis prieš būsimus aukcionus investuotojo netrikdytų ir dar didesnė kaina, tačiau jam nerimą kelia miškelis prie Liūdynės kaimo.
Ten prieš trejus metus buvo užkasti trys organinių bendrovės „Sema“ gamybos atliekų ežerai. Išsiurbti iš 2,6 hektaro užimančių trijų duobių atliekas bei rekultivuoti teritoriją kainavo apie pusę milijono litų.
Iki šiol yra manančiųjų, kad darbai buvo atlikti nekokybiškai, todėl po žemėmis tiksi ekologinė bomba, kurios nukenksminimas gali kainuoti milijonus litų.
„Dar nėra visiškai aišku, ar buvusi saugyklos teritorija, kaip ir buvo planuota po rekultivavimo, tapo valstybės nuosavybe, – kalbėjo pašnekovas. – Jeigu ne – pirkti „Semą“ su tokiu priedu būtų per daug pavojinga“.
„Semos“ bankroto administratorius tikina, kad tokie nuogąstavimai yra visiškai be pagrindo.
„Ši teritorija jau grąžinta valstybės nuosavybėn. Bendrovė ten neturėjo ir jokio pastato, kuris dabar galėtų jai priklausyti, – sakė jis. – Varžytynėse bus pardavinėjama tik miesto centre esanti „Semos“ įmonė“.
Varžysis buvę akcininkai
Varžytynėse žada dalyvauti ir buvę „Semos“ akcininkai – bendrovės „Arperg Forvaltning“ ir VIPC.
Šios bendrovės neslepia, kad jų veiklos prioritetas yra prekyba nekilnojamuoju turtu. Paskutinis jų projektas Klaipėdoje kaip du vandens lašai panašus į tai, kas vyksta „Semoje“.
Pernai Švedijos bendrovė, dalyvaujant VIPC, uostamiestyje nupirko, o po to pardavė bankrutavusio Trinyčių verpimo fabriko teritoriją daugiabučių namų statyba besiverčiančiai bendrovei „Invalda“.
Neatmeta galimybės dalyvauti „Semos“ varžytynėse ir kita stambi nekilnojamojo turto projektus vykdanti bendrovė „Hermis Capital“, kuri taip pat buvo bankrutavusios bendrovės akcininke.
Pagal Bankroto įstatymą pirmieji atgauti iš „Semos“ pinigų galės kreditoriai, kuriems už skolas yra įkeistas bendrovės turtas.
Po DnB NORD ir kitų komercinių bankų rikiuosis apie 80 įmonės darbuotojų, „Sodra“, VMI, Turto bankas ir kiti kreditoriai.
Skelbs mirties nuosprendį
Daugiau nei šimtmetį gyvavusiam spirito ir mielių fabrikui jau šio mėnesio pabaigoje ke-tinama skelbti galutinį mirties nuosprendį.
Birželio antroje pusėje bendrovės bankroto administratorius žada pradėti „Semos“ likvidavimo procedūrą.
Praėjo beveik aštuoni mėnesiai nuo bankroto bylos iškėlimo, kol buvo pranešta apie likvidavimą.
2005 metų spalį paskelbti „Semą“ bankrutavusia teismo paprašė tais pačiais metais vos už 6 tūkstančius litų iš milijonieriaus Beno Gudelio bendrovę įsigiję savininkai – Švedijos kompanija „Arperg Forvaltning“ ir Lietuvos įmonė VIPC.
„Sema“ netrukus bus įtraukta į likviduotų Panevėžio pramonės įmonių sąrašą, – patvirtino bendrovės bankroto administratorius Albinas Kleiva. – Kreditoriai nori susigrąžinti pinigus ir nemato kito kelio, kaip tik išvaržyti bendrovės turtą“.
Domina ne turtas, o žemė
Daugiau nei 150 kreditorių bendrovė liko skolinga apie 13 mln. litų. Daug „Semos“ pastatų ir kelių hektarų sklypo nuomos teisės yra įkeistos bankams. Didžiąją dalį viso „Semos“ įkeisto turto savo rankose turi DnB NORD ir SEB Vilniaus bankas.
Bendrovės „popierinis“ turtas vertinamas 29 milijonais litų, tačiau realiai jis yra gerokai mažesnis. Turto vertintojai jau šią savaitę žada baigti turto vertinimą.
Kita vertus, jau nuo pat bankroto procedūros pradžios buvo aišku, kad „Semos“ turtas realiai yra vertas tik tiek, kiek vertas žemės sklypas, ant kurio stovi įmonė.
„Pasenę įrenginiai ir spirito gamyba nieko nedomina. Svarbiausia prekė – teritorija, – sakė A.Kleiva. – Vystyti pramonę miesto centrinėje dalyje – prabanga. Vakarų Europoje tokių reiškinių jau seniai nėra“.
Gąsdina gamybos atliekos
„Panevėžio ryto“ duomenimis, kelios gyvenamųjų daugiabučių namų statyba užsiimančios šalies bendrovės jau tyrinėja galimybę įsigyti sklypą.
Vienos iš tokių bendrovių vadovas patikino, kad prekė yra verta sumos, kurią „Sema“ liko skolinga kreditoriams. Nenorinčio viešintis prieš būsimus aukcionus investuotojo netrikdytų ir dar didesnė kaina, tačiau jam nerimą kelia miškelis prie Liūdynės kaimo.
Ten prieš trejus metus buvo užkasti trys organinių bendrovės „Sema“ gamybos atliekų ežerai. Išsiurbti iš 2,6 hektaro užimančių trijų duobių atliekas bei rekultivuoti teritoriją kainavo apie pusę milijono litų.
Iki šiol yra manančiųjų, kad darbai buvo atlikti nekokybiškai, todėl po žemėmis tiksi ekologinė bomba, kurios nukenksminimas gali kainuoti milijonus litų.
„Dar nėra visiškai aišku, ar buvusi saugyklos teritorija, kaip ir buvo planuota po rekultivavimo, tapo valstybės nuosavybe, – kalbėjo pašnekovas. – Jeigu ne – pirkti „Semą“ su tokiu priedu būtų per daug pavojinga“.
„Semos“ bankroto administratorius tikina, kad tokie nuogąstavimai yra visiškai be pagrindo.
„Ši teritorija jau grąžinta valstybės nuosavybėn. Bendrovė ten neturėjo ir jokio pastato, kuris dabar galėtų jai priklausyti, – sakė jis. – Varžytynėse bus pardavinėjama tik miesto centre esanti „Semos“ įmonė“.
Varžysis buvę akcininkai
Varžytynėse žada dalyvauti ir buvę „Semos“ akcininkai – bendrovės „Arperg Forvaltning“ ir VIPC.
Šios bendrovės neslepia, kad jų veiklos prioritetas yra prekyba nekilnojamuoju turtu. Paskutinis jų projektas Klaipėdoje kaip du vandens lašai panašus į tai, kas vyksta „Semoje“.
Pernai Švedijos bendrovė, dalyvaujant VIPC, uostamiestyje nupirko, o po to pardavė bankrutavusio Trinyčių verpimo fabriko teritoriją daugiabučių namų statyba besiverčiančiai bendrovei „Invalda“.
Neatmeta galimybės dalyvauti „Semos“ varžytynėse ir kita stambi nekilnojamojo turto projektus vykdanti bendrovė „Hermis Capital“, kuri taip pat buvo bankrutavusios bendrovės akcininke.
Pagal Bankroto įstatymą pirmieji atgauti iš „Semos“ pinigų galės kreditoriai, kuriems už skolas yra įkeistas bendrovės turtas.
Po DnB NORD ir kitų komercinių bankų rikiuosis apie 80 įmonės darbuotojų, „Sodra“, VMI, Turto bankas ir kiti kreditoriai.
)
Saunu kad reikalai juda prieki
Comment