Parašė Ginthus
Rodyti pranešimą
-
Kaip sakoma kiekvienam vis savas arba dėl skonio nesiginčijama. -
Mistika renovuotame daugiabutyje
Panevėžyje vieno daugiabučio gyventojai negalėjo nė susapnuoti, kokių bėdų turės renovavę šilumos sistemą. Vos per porą metų name jau pratrūko keliolika naujų radiatorių. Kol kas rangovas juos keičia savo lėšomis, tačiau greitai baigsis garantinis laikotarpis ir nutikus tokiai avarijai butų savininkams jau teks patiems purtyti kišenes.
Žmonės įtaria, kad vietoje kokybiškų radiatorių jiems buvo įbrukti lenkiški brokuoti. Rangovas atsikerta, jog veikiausiai radiatoriai prarūdija dėl neteisingo šilumos sistemos eksploatavimo ir teigia netgi jau turintys šiokį tokį įrodymą – termofikacinio vandens tyrimų atsakymus.
Tokia rangovų versija ir stebina, ir piktina daugiabučių šilumos sistemos prižiūrėtojus – „Panevėžio energiją“ ir Butų ūkį. Mat šie tą patį vandenį tiekia į visų miesto daugiabučių radiatorius ir visus eksploatuoja tomis pačiomis sąlygomis, bet masiškai trūkinėja tik viename name.
Ilgisi ketinių
Žemaičių gatvės 21-ojo daugiabučio gyventojai bijo ilgiau palikti namus, kad nerastų užlietų kaimynų.
Tik per plauką tokios nelaimės išvengusios penktame aukšte gyvenančios Dalės Medžiuolienės bute dar nuo lapkričio 1-osios nešildomas miegamasis. Ganėtinai vėsiame kambaryje ant patalo guli nevaikštantis ligonis.
Buto šeimininkė pasakoja jau buvo susiruošusi važiuoti lankyti kapų, kai priėjusi prie lango išvydo šlapią kiliminį taką.
„Laimė, nespėjau išvažiuoti“, – pasakoja D. Medžiuolienė. Iškviestos Panevėžio butų ūkio avarinės tarnybos meistrai kiaurą radiatorių nuėmė. Naują uždėti turi daugiabutį renovavę rangovai – įmonės Panevėžio statybos tresto filialas „Stogas“.
D. Medžiuolienė žino, kad likus be kiauro radiatoriaus, naujo tenka ilgokai palaukti. Mat po renovacijos per pastaruosius porą metų daugiabutyje jau pratrūko ir teko keisti net 13-a naujų radiatorių.
„Masiškai visame name trūkinėja radiatoriai. Mes net nenorėjome keisti senų iš ketaus, prašėme anuos palikti, bet neleido. Iš tų naujų skardinių jokios naudos, vienos bėdos. Ketiniai per dešimtmečius nebuvo nė karto trūkę, o dabar baisu net iš namų išeiti. Kas bus, jei apatiniame aukšte kaimynus užliesiu?“ – piktinasi D. Medžiuolienė.
Kol nesibaigęs radiatoriams skirtas penkerių metų garantinis laikotarpis, už jų pakeitimą gyventojams mokėti nereikia. Visgi terminas senka ir jau kitąmet rangovas atsikratys atsakomybės už prakiurėlius.
„Tie radiatoriai dar nauji, o jau vienas po kito trūkinėja. Galėtų visame name juos pakeisti, o ne laukti, kol pasibaigs garantija“, – išeitį mato D. Medžiuolienė.
Gresia didelės bėdos
Jau kelintą dieną vienas kambarys liko nešildomas ir Bonifaco Ruželės bute. „Iš radiatoriaus vanduo tekėjo srovele. Gerai, kad dar nemiegojome. Iš karto nepamatėme, tai spėjo gerokai pribėgti. Kilimas šlapias, bet kaimynai kol kas nesiskundė“, – pasakojo B. Ruželė.
Jis sako net ne manantis, o tikrai žinantis, kad tokia avarija daugiabutyje tikrai ne paskutinė. Panevėžietis svarsto, jog masiškai trūkinėjantys radiatoriai veikiausiai nėra firminiai ir netinkami daugiaaukščiams.
„Tokius vienaaukščiuose galima naudoti, o kur didesnis spaudimas, jie neišlaiko. Kažkam gal buvo naudinga tokius sukabinti? Dabar rangovas privalėtų pakeisti visus namo radiatorius“, – įsitikinęs B. Ruželė.
Pensininkas baiminasi, kad iki garantinio termino pabaigos nepakeitus visų radiatorių kokybiškesniais, ateityje gyventojai užsiners sau kilpą. „Man neramu, kaip paskui reikės išsimokėti už tuos prakiurusius. O jei dar teks apatinio aukšto kaimynams už aplietą butą mokėti?“ – rimtą bėdą mato B. Ruželė.
Įtaria vilkinimą
Žemaičių gatvės 21-ojo namo bendrijos pirmininko Valdo Bedalio teigimu, bėdos dėl radiatorių prasidėjo praėjus vos porai metų nuo namo renovacijos. „Ir kaip pradėjo poškėti, taip vienas po kito“, – pasakoja pirmininkas.
Jam pikta, kad rangovas dabar užsimojo atlikti stebėseną, kaip radiatoriai eksploatuojami. Pirmininkas įtaria, kad tokie užmojai tėra bandymas vilkinti laiką iki garantinio termino pabaigos. „Visi mato, kas vyksta su tais radiatoriais, kaip vienas paskui kitą prakiūra. Nė viename Panevėžio daugiabutyje to nėra. Kokios dar reikia stebėsenos?“ – pabrėžė V. Bedalis.
Broko versiją neigia
Gyventojų nuomone, atsakomybę už tokią netvarką, atsiradusią po namo renovacijos, turėtų prisiimti rangovas kartu su techniniu prižiūrėtoju. Visgi rangovas – PST filialas „Stogas“ – nenusiteikęs aklai prisiimti kaltės.
„Stogo“ direktoriaus Remigijaus Misevičiaus teigimu, priežastis, dėl ko trūkinėja nauji radiatoriai, gali būti ne viena ir jos bus ieškoma. Rangovo atstovas neatmeta ir pačių gyventojų kaltės.
„Gali būti netinkamas termofikacinis vanduo radiatoriuose, gali paveikti elektromagnetinės bangos, o gali būti, kas, mano manymu, ir yra pagrindinė priežastis, kad kažkas po renovacijos buvo nuėmęs radiatorius. Jei iš sistemos buvo išleistas termofikacinis vanduo, o tai labai įmanoma, ir kurį laiką palaikytas radiatorius tuščias, jis galėjo iš vidaus surūdyti“, – vardijo R. Misevičius.
Kad butuose paprasčiausiai galėjo būti sumontuoti brokuoti radiatoriai, rangovo atstovas atmeta. Esą austrų kompanija, Lenkijoje gaminanti ir visai Europai tiekianti radiatorius, tokio broko nepadarytų. Negana to, anot R. Misevičiaus, Žemaičių gatvės daugiabutyje sukabinti to paties gamintojo ne vienos partijos radiatoriai.
„Mano praktikoje pirmas atvejis, kad šitaip masiškai rūdija radiatoriai. Būtinai reikia išsiaiškinti priežastį“, – sako „Stogo“ direktorius.
Rado, ko nesitikėję
Paklaustas, ar suspės planuojamą stebėseną dėl radiatorių eksploatacijos atlikti iki pasibaigs garantija, R. Misevičius nusijuokė: gyventojams labai apsimoka, kad nesuspėtų.
„Jei tyrimas parodys, kad radiatoriai trūkinėja dėl eksploatacijos problemų, mes išrašysime sąskaitą už visus pakeistus radiatorius. Dažnas galvoja, kad radiatoriai bute – asmeninė nuosavybė. Nieko panašaus. Tai viso namo bendra sistema. Ji negali būti liečiama kada sugalvojus. Kai mes į tą namą atėjome keisti senų radiatorių, ko tik ten neradome. Kai kurie net grindinį šildymą buvo įsirengę – paguldę ant grindų vamzdžius iš šilumos sistemos. Nenorėjo į butą įsileisti, kone policijos reikėjo. Žinau ne vieną atvejį, kai radiatoriai prakiūra, pakeičia ir mėnesį kitą tuščius laiko. O radiatorius iš vidaus niekuo nepadengtas – nei gruntuotas, nei dažytas. Jis negali gauti deguonies. Jei taip nutinka, pradeda rūdyti“, – aiškino R. Misevičius.
Kodėl senuosius ketinius, per daugelį dešimtmečių nė karto neprakiurusius, radiatorius reikėjo keisti į naujus skardinius, kaip parodė praktika, nuolat prakiūrančius, „Stogo“ direktorius teigė negalintis atsakyti. Anot jo, pati namo bendrija pasamdė investicinio plano rengėjus. Šie atliko apžiūrą ir nustatė, kad reikia radiatorius keisti.
„Mes, rangovai, atlikome darbus pagal projektą“, – sako R. Misevičius.
Įspėja apie sąskaitą
Daugiabutyje radiatoriams sumontuoti „Stogas“ samdė subrangovą – Kauno įmonę „Šilumininkas“. Šioji radiatorius užsakė iš tiekėjo – bendrovės „Visas labas“. Pastaroji juos vežasi iš gamintojų Lenkijoje.
Pasak „Šilumininko“ direktoriaus pavaduotojo Ovidijaus Mickūno, daugiabučio šilumos punkte jau per artimiausias dvi savaites bus sumontuota įranga šilumos sistemos veiklai stebėti.
„Bandoma nustatyti priežastis, dėl ko radiatoriai prakiūra. Tokių analogų mes kitur neturime. Per mūsų įmonės 20 metų darbo praktiką nėra atsitikę, kad radiatoriai neišlaikytų 5 metų garantinio laikotarpio“, – aiškino O. Mickūnas.
Anot jo, gamintojui Lenkijoje buvo nusiųstos prakiurusio prapjauto radiatoriaus nuotraukos. Šis nepripažino savo broko ir nurodė, kad viduje matyti taškiniai korozijos židiniai. Radiatorių montuotojai ir tiekėjai mano jau apčiuopę siūlo galą. Paėmus daugiabučio radiatoriais cirkuliuojančio vandens mėginį, pasak O. Mickūno, laboratorijoje ištirta, kad jame deguonies koncentracija normą viršijo kelis šimtus kartų
. „Deguonis yra labai didelis korozijos sukėlėjas. Kol kas turime neoficialius tyrimo rezultatus, bet greitai pasieks ir oficialūs protokolai iš laboratorijos“, – teigė „Šilumininko“ atstovas. Nors, anot O. Mickūno, įmonė įsitikinusi, kad ne dėl jos kaltės radiatoriai prakiūra, iki šiol, sulaukusi „Stogo“ pranešimo apie eilinę avariją, juos keičia savo lėšomis. Per pastaruosius porą metų Žemaičių gatvės 21 namo kiauriems radiatoriams pakeisti jau išleista apie 3000 eurų.
„Jei pasirodys, kad trūkimų priežastis yra eksploatavimo reikalai, o mes tuo įsitikinę, kreipsimės dėl nuostolių atlyginimo. Su teisininkais tarsimės, kam išrašyti sąskaitą“, – pabrėžė ir O. Mickūnas.
Visiems – vienodos sąlygos
Žinia, kad paimtame termofikacinio vandens mėginyje rasti didžiuliai kiekiai radiatoriams kenkiančio deguonies, nustebino šilumos tiekėjos „Panevėžio energijos“ atstovus. Anot jų, daugiabučių radiatoriais tekančio termofikacinio vandens mėginiai įmonės laboratorijoje reguliariai tiriami mažiausiai kartą per parą. Bandymams atlikti vanduo turi būti paimamas taip, kad neturėtų sąlyčio su deguonimi, antraip jo koncentracija iš karto gerokai šoktelėtų.
„Visame mieste, į kiekvieną daugiabutį, tiekiamas tas pats termofikacinis vanduo. Jei jis būtų blogas, būtumėt užversti skundais ir skambučiais iš viso miesto, o dabar tik iš vieno namo“, – pabrėžė Klientų aptarnavimo tarnybos viršininko Vidmantas Žalkauskas.
Žemaičių gatvės 21-ojo daugiabučio šilumos sistemą prižiūri Savivaldybės įmonė Panevėžio butų ūkis. Jo direktoriaus pavaduotojas Gintaras Ruzgys tvirtina net neįsivaizduojantis, kokie eksploatavimo pažeidimai galėtų taip paveikti naujuosius radiatorius.
„Šilumos punkte sumontuotos apsaugos nuo slėgio pasikeitimų. Matysime, kas bus, kai sustatys tą įrangą stebėsenai“, – sako G. Ruzgys. Anot jos, kol kas negalima atmesti ir gamintojo kaltės. „Gal iš vidaus metalo paviršius buvo blogai paruoštas ar kažkas panašaus“, – spėja G. Ruzgys.
Jis neatmeta, kad gyventojų kova dėl radiatorių gali persikelti ir į teismą.
Skaitykite daugiau: https://sekunde.lt/leidinys/sekunde/...-daugiabutyje/
Comment
-
Kažkoks rangovas nenuoseklus. Tai jam deguonies koncentracija viršyja 100 kartų, tai kažkas vandenį išleido ir surūdijo, tai kažkokie taškiniai pažeidimai. Atrodo rimta kompanija PST, o pastoviai filialai murkdosi broko ar grobstymo bylose.Comment
-
Projektas socialiniai būstai
Valdiška pastogė – nepigus pirkinys
Panevėžyje išaugus nedidelių butų paklausai, Savivaldybė pati imasi statyti pirmąjį mieste socialinį daugiabutį. Beveik pačiame centre, Muzikinio teatro pašonėje, per ateinančius porą metų buvusio mokinių bendrabučio vietoje bus įrengti socialiniai būstai ir atkelti nepasiturintys žmonės. Tai bus iki šiol stambiausias objektas Aukštaitijos sostinėje, pritaikytas remtiniesiems.
Aldonos gatvėje neilgai trukus turėtų prasidėti statybos – Savivaldybė ieško rangovo buvusiam mokinių bendrabučiui pertvarkyti į socialinį daugiabutį.
Savivaldybė jau skelbia viešųjų pirkimų konkursą bendrabučio kapitaliniam remontui atlikti ir aplinkai sutvarkyti. Planuojama, kad būsimame daugiabutyje įsikurs daugiau nei 100 neišgalinčiųjų įsigyti nuosavos pastogės.
Gyvenimas be savo namų
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) žiniomis, pagal laukiančiųjų socialinio būsto skaičių Panevėžys yra septintas iš 60-ies šalies savivaldybių. Rugsėjį eilėje būsto laukė 307 panevėžiečiai – šeimos ir pavieniai asmenys, Panevėžio rajone – 99.
Daugiau nei Aukštaitijos sostinėje socialiai remtinųjų, laukiančių būstų, yra Jonavos rajone, Marijampolėje bei keturiuose didžiuosiuose miestuose. Daugiausia – beveik 1700 – pastogės neturinčiųjų suskaičiuojama Vilniuje. Trumpiausia eilė prie socialinių būstų raktų – Birštone (26) ir Skuodo rajone (40).
Iš viso Lietuvoje socialinio būsto eilėje laukia daugiau nei 10,5 tūkst. žmonių. Ir nors šeimos pastogės tikisi metų metus, SADM duomenimis, savivaldybės neišleidusios daugiau nei 13 mln. Eur socialiniams būstams pirkti. Šiuos pinigus jos sukaupė pardavusios senus būstus.
Dėl brangios rekonstrukcijos upytiečių auksiniu pramintame aštuonių butų socialiniame daugiabutyje gyventojai turėtų įsikurti jau gruodį.
Menka pasiūla
Panevėžio savivaldybė, ministerijos žiniomis, pardavusi jai priklausiusius senus būstus, netinkamus socialiai remtiniems žmonėms apgyvendinti, gavo 46 tūkst. Eur, Panevėžio rajonas – 52 tūkst. Eur. Nors už šiuos pinigus turėjo būti perkami nauji socialiniai būstai, pinigai liko nepanaudoti.
Miesto infrastruktūros skyriaus specialistės Liudmilos Marazaitės teigimu, dauguma parduotųjų – kambariai buvusiuose bendrabučiuose, dažniausiai su bendro naudojimo virtuve ir sanitarinėmis patalpomis, arba butai be patogumų senuose, itin prastos būklės namuose.
„Toks būstas buvusiame bendrabutyje, kur ir virtuvė, ir tualetas bendri, Panevėžyje kainuoja vos kelis tūkstančius eurų. Įsivaizduokit, kiek jų reikia parduoti, kad surinktum 46 tūkst. Eur. O už tokią sumą esant dabartinėms nekilnojamojo turto kainoms mieste geriausiu atveju pavyktų nupirkti tik du vieno kambario butus“, – skaičiavo L. Marazaitė.
Ministerijos suskaičiuoti pernai nepanaudoti pinigai, tikina specialistė, nedings iš miesto biudžeto – už juos dar bus perkami socialiniai būstai.
Anot L. Marazaitės, tai nereiškia, kad Panevėžio savivaldybė ignoravo nepasiturinčių panevėžiečių teisę sulaukti socialinio būsto. Anot specialistės, būstai pernai buvo perkami ne iš pinigų, gautųjų pardavus senuosius, o kitų finansavimo šaltinių. Per 2018-uosius Panevėžio savivaldybė nupirko daugiau nei 20 būstų. Tiesa, ne visi jie atiteko vargstantiesiems. Dalis skirta apgyvendinti mieste trūkstamiems specialistams. Šįmet nupirkti 23 būstai.
Viena esminių kliūčių, neleidžianti Savivaldybei tiesiog pripirkti socialinių būstų, pasak specialistės, yra Panevėžyje parduodamų butų būklė ir menka mažo ploto būstų pasiūla. Aukštaitijos sostinėje nupirkti butą, atitinkantį esmines sąlygas socialiniam būstui – nereikalaujantį kapitalinio remonto, neslegiamą paskolos už namo renovaciją ir dar nedidelio ploto, nėra taip paprasta. L. Marazaitės teigimu, Savivaldybė galėtų nupirkti ir 3 kambarių socialinių butų, bet į juos atsikrausčiusiems mažas pajamas gaunantiems gyventojams taptų nemenka finansine našta komunaliniai mokesčiai.
Startuos rekonstrukcija
Sumažinti eilę laukiančiųjų valdiškos pastogės Panevėžio savivaldybė planuoja buvusį mokinių bendrabutį Aldonos gatvėje pertvarkiusi į socialinį daugiabutį.
Šiuo metu skelbiamas viešųjų pirkimų konkursas rangos darbams atlikti. Panevėžio savivaldybės administracijos direktoriaus Tomo Juknos teigimu, buvusiame bendrabutyje bus įrengtas 71 butas, daugiausia – vieno ir dviejų kambarių.
Pirmajame aukšte numatyti butai, pritaikyti neįgaliesiems. Į viešųjų pirkimų konkurso sąlygas įtraukti ir teritorijos prie būsimo daugiabučio sutvarkymo darbai – automobilių aikštelių, pėsčiųjų takų, žaidimų, poilsio aikštelių įrengimas, vejų apželdinimas.
Pasak T. Juknos, planuojama, kad būsimo daugiabučio naujakuriai įkurtuves švęs 2022-ųjų pradžioje. Šiam projektui įgyvendinti ketinama panaudoti daugiau kaip 1,77 mln. Eur ES investicijų.
Mato išeitį
Būsima socialinio būsto kaimynystė išgąsdino aplinkinių namų gyventojus. Dar 2016 metais jie surinko apie 300 parašų, prašydami atšaukti sprendimą dėl socialinio būsto įkurdinimo pačiame miesto centre. Tuomet kaip vieną esminių motyvų prieštaraujantieji pateikė, jog socialiai remtinieji bus sutelkti vienoje vietoje, ir ragino Savivaldybę, užuot įrengus vieną daugiabutį, nupirkti vargstantiesiems butus skirtingose miesto vietose.
Visgi, pasak T. Juknos, renkantis tokį kelią laukiančiųjų pastogės eilė judėtų itin lėtai.
„Savivaldybė privalo užtikrinti gyvenamąjį būstą nepasiturintiems žmonėms, o praktika rodo, kad Panevėžyje galimybės nupirkti tinkamų socialinių būstų labai ribotos. Organizuojame konkursus, bet nuperkame vos trečdalį, nei suplanuojame. Tiesiog nėra tinkamos pasiūlos. Nematome kitos išeities, kaip tik pačiai Savivaldybei statyti socialinį daugiabutį“, – teigė T. Jukna.
Pastogę parūpino Europa
Panevėžio savivaldybei dar tik rengiantis socialinio daugiabučio statyboms, rajonas tokį jau turi. Dar 2016-aisiais iš Upytės eksperimentinio ūkio bendrovės, kuriai vadovavo rajono Tarybos narys, Valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Audrius Zalatoris, rajono Savivaldybė už 21 tūkst. Eur nupirko seną pastatą Upytėje. Vietiniai jį praminė auksiniu daugiabučiu, mat į šio rekonstrukciją investuota dešimtkart daugiau – 249 tūkst. Eur. Už tiek įrengti aštuoni daugiabučiai socialiai remtiniesiems. Tai yra vienas socialinis butas Upytėje atsiėjo apie 32 tūkst. Eur.
Rajono Savivaldybės administracijos direktoriaus Eugenijaus Lunskio teigimu, naujakuriams raktus nuo naujųjų namų planuojama įteikti jau gruodį.
Dar už 186 tūkst. eurų rajone nupirkta 10 socialinių būstų. Šiomis dienomis planuojama pasirašyti dar vieno tokio būsto Dembavoje pirkimo sandorį. Šie ir Upytės daugiabučio rekonstrukcijai išleisti pinigai, iš viso per 430 tūkst. Eur, yra europinė Panevėžio rajonui skirta parama ir pačios Savivaldybės indėlis.
SADM įvardyti kaip socialiniams būstams pirkti Panevėžio rajono nepanaudoti 52 tūkst. Eur, pasak E. Lunskio, sukaupti nuo 2015 m. pardavus 14 būstų – senų, kuriuos pageidavo įsigyti ilgamečiai jų gyventojai.
„Šitie pinigai pateko į bendrą rajono biudžetą ir panaudoti pagal Tarybos sprendimus“, – aiškino administracijos direktorius.
Skaitykite daugiau: https://sekunde.lt/leidinys/sekunde/...igus-pirkinys/Comment
-
Nereikia socialiniu daryti viso daugiabučio. Taip elgiasi tik kretinai iš rytų. Vakaruose socialinius būstus stengiamasi išmėtyti ir įmaišyti į skirtingus sluoksnius. Jei socialiniu darom visą pastatą, tuomet dirbtinai sukoncentruojam žemiausius sluoksnius į vieną vietą, nuo ko niekaip negerėja nei pačių remtinųjų, nei aplinkinių aplinka.Comment
-
Startuoja mažoji renovacija
Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) paskelbė kvietimą teikti paraiškas mažajai renovacijai – daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemoms modernizuoti.
Paraiškas gali teikti daugiabučio bendrojo naudojimo objektų valdytojai, savivaldybės energinio efektyvumo didinimo programos įgyvendinimo administratoriai, šilumą tiekiančios įmonės, įgalioti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų asmenys.
Pagal šį kvietimą planuojantiems diegti energinio efektyvumo didinimo priemones numatyta 30 proc. valstybės parama.
Gyventojai, siekiantys gauti valstybės paramą, gali keisti elevatorinius šilumos punktus į naujus automatizuotus, atnaujinti senus šilumos punktus, kurie automatiškai nepalaiko reikiamos karšto vandens temperatūros pastato vidaus karšto vandens tiekimo sistemoje.
Valstybės parama bus skiriama ir tokioms priemonėms kaip radiatorių, vamzdynų keitimas, termostatinių ventilių, individualių šilumos apskaitos prietaisų ar šilumos daliklių sistemos įrengimas, išmaniosios apskaitos, leidžiančios vienu metu nuskaityti rodmenis iš daliklių ir karšto vandens skaitiklių butuose, diegimas ir kt.
Paraiškos teikiamos iki gruodžio 31 d.
Išsamesnė informacija – www.betalt.lt.
https://panevezys.lt/lt/naujienos/st...enovacija.htmlComment
-
-
-
O man atrodo bus plokštės ir daugiabutis nieko nesiskirs nuo kitu ir taip susigadins savo įvaizdį centre. Dar neaišku koks stogas bus, greičiausiai juodos spalvos.Gaila, kad langu spalva pasirinko balta, o ne ruda.Parašė Ginthus Rodyti pranešimąComment
-
-
-
Netgi plytelės simetriją išlaiko! Visai neblogai.Parašė Audrys Rodyti pranešimą
Tik pasigendu aplinkos zonavimo į gatvę ir kiemą - na kad ir gyvatvorės kokios. Pvz. lenkijoje visai populiaru pirmo aukšto gyventojams atsitverti sklypukus po langais.
Comment
-
-
Molainių g. 76
Pats pigiausias budas renovacijai, tai nudažyti sienas. Nors šiek tiek pagyvinti vaizda, nei buvo.
Comment
-
-
-
-
-
-
Liepų al. 3
Buvo kai kur iš seniau įstiklinti balkonai su baltais rėmais.
Problema išsprendė apklijavo plėvele.
Comment
Comment