Parašė PNVŽ
Rodyti pranešimą
-
Tai klausimas kokiame restorane buvai? Restoranu turime ne tik "Romantic" yra ir "Žara", "Vasaris", "Di Vino" (jei dar veikia, bet ko gero nebelabai), kinu restoranas "Šanchajus", "Deja Vu", kitokio formato restoranas "Čičinskas", "Hesburgeriai" ....Restoranu turime, tik sveiko maisto restoranu nėra ir išskirtinio su patiekalais neturime. -
Prastūmus laiką, vietą atradom Galerijoj XX. Ta vieta niekada nenuvylėParašė Audrys Rodyti pranešimąComment
-
Centre sutinku geriausia turbut ne restoranas, o kavinė "Galerija XX"Parašė PNVŽ Rodyti pranešimąComment
-
Nutraukta paraiška dėl lėšų skyrimo viešosioms erdvėms prie Laisvės aikštės sutvarkymo pagal programą „Didžiųjų miestų kompleksinė plėtra“. Turbūt kažkurios pusės iniciatyva, nes iš CPVA šiam projektui jau buvo gautas teigiamas paraiškos vertinimas ir sutarties pasirašymo data turėjo būti balandžio 19d. Tai dabar reiks iš naujo teikti paraiška abiems projektams: „Viešųjų erdvių prie Laisvės aikštės sutvarkymas“ ir „Panevėžio miesto autobusų stoties teritorijos konversija, pritaikant ją komercinei ir bendruomenių veiklai“ (sutartis dėl lėšų skyrimo šiam projektui buvo nesudaryta). Sutartis nebūna sudaroma, kai „Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 3 punkte yra nustatyta, kad prašymas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo sprendimu gali būti nenagrinėjamas jeigu jo turinys nekonkretus ir nesuprantamas ir dėl to viešojo administravimo subjektas negali tokio prašymo ar skundo išnagrinėti.“ Kodėl buvo nutraukta paraiška dėl „Viešųjų erdvių prie Laisvės aikštės sutvarkymo“ nežinau.Comment
-
Šiemet sudaryta daugiau NT objektų sandorių, didžiausias augimas – Panevėžyje
Per pirmus keturis šių metų mėnesius pirkimo-pardavimo sandoriais šalyje perleista 39,5 tūkst. nekilnojamojo turto (NT) objektų, arba 8 proc. daugiau nei per praėjusių metų tą patį laikotarpį (36,6 tūkst.). Keturiuose iš penkių Lietuvos didmiesčių parduotų butų skaičius išaugo dešimtadaliu, o Panevėžyje - ketvirtadaliu.
Vertinant negalutinius Registrų centre sukauptus NT sandorių duomenis, matyti, kad visoje šalyje šiemet per sausio-balandžio mėnesius savininkus pakeitė 11,2 tūkst. butų - 10 proc. daugiau nei praėjusių metų tuo pačiu metu (10,2 tūkst.). Per balandį parduota 3,1 tūkst. butų - 12,1 proc. daugiau nei praėjusių metų balandį ir 12,3 proc. daugiau nei šių metų kovą. Iš didmiesčių augimo tempais šiemet išsiskyrė Panevėžys, kur per pirmus keturis šių metų mėnesius iš viso parduota 416 butų -26,8 proc. daugiau nei praėjusių metų sausį-balandį (328). Kituose šalies didmiesčiuose taip pat fiksuotas spartus parduotų butų skaičiaus augimas.
Vilniuje šiemet parduoti 3 777 butai, arba 14,1 proc. daugiau nei pernai per pirmus keturis mėnesius (3 311), Kaune - 1 576 (11,2 proc. daugiau), Klaipėdoje - 1 028 (11,4 proc. daugiau), Šiauliuose - 541 (10,4 proc. daugiau). Parduotų butų skaičiaus augimu šiemet taip pat išsiskyrė Vilniaus rajonas, kur butų pardavimai, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu metu, ūgtelėjo 52 proc., taip pat vasaros sezonui besirengianti Palanga (25 proc. augimas), Alytaus ir Kėdainių rajonai (atitinkamai 20 ir 17 proc. augimas).
Per balandį sostinėje parduoti 1 002 butai - 5 proc. daugiau nei pernai balandį ir 16,5 proc. daugiau nei šių metų kovą, Kaune - 444 (atitinkamai 29 proc. daugiau ir 6,5 proc. daugiau), Klaipėdoje - 303 (13,5 proc. daugiau ir 23,2 proc. daugiau), Šiauliuose - 133 (6,7 proc. daugiau ir 3,6 proc. daugiau), Panevėžyje - 121 (18,6 proc. daugiau ir 23,5 proc. daugiau). Per keturis šių metų mėnesius visoje šalyje buvo parduota 3,3 tūkst. gyvenamųjų namų - 11,5 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu (2,9 tūkst.), o vien tik per balandį - 999 (pernai balandį - 855, šių metų kovą - 840). Žemės sklypų sandorių rinkoje šiemet savininkus pakeitė 19,2 tūkst. sklypų, arba 7,7 proc. daugiau nei pernai sausį-balandį (17,9 tūkst. sklypų). Vien tik balandį pirkimo-pardavimo sandoriais perleista beveik 5,5 tūkst. žemės sklypų, kai pernai balandį tokių buvo 5,4 tūkst., o šių metų kovą - 4,9 tūkstančio
Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/verslas/nekilno...?id=81069269#/
Comment
-
Panevėžyje daugės nemokamo WIFI zonų
Panevėžio miesto savivaldybė laimėjo 15 tūkst. Eur bevielio interneto ryšio zonoms 4 viešosiose erdvėse įrengti. Paraiška buvo pateikta Europos Komisijos (EK) iniciatyvai „WiFi4EU“.
Pagal programą „WiFi4EU“ finansuojami tinklai turi būti nemokami, be reklamos, nebus renkami asmens duomenys.
Finansavimas teikiamas teritorijoms, nedubliuojančioms esamų nemokamų privačiųjų ar viešųjų panašios kokybės paslaugų.
Savivaldybė bus atsakinga už bevielio interneto ryšio zonų įrengimą bei eksploataciją.
https://jp.lt/panevezyje-dauges-nemokamo-wifi-zonu/Comment
-
Savivaldybė dėl išaugusios Laisvės aikštės ir jos priegų rekonstrukcijos kainos aukoja mažąsias gatveles (T. Moigio, Birutės, A. Kisino, Š. Mero, Panevėžio Bataliono). Lėšos projektui „Viešųjų erdvių prie Laisvės aikštės sutvarkymas“ yra gautos. Kadangi jos yra gautos, projektas yra gavęs teigiamą pritarimą su CPVA pavyko susitarti, kad skirtos lėšos būtu panaudotos Laisvės aikštei ir jos priegų rekonstrukcijos projektui. Gatveles numatoma sutvarkyti kitų ES paramos investiciniu laikotarpiu prasidedančiu 2021 m. Projektas vadinsis taip pat.
Galbūt ir geras sprendimas, kartais geriau paaukoti projektą, kad kitas galėtų būti pilnai įvykdomas. Tos gatvelės vistiek tuščios ir traukos į jas nėra.Paskutinis taisė PNVŽ; 2019.05.21, 18:04.Comment
-
Pridedu projekto ribas. Nebus tvarkoma Elektros g., Vasario 16-osios važiuojamosios dalys. Pirmuoju etapu nebus tvarkoma ir viena iš problematiškiausių vietų - Respublikos g. atkarpa nuo Vasario 16-osios g.
Comment
-
Labai gaila, kad taip vyksta, aš jau seniau sakiau kuo ilgiau tempsit,tuo kaina kyls. Dabar kaip matau nerandama Nevėžio upėje, kas įrengtų parką, nes mato,kad nelabai bus biznio šitam mieste. Sezona gal ir būtų imanoma, bet keliems sezonams kaip 5 metams.....nelabai, plius čia nekurortinis miestelis, lieka tik vietinis jaunimas, kuris irgi greit išsilakstis ant vasaros.... o ir kaina gali buti nepanevėžietiška.....nes mūsų vienintelis lėtai plaukiojantis katamaranas valandai prašo 40 euru, kur kitur yra pigiau ir geriau....tad jei nesurenki max 10 žmoniu, tai ar apsimoka?
Laisvės aikštė nėra prioritetas, kad reiktu ji atnaujinti, prieigos irgi svarbios, bet pasižiurėjus i tragiškus ir be renovacijos pastatus kai kuriuos, tai tada supranti, gal tada palauksim, po kokiu dar 10 metų gal ir bus, bet vėl viskas kitaip nei dabar buvo numatyta. Esam konkretus stabdžiai ant miesto atsinaujinimu. O ir architekta turim tik viena V. Klimavičiu, daugiau ir nematau kitu projektu, vien tik jo, ir jo projektai tokie kartais buna beryšio, kad geriau jis išvis nebekurtu. Reiktu pradžiai ir kuo greičiau centre pastatus renovuotu ir gyvenamus namus.....vienas kitas nedidelis ir vaizdo nesugadinantis pastatas ar gyvenamas namukas galėtu pasistatyti ir mažesniuose gatvelėse, tai yra prieiguose
Dėl Laisvės aikštės aukoja senamiestį
Iš aukso puodo europinių lėšų viešosioms erdvėms tvarkyti pasisėmęs Panevėžys imasi mažinti savo ambicingus užmojus. Iš keturiolikos vadinamųjų URBAN projektų du Savivaldybė jau deda į šalį.
Administracija motyvuoja, jog juos kol kas tenka aukoti dėl neplanuotai išaugusių statybos darbų kainų. „Kas Laisvės aikštėje bus laidojama?“, – tokių klausimų šiomis dienomis sulaukia Panevėžio savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyrius. Aikštėje atsiradusios duobės – archeologinių kasinėjimų dalis.
Dar šią vasarą prasidės aikštės rekonstrukcija, tačiau prieš tai savo darbą joje turi atlikti archeologai. Savivaldybės skelbtą konkursą tvarkyti Laisvės aikštę ir jos prieigas laimėjo Panevėžio statybos trestas, užsiprašęs beveik 6 mln. eurų.
Skelbiama, kad už tokius pinigus 2020 m. pabaigoje Aukštaitijos sostinės centras atgims visiškai kitokiu veidu: be dabartinės automobilių stovėjimo aikštelės priešais Savivaldybės pastatą, su nauju fontanu, skirtingų funkcijų erdvėmis. Dabar aiškėja, kad visas tas grožis bus kuriamas kitų projektų sąskaita. Visą straipsnį skaitykite gegužės 21 dienos (antradienio) „Sekundės“ laikraštyje.
Skaitykite daugiau: https://naujienos.alfa.lt/leidinys/s...a-senamiesti/#Comment
-
Velniop tas mažas gatveles, jų gali dar netvarkyt, palauks. Liūdniausia, kad nebus tvarkomos Vasario 16-osios ir Elektros gatvės, ten bus keičiami tik šaligatviai. Na jau labai įdomiai atrodys sutvarkyti šaligatviai ir suskilinėjęs senas asfaltas... Įdomu ar bent šviestuvus pakeis? Kas atsakingas už tokį projektų sumaišymą? Pirmu projektu šaligtaviai kitu važiuojamoji dalis.Dar tokio bajerio nematęs. Žinoma savivaldybė buvo numačiusi abu projektus vykdyti beveik tuo pat metu, bet dabar gavosi pravalas.Comment
-
Tiek pati straipsnio antraštė, tiek projekto metai klaidinantys. Dęl antraštės, kad prasidėjo, tai neprasidėjo archoliogai gali užsisedėti net iki metu, jei kažka vertingo ras. Projekto metai tai nuo 2017-2020 dabar yra 2019 darbai nepradėti, iki 2020 niekaip nesuspės. O stendu, kad Panevėžys atsinaujina su projektais daug, tik va laiku jie niekaip neįgyvendina, o kai kuriuos nurašo ir uždaro į stalčius ilgam....Jau nemažai projektu numesti ir guli tiesiog stalčiuje.
Prasidėjo Laisvės aikštės rekonstrukcija: darbus pirmieji pradėjo archeologai
Panevėžyje, įgyvendinant projektą „Laisvės aikštės ir jos prieigų kompleksinis sutvarkymas“, pradėti centrinės miesto aikštės archeologiniai žvalgomieji tyrinėjimai.
Šiuos darbus atlikti būtina – Laisvės aikštė priklauso istorinei miesto daliai.
Pirmiausia – archeologiniai tyrimai
Panevėžio savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vyriausioji specialistė Vita Bubliauskaitė patvirtino, kad Panevėžio centrinėje aikštėje atliekami archeologiniai tyrinėjimai.
„Kadangi pradėtas įgyvendinti kompleksinis Laisvės aikštės ir jos prieigų sutvarkymo projektas, pirmiausia būtina atlikti archeologinius tyrimus. Savivaldybė sudarė sutartį su Panevėžio statybos trestu – bendrovė pagrindinis projekto įgyvendinimo rangovas. Todėl bendrovės darbuotojai kasa šurfus, o archeologiniams tyrimams vadovauja Kraštotyros muziejus. Atlikus Laisvės aikštėje archeologinius tyrimus, prasidės kiti aikštės atnaujinimo darbai“, – aiškino V. Bubliauskaitė.
Pasiteiravus, kada konkrečiai prasidės Laisvės aikštės rekonstrukcijos darbai, vyriausioji specialistė V. Bubliauskaitė samprotavo:
„Viskas priklauso ir nuo archeologinių tyrimų rezultatų, ir kitų parengiamųjų darbų. Juolab kad aikštėje, prieš pradedant rekonstrukcijos darbus, teks tvarkyti lietaus nuotekos tinklus, įvertinti želdinius. Juk projektas apima ne tik Laisvės aikštę, bet ir prieigas.“
Tiria kultūrinį sluoksnį
Kaip atliekami archeologiniai tyrimai Laisvės aikštėje, prižiūri Panevėžio kraštotyros muziejaus vyresnysis muziejininkas Dovilas Petrulis.
Archeologas naujienų portalui JP aiškino, kad žvalgomieji šurfai apima maždaug 60 kv. metrų teritoriją.
„Archeologiniai tyrimai Laisvės aikštėje prasidėjo pirmadienį, gegužės 20 dieną. Kiek jie tęsis, viskas priklauso nuo archeologinių žvalgomųjų tyrimų rezultatų. Dabar iškasti šurfai, kurių dydžiai – 1,5×1,5 metrai. Tiriame kultūrinius sluoksnius, atkasti grindinių fragmentai, keramikos liekanos, kurie priskiriami XVIII, XIX ir XX amžiams. Kol kas daugiau pasakyti negaliu, tikslesnė informacija bus, kai atliksime detalesnį Laisvės aikštės kultūrinio sluoksnio tyrimą“, – sakė muziejininkas D. Petrulis ir mano, kad žvalgomieji archeologiniai tyrimai aikštėje vyks iki birželio mėnesio pradžios.
Aikštės šiaurinė dalis tyrinėta
Kraštotyros muziejaus vyresnysis muziejininkas D. Petrulis prisiminė, kad Laisvės aikštėje archeologiniai tyrimai buvo atlikti 2007 metais.
„Jie vyko šiaurinėje Laisvės aikštės dalyje. Tuomet čia vyko tos dalies rekonstrukcijos darbai, o priešais J. Miltinio dramos teatrą buvo ruošiama vieta režisieriaus Juozo Miltinio paminklui. Archeologiniai tyrimai vyko bendrame 95 kv. metrų plote. Buvo atrastas XX a. pradžios inžinierinio įrenginio vandeniui nutekėti liekanos bei pavienių XIX a. vidurio daiktų liekanos. Archeologinius tyrimus atliko archeologė Alfreda Petrulienė“, – prisiminė ankstesnius Laisvės aikštės archeologinius tyrinėjimus muziejininkas.
Po metų – dar vieni tyrinėjimai
Dar vieni archeologiniai žvalgomieji tyrimai Laisvės aikštėje vyko 2008 metais. Tada miesto istorinėje dalyje esančio kultūros paveldo objekto Laisvės a. 1 apsauginėje zonoje buvo pradėti gyvenamosios-komercinės paskirties pastato Laisvės a. 2 infrastruktūros parengiamieji darbai. Laikantis statybos darbų nekilnojamoje kultūros vertybėje, įvykdyti archeologiniai žvalgomieji tyrimai. Juos taip pat prižiūrėjo archeologė A. Petrulienė.
Archeologinių tyrinėjimu metu ištirtas bendras 127 kv. metrų plotas. Išlikusio kultūrinio sluoksnio vietose rasta: šulinyje –XVIII a. pabaigos keramikos, XIX a. molinių, stiklinių indų šukių. Nemažai XX a. pradžios buities daiktų, jų detalių, aptiktos dvi XIX a. pabaigos – XX a. pradžios žalsvo stiklo rašalinės.
Laisvės aikštės atnaujinimo projektas
Įgyvendinant projektą „Laisvės aikštės ir jos prieigų kompleksinis sutvarkymas“ bus atnaujinama Laisvės aikštės danga, fontanas, želdiniai, vaikų žaidimo aikštelės, įrengiamos poilsio zonos, terasos, mažosios architektūros elementai.
Taip pat pėsčiųjų ir dviračių takai, šaligatviai, apšvietimas, lietaus nuotekų tinklai (Laisvės a., Vasario 16-osios, Elektros, Klaipėdos, Vilniaus, Respublikos g., P. Plechavičiaus skvere), gatvių danga (Respublikos, Klaipėdos g.), automobilių stovėjimo aikštelė (Elektros g.), eismo saugumo priemonės, mažoji architektūra.
Projekto finansuotas biudžetas – 2 519 684,98 eurų, iš jų 2 141 732,22 eurų – Europos Sąjungos, po 188 976,38 eurų – valstybės ir Panevėžio miesto savivaldybės lėšos. Rangos darbų vertė – beveik 6 mln. eurų (likusi dalis bus apmokėta iš miesto biudžeto).
Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2017–2020 metai.
https://jp.lt/prasidejo-laisves-aiks...o-archeologai/
Comment
-
Kažkokio melo dar nėra, nes šiai dienai rangos darbai planuojami baigti 2020 m. gruodį. Gal galite paminėti kokie projektai nurašyti ir jau ilgam laikui uždaryti stalčiuose?Parašė Audrys Rodyti pranešimą
Comment
-
Kalbėjau čia ne vien savivaldybęs projektus, kalbėjau ir apie verslininku ir kitu projektus. Ikelsiu kai kuriuos tarp neįgyvendintu projektu skiltyje. Ir šiaip pasižėk kiek žmonėms nervus pagadina, kai pradžioj pasiskelbia visuomenei, o paskui tyliai ir padeda tuos projektus, nu aišku dėl tam tikru priežaščiu, bet ne kiekvienas Panevėžietis žino dėl ko taip yra.....užtat ir juokiasi ir pyksta, na kaip dėl tokio kaip Autobusu stoties, nors labai dauguma ištiesu nevažinėja tais autobusais ir neina pro ten. Visiems svarbu miesto įvaizdis, kad butu gražu ir sulauktumėm bent kažkiek turistu, o ne pravažiuojančiu turistu....Parašė PNVŽ Rodyti pranešimąComment
-
Laisvės aikštės prieigų modernizavimas – antruoju etapu
Panevėžio miesto savivaldybė atnaujins pagrindinę miesto Laisvės aikštę. Statybos darbai prasidės jau vasarą. Darbų sutarties vertė – 6 mln. Eur, iš jų per 2,1 mln. Eur – ES investicijos.
„Laisvės aikštė su Senvage – miesto širdis, todėl į abiejų atnaujinimą žiūrime itin atsakingai. Norime, kad abi viešosios erdvės taptų modernesnės, patogesnės, kokybiškesnės, patrauklesnės. Taptų tokios, kuriomis galėtų didžiuotis miesto bendruomenė. Deja, vykdant rangos darbų viešuosius pirkimus paaiškėjo rangos kaina, ženkliai didesnė nei buvo planuota“, - sako l. e. p. administracijos direktorius Tomas Jukna.
Akivaizdu, kad trūkstamas lėšas turėtų pridėti miestas – skolintis Savivaldybei nebeleidžiama.
„Norime darbus atlikti kokybiškai, o ne tik kosmetiškai aptvarkyti. Dėl to nutarėme pirmuoju etapu iš esmės pertvarkyti Laisvės aikštę (įskaitant Klaipėdos ir Respublikos g. atkarpas), o tik tada imtis prieigose esančių gatvelių. Antruoju etapu, gavę ES finansavimą, tai ir planuojame padaryti. Todėl viešojoje erdvėje pasirodžiusi informacija, kad atnaujinimo projektai aukojami, yra netiksli“, - sako T. Jukna.
Integruotų teritorijų vystymo programos pokyčiai kitą savaitę bus teikiami svarstyti Tarybai.
https://panevezys.lt/lt/naujienos/la...eigu-syqf.htmlComment
-
Jo jau čia minėjęs buvau, kad su rinkodara 2016-2017 m. persistengė. Straipsniai ėjo ištisai, pusė miesto buvo reklamomis išpuošta. Pradėta tai daryti dar prieš pasirašant sutartis dėl finansavimo...Parašė Audrys Rodyti pranešimą
ai ir dar... Šiandien parašiau savivaldybėi su pasiūlymu, kad Elektros bei Vasario 16-osios gatvių važiuojamosios dalys būtų tvarkomos iš savivaldybės biudžeto pagal jau esamą techninį projektą. Kaip ir sakiau velniai nematė tų šoninių gatvių, bet tų arterinių gatvių važiuojamąsias dalys reik tvarkyti kuo skubiau. Jos atrodys daugiau nei juokingai prie išblizgintos Senvagės, Laisvės aikštės ir šaligatvių palei jas. Tikiuos atsižvelgs, nes vistiek dabar tarybai bus teikiamas sprendimo projektas dėl Panevėžio miesto integruotos teritorijų vystymo programos pakeitimo ir projektą “Viešųjų erdvių prie Laisvės aikštės sutvarkymas” bus galima koreguoti.
Comment
-
Šiandien delfi yra aprašytas Užkalnio vizitas Old Špunka Barrel Pub.Parašė Audrys Rodyti pranešimą
https://www.delfi.lt/maistas/laukine....d?id=81278339
komentaras iš delfi:
matau, tokių barų su maistu dar yra:Špunka vienintelė vieta Pnvz kur negėda atvykėlius nukreipti
. Interjeras aišku ginčytinas, bet maistas tai joooo.... beje ir alus tik kraftinis Panevėžio mažujų daryklų. Tikrai geras. Velcome to Pnvz
https://www.facebook.com/Bezm%C4%97n...9511/?ref=py_c
https://www.facebook.com/M%C4%97smal...7940/?ref=py_cComment
-
Nebuvau toj Špunkoj, esu girdėjes tik atsiliepimus, kad labai mėgstama užsieniečiu, lietuviu iš kitu miestu, bet ir pačiu panevėžiečių.... ten žmoniu visada pilna, kartais nerasi net kur atsisėsti net lauke. Man atrodo,kad vieta truputi nelabai kokia, nes prie pat Autobusu stotis, na kai perkels stoti ir antru etapu atgaivins senus pastatus tada bus superinė vieta, aišku reiktu atgaivinti šalia apleista pastata.Parašė Eikantas X Rodyti pranešimą
Panevėžyje yra ne tik geru Restoranu, bet ir kavos kaviniu, pubu, alaus seklyciu ir šiaip kaviniu.....ir netgi geru valgyklu kur sumoki už maista tik vieną eurą ir pavalgai skaniai, ir žmoniu per pietūs visada buna pilna, kad net eilėj tenka laukti....Turim išskirtinę kavinę "Seklyčia prie Uosio" daugiausia mėgstama gatvės muzikantu, menininku, politiku, užseniečiu, krepsininkai buvo apsilanke broliai Lavrinovičiai su Latviu broliukais, na vietiniu irgi galima pamatyti kuriems patinka tokia jauki aplinka ir kavinė...Yra specialiai apsilanke Vytaras Radzevičius ir Martynas Starkus filmavo ir labai gyrė šitą seklyčią ir Lietuvoje vieninteli, galbūt ir pasaulyje medį Uosį kuriame pilna prikabintu įvairiu raktų. ir koncertus jie rengia, stintu kepimo šventes, žuvienės virimo čempionatas vyksta, kiekvienais metais Birutės gatvelės šventė, senos muzikos vakarėliai, gatvės muzikantu pasirodymai.
Yra tikrai geru, o gal ir geriausiu Lietuvoje Kavos kaviniu, kur netik išskirtinė kava, bet ir pats vidaus įspūdingas interjieras kuri gyrė Lietuvos ir užsienio architektai. Tai tokios kaip Kavalierius, jaunimo pamėgta Cosmos, nes ten kartais buna ir DJ groja. Laisvės aikštėj per du aukštus labai gera kavos kavinė ir kitos tikrai geros kavos kavinės. Nesenai atsidarė Mėsytės PUB kur reikėjo eilėj laukti dar.....nes labai pilna žmoniu buvo. Centre turim Galerija XX ko gero visu mėgstamiausia, Žiogeli, vietoj buvusios KAKADU picerijos, dabar superinė kavinė, netgi į restoraną neša labiau....kam patinka sushi centre net dvi veikia. Taip pat ir kituose vietuose pilna geru kaviniu, piceriju ypač Italiana ten jau tikra ir geros picos.
Centre kaviniu pilna, gal net ir sakyciau per daug.....Liudna tai, kad patys kai kurie pastatai labai tragiškai atrodo, todėl kartais pagalvojus, kad vien dėl to nėra patrauklumo, ypač tiems kurie pirma karta buna toj vietoj ir nori kažkur pavalgyti, ar tiesiog pabūti kavinėje. Mums reikia susitvarkyti pastatus ir aplinka, tada patys norėsime būti ten pastoviai.....Butinumas būtų sutvarkyti V. Karpenkos priklausiančius visus pastatus, Laisvės aikštėj Viešbutį, bei būvusį Koncervų fabriką. Tai patys svarbiausi dalykai (autobusu stoti nauja turėsim).Comment
-
Laisvės aikštėje retinami pavojingi ir sergantys medžiai: jų vietoje bus pasodinta triskart daugiau
Netrukus prasidės Laisvės aikštės rekonstrukcijos darbai. Šiuo metu darbuojasi archeologai – atliekami archeologiniai tyrimai. Šią savaitę numatyta imti įgyvendinti naują želdinių koncepciją, kurios esmė – aikštėje pasodinti keliskart daugiau medžių ir krūmų, stipriai padidinti augalų įvairovę.
„Aikštės neįsivaizduojame be žalumos, tačiau ji turi būti estetiška, kokybiška, nekelti grėsmės praeiviams. Todėl būtina performuoti, atnaujinti želdinius“, – sako Laisvės aikštės projekto vadovė Vita Bubliauskaitė.
Išsamią augmenijos analizę atlikę profesionalūs dendrologai konstatavo, kad aikštė nuobodoka – tėra 4 rūšių medžiai: ąžuolai, liepos, kaštonai, eglės. Daugelis medžių susodinti per tankiai, todėl prastai suformavo lajas, jos suspaustos ir netaisyklingos.
Kita vertus, turintieji gražias lajas negali išryškėti, būti labiau matomi ir džiuginti akį, kadangi juos gožia priešais augantys medžiai. Todėl siekiant didesnės estetikos būtina retinti susodintus per arti vienas kito. Tada atsivers gražiausių formų ąžuolai, simetriškas lajas augins liepos, kaštonai.
Dar didesnė dabartinės aikštės augmenijos problema – kamienų puviniai, atviros drevės, keršakandės, keliantys grėsmę pasvirę medžiai. Specialistai tokius pasiūlė šalinti.
Pasak dendrologų, vertingiausi Laisvės aikštėje yra ąžuolai. Jie išsaugomi, o vykdant rangos darbus bus stengiamasi kuo mažiau pakenkti augimo sąlygoms, šaknų sistemai. Vardiniai ąžuoliukai bus perkelti į kitą vietą.
Kaip atsinaujins aikštės augmenija, palyginti su dabartine? Atsiras puošmedis, turkinis lazdynas, kanadinė cūga, magnolija, pupmedis, vyšnios, uoginė obelis, hamamelis, šermukšnis, ginkmedis, daugiamečių gėlių ir žolinių augalų (valdšteinijos, pachisandros, gebenės, epimedžiai ir kt.), pievų ir miškų, reprezentaciniai gėlynai.
Skaičiuojama, kad išretinus esamus pavojingus, sergančius ir pan. medžius, mainais bus pasodinta maždaug triskart daugiau medžių ir krūmų.
Laisvės aikštei su prieigomis kompleksiškai tvarkyti Panevėžio miesto savivaldybė gavo per 2,3 mln. Eur ES ir valstybės lėšų. Projektas įtrauks ir Vasario 16-osios, Elektros, Klaipėdos, Vilniaus, Respublikos g. atkarpas, P. Plechavičiaus skverą. Bendra projekto vertė – 6 mln. Eur. Rangos darbus atlieka Panevėžio statybos trestas.
https://jp.lt/atnaujinamoje-laisves-...ziu-ir-krumu1/Attached FilesPaskutinis taisė Audrys; 2019.05.29, 15:49.Comment
-
-
PST turėtu buti gėda, kad nesugeba sutvarkyti savo įsigyto pastato. Paveikslai gal ir puošia, bet deje jie netinkamoj vietoj, siulyčiau juos perkelti ant Juozo Miltinio dramos teatro trupančio bokšto, ten ju tinkamiausia vieta. O kadangi Panevėžys smarkiai tvarkosi, tai laikas pasirupinti ir apleistais pastatais.... Viešbutis pakeitė rūbą – pastato fasadą papuošė panevėžiečių menininkų darbai
Panevėžio centre esantį viešbutį papuošė nauji panevėžiečių kūrėjų darbai. Tai projekto antroji dalis „Kultūros paralelės II paralelė. Panevėžys – Liunenas“.
Projektui įgyvendinti į pagalbą Albinui Vološkevičiui vėl teko kviestis aukštalipius, kad ant viešbučio „Panevėžys“ fasado pakabintų pakankamai sveriančius meno kūrinius.
Šiuokart projekto „Kultūros paralelės II paralelė. Panevėžys – Liunenas“ autoriai 9 meno kūrėjai panevėžiečiai: Raimondas Gailiūnas, Ramūnas Grikevičius, Osvaldas Juška, Sigitas Laurinavičius, Diana Rudokienė, Tomas Rudokas, Edvinas Klimas, Rūta Povilaitytė, Eugenijus Marcinkevičius.
Skatina kūrybą
Projekto kuratorius A. Vološkevičius naujienų portalui JP pasakojo, kad projektu siekiama skatinti Lietuvos dailės sąjungos Panevėžio skyriaus menininkų kūrybą.
„Ir ne tik skatinti menininkus kurti, bet tai ir tapytojų profesionaliosios dailės meno sklaida, raiškos įvairovė bei kokybės garantija. Be to, noras menus populiarinti Lietuvoje bei užsienyje, vystant kultūrinius mainus tarp Panevėžio ir jo miestų partnerių. Todėl menininkams keliamos tam tikros sąlygos ir provokuojama sveika konkurencija, nors tuo pačiu dailininkams suteikiama visiška kūrybinių temų laisvė“, – aiškino projekto kuratorius ir sakė, kad paroda ant viešbučio fasado puikuosis iki rudens.
Planuoja išvyką į Liuneną
Pasak A. Vološkevičiaus, projekto atrankai autoriai pateikė tapybos kūrinius, sukurtus 2017–2019 metais, iš kurių buvo sudaryta paroda. Ji balandžio 23 – 26 dienomis eksponuota Lietuvos dailininkų sąjungos Panevėžio skyriaus Galerijoje XX.
„Buvo atrinkti devynių autorių didelio formato reprodukcijos, kurios gegužės–rugsėjo mėnesiais bus eksponuojamos ant viešbučio „Panevėžys“ fasado. Po projekto įgyvendinimo Panevėžio mieste planuojama, kad kūrinių originalai bus pristatyti Liuneno miesto (Vokietija) žiūrovų auditorijai. Šis projektas, tai – kultūrinis tiltas tarp Panevėžio ir miestų partnerių. Be to, šiemet spalio mėnesį numatomas ir Liuneno miesto menininkų kūrinių ekspozicijos atidarymas ant viešbučio „Panevėžys“ fasado“, – pristatė tęstinio projekto planus A. Vološkevičius.
https://www.miestai.net/forumas/foru...vinimas/page12Comment
-
Dieve Dieve ir kam viskas nusibodo, nestato blogai, nugriauna blogai, pastato blogai, kad ir ka bedarytu viskas blogai.....svarbiausia yra burbeti ir burbeti, bet paciam nieko nedaryti.......ir kas bl.. balsuoja už toki miesto kenkėją i savivaldybės rinkimus už M. Leliuką ir G. Umbrasienę.....tai jie patys ne šventieji, patys pažeidinėja taisykles, Leliukas išvis savo mašina stato kaip nori ir kur nori. Dembavoj gyvena ir dar kitiems pisa protą dėl kaimynu netinkamo automobiliu statymo, tipo jis negali išvažiuoti iš savo nuosavo kiemo, palikinėja visokius grasinančius raštelius automobiliu savininkams, kad atseit jie pažeidinėja kažkokias nenumatytas ir jam sugalvotas keliu eismo taisykles.....
Tai žmogus kuris nepatenkintas, vien dėl to, kad meras yra M. Račkauskas, o ne Umbrasienė. Kad ir ka dabartinis meras darytu viskas bus blogai, prie jo prisijungia ir Donatas Degenis, ir Indiana Grigienė. M. Leliukas ir Indiana Grigienė gyvena Dembavoje turi nuosavus namus, tai yra rajone, bet abu deklaravę ,kad gyvena mieste ir kai reikia balsuoti balsuoja už miestą, bet ne rajoną....Jiems visiškai dzin tie rajonai kaip atrodo, svarbu mokescius mažiau mokėti. Mantas Leliukas išvis yra cirkininkas numeris 1
Laisvės aikštėje kertami medžiai sukėlė panevėžiečių pasipiktinimo bangą
Panevėžiečiai pasipiktino Laisvės aikštėje kertamais medžiais. Į naujienų portalo JP redakciją skambinę žmonės teigė, kad kirsti medžius – nusikaltimas.
Dar kiti sakė, kad labai gaila paukščių, perinčių Laisvės aikštėje augančių medžių drevėse – ornitologų tvirtinimu, medžių kirtimai paukščių perėjimo laikotarpiu yra gamtosauginis nusižengimas.
Cituojamas net įstatymas
Į redakciją atsiųstame laiške rašoma: „Teisė kirsti medžius nesuteikia teisės žudyti perimus paukščių jauniklius. Už žiaurų elgesį su gyvūnais Baudžiamasis kodeksas numato iki 1 metų laisvės atėmimą. Visa tai galioja miestams ir miškams – perint paukščiams negali būti kertami medžiai.“
Tolia laiške cituojamas Želdynų įstatymas:
„Miesto medžiai, pagal Želdynų įstatymą, yra saugomi ir gali būti kertami tik išskirtiniais atvejais. Vadovaujantis Želdynų įstatymu – Aplinkos ministerijos specialiu aprašu turi būti sudaryta visuomeninė nepriklausomų ekspertų komisija, kuri nustato medžių būklę ir teikia rekomendacijas.“
Politikas nepolitikuoja
Panevėžio miesto Tarybos narys, atstovaujantis Lietuvos žaliųjų partijai, Mantas Leliukas, naujienų portalui JP teigė, kad ryt prie miesto Savivaldybės bus surengtas piketas, kuriuo bandys sustabdyti medžių kirtimą.
„Vaikščiojau po Laisvės aikštę ir baisėjausi medžių kirtimu. Žmonių reakcijos buvo įvairios, bet daugelis – prieš medžių kirtimą. Jauna mergina net apsiverkė, matydama žaliosios zonos niokojimą. Kaip sustabdyti tokį barbarizmą? Kur žiūri aplinkosaugininkai? Juolab kad vicemeras Valdemaras Jakštas – aplinkosaugininkas. Daugumoje Europos Sąjungos šalių medžiai saugomi, o pas mus – atvirkščiai. Protu nesuvokiamas elgesys“, – stebėjosi politikas, o išgirdęs teiginį, kad vietoje iškirstų medžių bus pasodinti nauji, rėžė:
„Pasodins invazinius medžius, kurie netinka mūsų kraštui. Nesuprantu, kodėl nesodinami Lietuvai būdingų ir įprastų medžių. Patikėkite manimi, taip kalbėdamas – nepolitikuoju. Kalbu kaip žmogus, kuriam skauda.“
Pristatė prieš metus
Laisvės aikštės projekto vadovė Vita Bubliauskaitė aiškino, kad projektas panevėžiečiams pristatytas dar 2018 metų vasaros pradžioje.
„Tuomet projektas panevėžiečiams pristatytas oficialiai ir miestiečiai galėjo susipažinti ir sužinoti, kurie Laisvės aikštės medžiai bus kertami, kodėl jie kertami. Atvykusi VDU Žemės ūkio akademijos dendrologė dr. Lina Stragytė apėjo visus aikštės medžius ir nustatė jų visų būklę bei nurodė, kuriuos medžius kirsti. Žmonės greitai pamiršta, kas buvo prieš metus, nors tuomet sutiko su dendrologės nuomone“, – aiškino V. Bubliauskaitė.
Išskirtinis dėmesys
Pasak projekto vadovės, Laisvės aikštės projektui skiriamas išskirtinis dėmesys.
„Šiam projektui, kaip niekada skiriame daug dėmesio. Tai tikrai gerai parengtas projektas, o jo įgyvendinimui ypatingas dėmesys – Laisvės aikštė turi būti jauki ir tapti traukos centru. Be to, aikštės neįsivaizduojame be žalumos, tačiau ji turi būti estetiška, kokybiška, nekelti grėsmės praeiviams. Todėl būtina performuoti, atnaujinti želdinius“, – teigė Laisvės aikštės projekto vadovė V. Bubliauskaitė.
Medžių būklę įvertino
Anot jos, išsamią augmenijos analizę atlikę profesionalūs dendrologai ir želdinių architektai.
„Jie konstatavo, kad aikštėje tėra 4 rūšių medžiai: ąžuolai, liepos, kaštonai, eglės. Daugelis medžių susodinti per tankiai, todėl prastai suformavo lajas, jos suspaustos ir netaisyklingos. Kita vertus, turintieji gražias lajas negali išryškėti, būti labiau matomi ir džiuginti akį, kadangi juos gožia priešais augantys medžiai. Todėl, siekiant didesnės estetikos, būtina retinti susodintus per arti vienas kito. Tada atsivers gražiausių formų ąžuolai, simetriškas lajas augins liepos, kaštonai“, – sakė V. Bubliauskaitė.
Projektas – svarbus
Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėja Daiva Gasiūnienė naujienų portalui JP tvirtino, kad Laisvės aikštės projektas visuomenei pristatomas ne vieną ir ne du kartus.
„Kadangi projektas – svarbus, viešinome jį išskirtinai. Prie jo dirbo profesionali komanda, o įvertinti Laisvės aikštės želdinius kvietėme tik apie želdinus nusimanančius žmones. Jie dirbo atsakingai ir įvertino kiekvieną medį. Norisi, kad, įgyvendinus projektą, Laisvės aikštė būtų patraukli, žalia. Juolab kad aikštės augmenija bus atnaujinta ir centrinė Panevėžio aikštė turi tapti traukos centru, kuriame sau vietą surastų kiekvienas panevėžietis“, – sakė vyriausioji Panevėžio architektė.
Projektas buvo pristatytas
Panevėžio meras Rytis Mykolas Račkauskas socialiniame tinkle rašė, jog supranta kilusį susirūpinimą dėl medžių kirtimo, tačiau kviečia visus nepasiduoti eiliniams kai kurių politikų mėginimams užsimerkti prieš faktus ir eskaluoti temą, remiantis tik emocijomis.
„Su nauja Laisvės aikštės želdinių koncepcija miesto bendruomenė supažindinta viešajame svarstyme 2018 metų liepą. Į susitikimą atvykę gyventojai galėjo teikti klausimus projekto rengėjams, dendrologams, pasivaikščioti po aikštę ir savo akimis įvertinti medžių būklę. Absoliuti dauguma viešojo svarstymo dalyvių pritarė naujajam aikštės veidui ir želdinių sodinimui.
Galiu patikinti – visi esame toje pačioje pusėje. Projekto vadovė ir architektūros skyriaus atstovai dar kartą patvirtino, kad kertami tik tie medžiai, kuriuos kirsti neišvengiama – su puviniais, smarkiai pažeisti, kai kurie jų nesaugūs aikštės lankytojams, taip pat būtini ekologinės būklės gerinimui.
Be to, prieš imantis darbų, visi medžiai buvo atsakingai įvertinti specialistų dendrologų, tik remiantis jų išvadomis priimti sprendimai. Savivaldybė ir toliau laikysis tos pačios pozicijos – bus leidžiama šalinti tik tuos medžius, kurių nešalinti negalima.
Primenu, kad viešinant Laisvės aikštės projektą buvo kalbama apie tai, kad dabartiniai medžiai bus retinami, tačiau bus atsodinami nauji, želdinių daugės, didės jų įvairovė. Šie sprendiniai buvo pristatyti viešinant projektą, specialistai ir panevėžiečiai Laisvės aikštėje apžiūrėjo želdinius, visiems norintiems buvo pristatytas ne tik projektas, bet ir paaiškinta, kodėl vienas ar kitas medis bus kertamas.“
Visuomenė informuota
Panevėžio vicemeras Valdemaras Jakštas BNS tvirtino, kad apie būtinybę kirsti medžius bendruomenė informuota praėjusią vasarą ir kirtimai, nepaisant pasipiktinimo, bus tęsiami trečiadienį ir ketvirtadienį.
Anot jo, jau beveik prieš metus „buvo atsakyta į visų pesimistų klausimus“, į Panevėžį atvykę Aleksandro Stulginskio universiteto mokslininkai su žmonėmis „apėjo kiekvieną medį“ ir paaiškino, kodėl juos būtina kirsti.
Be to, prieš imantis darbų, visi medžiai buvo atsakingai įvertinti specialistų dendrologų, tik remiantis jų išvadomis priimti sprendimai. Savivaldybė ir toliau laikysis tos pačios pozicijos – bus leidžiama šalinti tik tuos medžius, kurių nešalinti negalima.
Primenu, kad viešinant Laisvės aikštės projektą buvo kalbama apie tai, kad dabartiniai medžiai bus retinami, tačiau bus atsodinami nauji, želdinių daugės, didės jų įvairovė. Šie sprendiniai buvo pristatyti viešinant projektą, specialistai ir panevėžiečiai Laisvės aikštėje apžiūrėjo želdinius, visiems norintiems buvo pristatytas ne tik projektas, bet ir paaiškinta, kodėl vienas ar kitas medis bus kertamas.“
Visuomenė informuota
Panevėžio vicemeras Valdemaras Jakštas BNS tvirtino, kad apie būtinybę kirsti medžius bendruomenė informuota praėjusią vasarą ir kirtimai, nepaisant pasipiktinimo, bus tęsiami trečiadienį ir ketvirtadienį.
Anot jo, jau beveik prieš metus „buvo atsakyta į visų pesimistų klausimus“, į Panevėžį atvykę Aleksandro Stulginskio universiteto mokslininkai su žmonėmis „apėjo kiekvieną medį“ ir paaiškino, kodėl juos būtina kirsti.
„Tad dar aiškiau padaryti, turbūt, nebuvo galima. Taip, psichologiškai medžiai kertami netinkamiausiu metu, kai jie yra žaliuojantys, pats jų grožis, tai atrodo, švelniai tariant, nekaip. Bet teisės aktai nereglamentuoja, kada kirsti medžius mieste, tepasakyta, kad genėti reikia iki vegetacijos“, – aiškino vicemeras.
Jis sako, kad savivaldybė neabejoja nuotraukų autentiškumu, bet aplinkos apsaugos specialistai kol kas nerado miestiečių nuotraukose užfiksuotų paukščiukų ir kartu su rangovais dar tikrina aikštę.
„Bet, kitas dalykas, akte buvo pasakyta, kad rangovas turi iš medžio iškelti inkilą. Jis iškeltas nebuvo. Dar aiškinamasi, ar iš inkilo iškrito tas paukštis, ar ne. Bet medžiai bus kertami, išduotas leidimas 25 medžiams, daugiausia – liepoms, kurios kelia pavojų. Gerai, kad žmonės ateis, jiems dar kartą aiškinsime“, – tvirtino V. Jakštas.
Projekto vertė
Laisvės aikštei su prieigomis kompleksiškai tvarkyti Panevėžio miesto savivaldybė gavo per 2,3 mln. eurų Europos Sąjungos ir valstybės lėšų. Projektas įtrauks ir Vasario 16-osios, Elektros, Klaipėdos, Vilniaus, Respublikos gatvių atkarpas, P. Plechavičiaus skverą.
Bendra projekto vertė – 6 mln. eurų. Rangos darbus atlieka Panevėžio statybos trestas.
https://jp.lt/laisves-aiksteje-kerta...ktinimo-banga/Comment
Comment