Panevėžio centro atgaivinimas

[Kosovo]

Laisvės a. seniai buvo merdinti ar bent jau vegetuojanti, paprasčiausiai atėjo jai tokie laikai,kokie ir turėjo ateiti, aišku,"Babilonas" irgi prie to prisidėjo, bet verslininkai irgi akli, linkę tik kaltinti kitus dėl savų nesėkmių, o patys galvą pasukti tingi, juolab, kad su "Babilono" atsiradimu Panevėžyje tokios geografinio supratimo sąvokos kaip centras žmonių atmintyje beveik neliko, o pats miestas pradėjo gyventi ne aplink centrą, o aplink Klaipėdos gatvę ir jos apylinkes, ir ateityje ši gatvė taps kaip pagrindine smulkiajam ir vidutiniam nepramoniniam verslui Panevėžyje.

P.S. Mano manymu, Klaipėdos gatvę nuo T. Tilvyčio iki Nemuno gatvės reikia rekonstruoti, jeigu tik įmanoma, nugriauti "medinukus", padaryti 4-ų juostų ir visas tuščias erdves priskirti komercinėm zonom...
Mano įsivaizdavimu, po rekonstrukcijos gatvė toje atkarpoje gautusi truputi vingiuota, nes yra toje atkapoje "mūrinės Lietuvos" plano (1934-1940) statinių, kurių jau nebenugriausi niekaip (jau berods saugomi), bet medinukus pašalinti kliūčių neturėtų būti didelių, juos išgriovus, atsirastų vietos pakankamai dar 2-iem juostom

Išvada: reikia ne gelbėti centrą, o vystyti Klaipėdos gatvę ir jos apylinkes, tuomet ateityje ir LA, kaip Klaipėdos gatvės aplinka, atsigaus

[Panevezietis]

"bet medinukus pašalinti kliūčių neturėtų būti didelių"
Paaiškink kodėl neturėtų būti kliučių?

[enigma]

Medinukuose taip pat gyvena žmonės...

[Ginthus]

Laisvės a. seniai buvo merdinti ar bent jau vegetuojanti, paprasčiausiai atėjo jai tokie laikai,kokie ir turėjo ateiti, aišku,"Babilonas" irgi prie to prisidėjo, bet verslininkai irgi akli, linkę tik kaltinti kitus dėl savų nesėkmių, o patys galvą pasukti tingi, juolab, kad su "Babilono" atsiradimu Panevėžyje tokios geografinio supratimo sąvokos kaip centras žmonių atmintyje beveik neliko, o pats miestas pradėjo gyventi ne aplink centrą, o aplink Klaipėdos gatvę ir jos apylinkes, ir ateityje ši gatvė taps kaip pagrindine smulkiajam ir vidutiniam nepramoniniam verslui Panevėžyje.

Babilonas zinoma turejo nemazos itakos, taciau esant siandieninei krizinei situacijai ir jis neperlabiausiai klesti. Beje miesto centras buvo "pasmerktas merdeti" dar net ir sovietmeciu, nes jau tuomet traukos centru planuota paversti vakarine Klaipedos g. dali. Cia buvo planuota atkelti autobusu stoti (prie Sermuto), ir naujas viesbutis jau buvo pradetas statyti (dabartines Maximos vietoje) ir siaip intensyviai plestasi i vakarus. Tad vienaip ar kitaip centre beliktu tik "reikalus tvarkyti".

[Kosovo]

"bet medinukus pašalinti kliūčių neturėtų būti didelių"
Paaiškink kodėl neturėtų būti kliučių?

Kiek žinau, saugomi valstybės yra tik mūriniai pastatai iki 1941 m., mediniai berods jeigu senesni negu 1900 m. statybos, o gal ir dar senesni, tuo klausimu labai nesidomėjau

[Vidma]

Panevėžiečiai: Laisvės aikštę gyvinti būtina
Antradienis, 01 Vasaris 2011 08:16
Ryšių su visuomene skyrius

Panevėžio miesto savivaldybėje pristatyti Savivaldybės užsakytos Panevėžio kolegijos ir Verslo konsultacijų centro atliktos apklausos dėl Laisvės aikštės perspektyvų rezultatai.

Apklausti 357 miesto gyventojai ir 23 Laisvės aikštėje veikiančios įstaigos.

Apklausoje dalyvavo 23 Laivės aikštėje įsikūrusios įstaigos: parduotuvės, paslaugų įmonės, kavinės ir barai, bankai ir kt. Iš jų 70 proc. čia veiklą vykdo daugiau kaip 2 metus, 30 proc. – mažiau nei metus. Esamas klientų srautas tenkina 26 proc. įstaigų, netenkina arba tenkina iš dalies – 70 proc. 91 proc. respondentų sakė, kad klientų skaičiui įtakos turi sezonai. Daugiausia klientų sulaukiama vasarą. Apklausa parodė, kad Laisvės aikštėje vykstantys renginiai turi didelės įtakos klientų skaičiui: net 61 proc. įstaigų pritarė šiam teiginiui. 13 proc. šiam teiginiu pritarė iš dalies.

Kaip priežastis savo veiklą vystyti Laisvės aikštėje daugiausia nurodė, kad tai prestižas, galimybė lengviau pasiekti klientą. Taip pat įsikūrimą lėmė įmonės veiklos rūšis, patogus susisiekimas, įmonės tradicijos, patalpų kaina.

83 proc. įmonių nuomone, reikalingas bendradarbiavimas su Savivaldybe sprendžiant, kaip pagyvinti Laisvės aikštės gyvenimą bei pritraukti daugiau lankytojų. 9 proc. paminėjo, kad tai turi spręsti tik Savivaldybė, 4 proc. - susivieniję aikštės įmonių atstovai. Vos 4 proc. mano, kad nereikia imtis jokių veiksmų.

Siekiant suaktyvinti miesto centrą, įmonės norėtų bendradarbiauti organizuojant renginius, projektus, kuriant reklamą. Įmonių nuomone, reikėtų ir diskusijos rasti bendriems Savivaldybės ir verslininkų interesams. Suaktyvinti verslą miesto centre galėtų mokesčių lengvatos, kultūriniai, socialiniai renginiai, paslaugų plėtra, daugiau turistų. Pateikti ir konkretūs siūlymai: nemokamos automobilių aikštelės ir jų plėtra, mažų kavinukių, kepyklėlių, suvenyrų parduotuvių steigimas, mokesčių lengvatos čia įsikuriantiems verslininkams, sustiprintas saugumas, iniciatyvaus organizuojančio kultūrinius-socialinius renginius jaunimo pritraukimas, pramogų vaikams išplėtimas (žaidimų aikštelė), centre veikiančių įmonių diferencijavimas (akcentuota, kad neturėtų kurtis dėvėtų drabužių parduotuvės).

Tarp Kolegijos apklaustų gyventojų daugumą – 57,2 proc. – sudaro 19-35 metų, 29,1 proc. – 36-60 metų žmonės. Pagal socialinį statusą – studentai ir dirbantieji, išsilavinimą – vidurinį ir aukštąjį išsilavinimą įgiję asmenys. Dauguma apklaustųjų – per 70 proc. – Panevėžio miesto, 16,2 proc. – rajono gyventojai.

Respondentų nuomone, Laisvės aikštė – rami, graži, tvarkinga, miesto centro širdis. Jos simboliais dažniausiai įvardyti fontanai, J.Miltinio dramos teatras ir skulptūra. Trečdalis apklaustųjų Laisvės aikštėje lankosi kelis kartus per savaitę, ketvirtadalis – 1 ar 2 kartus per mėnesį. Dažniausiai - čia įsikūrusiose įstaigose asmeniniais tikslais, leidžia laisvalaikį, apsiperka, darbo reikalais.

Apklaustųjų nuomone, Laisvės aikštėje trūksta viešų kultūrinių, socialinių renginių, siūlančių praleisti laisvalaikį įstaigų. Taip pat drabužių, avalynės, įvairesnių maisto prekių parduotuvių, mažų krautuvėlių, kur būtų prekiaujama suvenyrais, rankų darbo gaminiais. Laisvės aikštėje pasigendama ir maitinimo įstaigų – valgyklos, pigesnių kavinukių ir arbatinių, greito maisto užkandinių, kur būtų galima pigiai ir skaniai pavalgyti.

74,5 proc. respondentų nuomone, Laisvės aikštės gyvenimą būtina pagyvinti. Siūloma organizuoti daugiau viešų kultūrinių renginių (koncertų, parodų, teminių vakarų įvairioms amžiaus grupėms), mugių. Taip pat akcentuota, kad reikalinga parama aikštėje išsilaikyti geroms parduotuvėms.

Gyventojų manymu, Laisvės aikštės įvairiapusei veiklai pagyvinti galėtų būti telkiamos Savivaldybės, visuomeninių ir nevyriausybinių organizacijų, meno kolektyvų, verslininkų ir kitų aktyvių piliečių pastangos.

Savivaldybė dėkoja surengtoje apklausoje dalyvavusioms įstaigoms ir gyventojams.

Atsižvelgdama į apklaustųjų lūkesčius, Savivaldybės administracija vasario 17 d. Tarybai teiks siūlymą vasaros sezonu (balandžio-spalio mėn.) atleisti miesto centre (Laisvės a., Ukmergės g. dalyje iki J.Basanavičiaus g., Vasario 16-osios g. iki J.Urbšio g., Respublikos g. iki J.Urbšio g., Kranto g.) įsikursiančių lauko kavinių savininkus nuo vietinės rinkliavos už prekybą viešojoje vietoje. Nuo rinkliavos bus siūloma atleisti ir asmenis, prekiausiančius ir teiksiančius paslaugas blusų turguje, „Susitikime penktadienį“ renginiuose, ekologiškų produktų mugėje.

Savivaldybė primena, kad Laisvės aikštės prieigose mokestis už automobilių stovėjimą nerenkamas darbo dienomis po 17 val. ir poilsio, švenčių dienomis.

Dėl kitų Laisvės aikštės aktyvinimo priemonių bus diskutuojama su įvairių miesto bendruomenės grupių atstovais.

Beje, Savivaldybėje pristatant apklausos rezultatus nutarta, kad tai tik įžanga į išsamesnį miesto centro atgaivinimo tyrimą. Šią problematiką įvairiais aspektais savo darbuose toliau nagrinės Kolegijos studentai.

[Egiuxz]

Atgaivinkim...

Panevėžį papuoš sumazgytas lyties organas

Panevėžiečiams netrukus teks pratintis prie pačiame miesto centre, Laisvės aikštėje, atsirasiančios prieštaringai vertinamos skulptūros. Ji vaizduoja tris akis turintį elgetą, kurio lyties organas sumegztas mazgu, o nešamas maišas kanda jam į petį.



60-metis Rimas Idzelis neįprastą skulptūrą sukūrė praėjusiais metais mirusiam savo bendraamžiam draugui Stasiui Petrauskui atminti.

Panevėžio valdžia sutiko, kad R.Idzelio sukurta skulptūra būtų pastatyta Laisvės aikštėje. Ji atsidurs visai netoli J.Miltinio paminklo.

„Elgetos, keliaujančio per pasaulį, idėja kilo iš vieno Stasio piešinio.

Tas maišas – gyvenimo našta, kandanti ją nešančiam. O mazgas geroje vietoje – iš vyriško posakio, kad vedęs turi užsimegzti mazgą”, – aiškino savo kūrinį skulptorius R.Idzelis.

Šiomis dienomis Panevėžyje susirinkę S.Petrausko draugai ir šeimos nariai nusprendė įamžinti jo atminimą. Planuojama išleisti prisiminimų apie jį knygą, sukurti dokumentinį filmą, surengti jo darbų parodą.

Bitlo pravardę turėjęs S.Petrauskas garsėjo ne tik kaip talentingas savamokslis tapytojas, bet ir kaip laisvos sielos filosofas, tikras bohemos atstovas. Jo namuose kavos ir šeimininko dėmesio sulaukdavo ir turtingi verslininkai, ir elgetos.

„Kai baigiau šešias klases, mečiau portfelį į Nevėžio upę ir daugiau nebesimokiau”, – ne vienam mėgdavo pasigirti S.Petrauskas. Jis juokaudavo, kad gimė mokyti, o ne mokytis.

S.Petrauskas buvo nepataisomas keikūnas, tačiau kūrė ir filosofines eiles, prasmingas sentencijas, piešė daugelį žavėjusius paveikslus.

„Jei žmogus atsisako padėti kitam, tai jis turi Dievo dovaną – laisvę nuo laimės”, – sakydavo S.Petrauskas.

Jis savo paveikslus tapė ankstyvojo renesanso stiliumi. Vieni žavėjosi dailininko darbais, trokšdavo jų įsigyti ir brangiai už juos mokėdavo.

Tačiau nemažai profesionalių dailininkų jo kuriamus paveikslus vadino imitacijomis, plagiatais ar kiču.

S.Petrauskas meistriškai tapė renesanso dailininkų darbų kopijas ir jas sėkmingai parduodavo.

Teko ir bylinėtis

Prieš kelerius metus S.Petrauskui teko bylinėtis teismuose su savo jaunystės draugu, pasaulyje garsiu dailininku, Lenkijoje gyvenančiu Stasiu Eidrigevičiumi.

Jis apkaltino panevėžietį menininką plagijavus jo kūrinius ir neteisėtai juos platinus.

Po ilgai užsitęsusių teismų procesų baudžiamoji byla buvo nutraukta. S.Eidrigevičius prisiteisė civilinį ieškinį.

www.lrytas.lt

[balabanas]

o centre tikrai nevaikštinėja maži vaikai... aš tai prieš šią skulptūrą

[Audrys]

Gal ir ne i tema cia......bet turi tiek Panevezys, tiek Vilnius toki nevala.... (verta paskaityti) !!! cia yra atsakymas kodel Panevezio centras negrazeja.

Verslininko valdose naujas sąvartynas

Pažiūrėti įspūdingai šventėms pasipuošusio Panevėžio centro plūsta ir miestiečiai ir atvykę svečiai. Tačiau paėjus vos kelis žingsnius nuo Laisvės aikštės akis bado jau kitokie vaizdai. Nebe pirmi metai dėl netvarkos Panevėžio valdžiai įsipykęs verslininkas tikrą bombą užtaisė ir Birutės gatvėje. Ar įmanoma rasti būdų sutramdyti nevaleiką?



Jei dar nematėte, kas yra tikra „prabanga“, užsukite į Birutės gatvės vieno namo kiemelį. Įveikus nedidelę arką atsiveria įspūdingas peizažas: suodžiais pasidengusios balos, aprūkusios namų sienos, atliekų maišai ir seni automobiliai.
Tačiau tos transporto priemonės nepaprastos, galima pajuokauti, kad netgi aukštos klasės kabrioletai. Jų savininkas nupjaustė mašinoms stogus, kad čia nesiglaustų ir savo turto nevilktų benamiai. Automobilių numerius žymi trys septynetukai.
„Trys septynetai ant automobilio numerio rusams reiškia tris dalgius ir tokį ženklą naudoja mafija. Štai kokį mafijos turtą turime pačiame miesto centre“, – sarkastiškai kalbėjo sutikti aplinkinių namų gyventojai.
Čia, pasak praeivių, jau turbūt keturis kartus buvo kilęs gaisras. Kiemo savininkas buvo palikęs krūvą senų padangų, kurios užsiliepsnojo ir apdegė namų sienos. Nedaug trūko iki nelaimės – ugnis galėjo persimesti į lauke išvestus dujų vamzdžius.
Dažnos viešnios apšnerkštame kiemelyje ir žiurkės. Jos randa prieglobstį surūdijusiuose automobiliuose ir minta benamių paliktomis atliekomis.
„Randame čia ir vogtų daiktų, ir cheminių medžiagų. Bet iki šiol niekas nesutramdo tokios netvarkos“, – „Sekundei“ pasakojo gyventojai.
Gal trūksta noro?
Šis kiemas, kaip ir daug kito nekilnojamojo turto miesto centre, priklauso verslininkui Vladimirui Karpenkai. Jo turto priežiūra jau daug metų kelia rūpestį Panevėžio valdžiai. Jai žinomas ir Birutės gatvės skaudulys.
Miesto savivaldybės Teisės ir viešosios tvarkos skyriaus specialistas Tomas Jaseliūnas teigė, kad apleistas kiemas – privati valda. Todėl jį sutvarkyti gali tik patys gyventojai.
„Ir privačias teritorijas privalu tvarkyti bei prižiūrėti. O tas kiemas atsidūrė ginčytinoje situacijoje. Juk aplinkui gyvena daugiau gyventojų, ne tik verslininkas V. Karpenka. Yra ir namo bendrija. Gal tereikia noro?“ – svarstė pašnekovas.
Anot jo, pašalinti asmeninio verslininko turto – automobilių – valdžia tikrai neturi teisės. Tačiau kaimynai esą turėtų būti vieningesni ir kartu surengti talką: išvežti šiukšles, susitvarkyti.
Specialistas patarė pasistatyti statybinių atliekų konteinerį ir taip esą bus išvežti betoniniai blokeliai, kurie slegia dujų vamzdžius.
Paklaustas, ar paliktos transporto priemonės ir visas kitas šlamštas nedaro žalos gamtai, T. Jaseliūnas teigė, kad plastmasinis maišelis, nuorūka – tai yra labai aiškiai reglamentuotos aplinką teršiančios atliekos. O apie senas mašinas to nepasakysi.
„Mes į privačią teritoriją negalime kištis. Daugiau iniciatyvos turėtų parodyti patys žmonės“, – dar kartą pabrėžė specialistas.
Susitikimas vis dėlto įvyko
T. Jaseliūnas prisipažino, kad yra sunkumų ir bendraujant su verslininku V. Karpenka. Pats su juo specialistas nekalbėjo – buvo siųsti raštai. Į įspėjimus Panevėžyje negyvenantis atsakovas esą šiek tiek reagavo tik pasikalbėjęs su Savivaldybės vadovais.
„Mes suinteresuoti, kad mieste būtų gražu ir minėtas verslininkas pagaliau prisiimtų atsakomybę“, – „Sekundei“ teigė Panevėžio miesto meras Rytis Mykolas Račkauskas. Jis sakė, jog rasti bendrą kalbą su verslininku yra labai sudėtinga.
Tačiau gruodžio 23 dieną miesto vadovams pavyko prisišaukti V. Karpenką.
„Pagaliau pavyko sulaukti susitikimo su verslininku, nors ir nelabai tikėjomės jį pamatyti. Jau daug metų bandome su juo kalbėtis dėl miesto bėdų“, – teigė meras.
Ne tik vadovui, bet ir eiliniam praeiviui akis bado šio asmens pastatai Vasario 16-osios gatvėje. Nuo namų sienų trupa tinkas, krenta plytos, stovi išklypusios durys, pusiau kiauri langai. Vieną tokią puošmeną tvora priverstas buvo pridengti teatras „Menas“. O šios įstaigos balkono terasoje gerti kavą būtų mažas malonumas – nuo jos atsiveria tas pats Birutės gatvės kraštovaizdis.
„Verslininkas pažadėjo, kad susitvarkys. Jis džiaugėsi, kad mūsų miestas taip gražėja, todėl nori prisidėti. Pažadėjo nutinkuoti pastatą Vasario 16-osios gatvėje, bet dabar tam nepalankus oras. Gal uždės kokį tinkliuką“, – kalbėjo R. M. Račkauskas.
Blogiausia, pasak mero, kad su V. Karpenka sunku susisiekti ir jį raštiškai įpareigoti tvarkytis. Laiškų rašymas jam esą prilygsta detektyvui. Tačiau R. M. Račkauskas viliasi, kad nuo kitų metų ši misija palengvės. Mat bus patvirtinta tvarka, kad protokolui įsigalioti užteks išsiųsto registruoto laiško, nesvarbu, ar jį gavėjas paima, ar ne.
Padarys, ką sutarė
„Sekundės“ pokalbis su V. Karpenka nebuvo itin šiltas. Verslininkas pažadėjo, kad viską sutvarkys, ką sutarė su Panevėžio vicemeru. O Panevėžio žiniasklaidai patarė ieškoti gražių pavyzdžių, užuot rašius neva užsakytus straipsnius.
„Tvarkomės, kaip pavyksta, kaip sutariame“, – rėžė pašnekovas ir palinkėjo gerų švenčių. Šiuo metu jis teigė sergąs ir plačiau apie savo problemas Panevėžyje galbūt pakalbėsiąs po Naujųjų metų.
Kova su vėjo malūnu
Panevėžio miesto valdžia ne pirmi metai bando išauklėti verslininką V. Karpenką.
„Sekundė“ jau rašė apie šio šeimininko apleistą viešąjį tualetą Respublikos ir Kranto gatvių sankirtoje. Nuo sovietmečio likusiame pastate įsiveisė žiurkių ir riebūs graužikai sėkmingai ėmė plisti į gretimus namus, parduotuves.
Prieš keletą metų savotiškais verslininko įkaitais gyventojai buvo tapę, kai V. Karpenka ėmėsi savavališkų statybų asario16-osios ir Respublikos gatvėse. Čia tuomet pridaryta žalos XIX a. statybos namui – skilo jo siena.
Su verslininku tartis bandė ir miesto Savivaldybė, ir dar tuomet gyvavusi Apskrities viršininko administracija. Visų specialistų pastangos pažaboti netvarkos kūrėją atsimušdavo kaip žirniai į sieną. Verslininkas ignoruodavo visus: tiek žodinius, tiek raštiškus – prašymus ir raginimus susitvarkyti savo valdas.
Šio verslininko šeimininkavimo metodai žinomi ir Vilniuje. Žiniasklaidoje buvo aprašyta, kad jis ir sostinėje turi neprižiūrimo nekilnojamojo turto.

http://www.sekunde.lt/panevezyje/ver...#comment-90712

[Panevezietis]

Galimai nepakaltinamas tas Vladimiras Karpenka.
Jau mažiausiai 10 metų ten tokia padėtis.
2007 m straipsnis:
http://www.sekunde.lt/panevezyje/ver...bos-apskritis/

Įvedus į google jo duomenis ir kitų panašių straipsnių išmeta.

Taip, kad jo tos kalbos apie sienų patinkavimą yra *** **.

Turėtų būti baudos skirtos visus tuos 10 metų, NT mokestis padidintas ir kt.

[LBP]

Konkursas miesto centrinės dalies sutvarkymui.
8 darbai, vieša ekspozicija: http://www.architektusajunga.lt/nauj...ku-konkursas-3

[Vidma]

Panevėžys atsinaujina! Apklausa: kokios Laisvės aikštės reikia MUMS?
PANEVĖŽIO MIESTO SAVIVALDYBĖ
Komunikacijos skyrius
2017.04.11

Pavasarį Panevėžio miesto savivaldybė skelbs Laisvės aikštės ir jos prieigų atnaujinimo architektūrinį konkursą. Visa šalies architektų bendruomenė bus kviečiama teikti idėjas, kaip atnaujinti Laisvės aikštę su aplinkinėmis gatvėmis, autobusų stoties prieigas. Norima, kad aikštė būtų patrauklesnė, gyvybingesnė, patogesnė panevėžiečiams ir miesto svečiams. Architektūrinio konkurso tikslas bus išrinkti geriausią, kokybiškiausią ir labiausiai žmonių lūkesčius atitinkantį variantą. Šis bus įgyvendinamas ES lėšomis.

„Neabejoju, kad Panevėžio bendruomenė supranta – šis miestas yra mūsų visų. Todėl daryti jį patogesnį, patrauklesnį turime visi. Kaip ir įrenginėdami savo namus, prižiūrėdami savo gyvenamąją aplinką. Svarbus kiekvieno jūsų balsas ir nuomonė. Kviečiu ją išsakyti mūsų organizuojamoje apklausoje. Kiekvienas dalykas tampa savas ir brangus, kada prie jo prisiliečia ir mūsų ranka, juk taip?“, - sako meras Rytis Račkauskas.

Apklausą kviečiame užpildyti Savivaldybės interneto svetainėje ČIA, užsukus į Turizmo informacijos centrą arba Savivaldybės priimajame (6-oji darbo vieta). Užtruksite tik kelias minutes. Anketos rezultatai bus panaudoti rengiant užduotį architektūriniam konkursui. Visi atsakymai bus vertingi, nes padės konkurso dalyviams, architektų komandoms suprasti miestiečių pomėgius ir poreikius.

Jūsų nuomonės laukiame iki balandžio 28 d. ................


................. Įgyvendinti Laisvės aikštės su prieigomis atnaujinimo projektą Savivaldybė numačiusi iki 2020 m.

[PNV]

Panevėžys atsinaujina! Apklausa: kokios Laisvės aikštės reikia MUMS?
PANEVĖŽIO MIESTO SAVIVALDYBĖ
Komunikacijos skyrius
2017.04.11

Jūs gal juokaujat... Kam švaistyti pinigus į balą ir tvarkyti tai kas gražu?

[Vidma]

Skaistakalnio ir Senvagės konkursai: geriausiųjų eilė
PANEVĖŽIO MIESTO SAVIVALDYBĖ
Komunikacijos skyrius
2017.04.12

Aiškėja Panevėžio miesto savivaldybės paskelbto Skaistakalnio parko ir Senvagės architektūrinių idėjų konkurso laimėtojai.

Vertinimo komisija sudarė geriausių pasiūlymų eilę.
Pirma – MB „Pupa – Strateginė urbanistika“ (projektą rasite www.panevezys.lt – Senvagės ir Skaistakalnio idėjos, Nr. 4),
antra – UAB „Prosfera“ (Nr. 1),
trečia – UAB „Panprojektas“ (Nr. 7),
ketvirta – UAB „Plėtros partneriai“ (Nr. 8),
penkta – UAB „Remonto ir statybos projektas“ Nr. 6,
šešta – UAB „Archartelė ir partneriai” Nr. 5.

2 projektai į eilę nepateko – vienas neatitiko konkurso sąlygų, kitas – minimalių kvalifikacinių reikalavimų.

Nugalėtojus komisija patvirtins tada, kai bus išnagrinėtos projektus pateikusių architektų pretenzijos, jeigu tokių bus gauta, - t. y. po balandžio 26 d.

Vertinimo komisiją sudaro:
* Savivaldybės administracijos direktorius Tomas Jukna,
* Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas, Vilniaus dailės akademijos Architektūros katedros vedėjas Marius Pranas Šaliamoras,
* Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros katedros vedėjas ir Lietuvos architektų sąjungos narys Sigitas Kuncevičius,
* Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos pirmininkas ir Lietuvos architektų sąjungos narys Alvydas Mituzas,
* Lietuvos architektų sąjungos narys Gintautas Natkevičius,
* Vilniaus miesto savivaldybės Plėtros planavimo skyriaus vyr. specialistė, architektė Vaiva Deveikienė,
* Lietuvos architektų sąjungos Panevėžio skyriaus pirmininkas Arvydas Narkevičius,
* Panevėžio miesto savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėja Daiva Gasiūnienė,
* projektų vadovė Lina Blažytė.

[Vidma]

Jūs gal juokaujat... Kam švaistyti pinigus į balą ir tvarkyti tai kas gražu?

.... ne gražu, o tvarkinga ir tas vadinamas sąlyginis grožis matosi tol kol aplinkui betvarkė. Pasikeitus aplinkiniams tūriams (Senvagė, Savanorių aikštė, Nepriklausomybės aikštė) jis išblės. O juk tai centrinė miesto aikštė, arba kaip visi mėgsta sakyti - miesto veidas.

[PNV]

.... ne gražu, o tvarkinga ir tas vadinamas sąlyginis grožis matosi tol kol aplinkui betvarkė. Pasikeitus aplinkiniams tūriams (Senvagė, Savanorių aikštė, Nepriklausomybės aikštė) jis išblės. O juk tai centrinė miesto aikštė, arba kaip visi mėgsta sakyti - miesto veidas.

Taip, išblės tai išblės. Plytelės dar vistiek laikysis, o kitur jų beveik jau net nebera

[Vidma]

Sutvarkyta Nepriklausomybės aikštė kvies į Panevėžio centrą
PANEVĖŽIO MIESTO SAVIVALDYBĖ
Parengė Komunikacijos skyrius
2017.04.20

Vidaus reikalų ministerija skyrė finansavimą Panevėžio Nepriklausomybės aikštės atnaujinimo projektui. Sutvarkius aikštę ir jos prieigas pagerės estetinis miesto vaizdas ir gyvenamosios aplinkos kokybė centre, bus sudarytos sąlygos bendruomeninei veiklai, skatinamas ekonominis miesto vystymasis.

Įgyvendinant Panevėžio miesto savivaldybės projektą gražės Nepriklausomybės aikštė ir jos prieigos: aikštės danga, pėsčiųjų ir dviračių takai, poilsio vietos. Bus rekonstruojamas apšvietimas, įrengiami nauji suoliukai, šiukšlių dėžės, dviračių stovai, atnaujinamas fontanas, vejos, gėlynai ir medžiai.
Projektui skirta daugiau nei 812 tūkst. Eur, iš jų beveik 747 tūkst. Eur – ES lėšos.

[Vidma]

Panevėžys atsinaujina! Paskelbtas Senvagės ir Skaistakalnio idėjų konkurso nugalėtojas
PANEVĖŽIO MIESTO SAVIVALDYBĖ
Komunikacijos skyrius
2017.05.03

Panevėžio miesto savivaldybė skelbia atvirojo Senvagės ir Skaistakalnio parkų su prieigomis kompleksinio sutvarkymo projektų konkurso nugalėtojus.

Konkursą laimėjo MB „Pupa – strateginė urbanistika“. Jai skirta 5000 Eur premija. II vietoje – UAB „Prosfera“ (3000 Eur), III vietoje – UAB „Panprojektas“ (2000 Eur).

Ką miestui siūlo MB „Pupa – Strateginė urbanistika“? Projektu „Nevėžio slėnis“ numatyta kurti vientisą miesto želdynų ir krantinių sistemą, vienijamą pėsčiųjų ir dviračių takais.

Siūloma atgręžti miestą į Nevėžio upę, kurti takus, krantines ir poilsio vietas, kur miestiečiai galėtų leisti laiką stebėdami žaliąją aplinką. Pėsčiųjų bei dviračių takai sujungtų parkus į vientisą sistemą, užtikrintų pasiekiamumą. Siūlomas naujas dviračių takas palei Nevėžį. Jo trajektorija – „Ekrano“ marios, Skaistakalnio parkas, Senvagė, Nevėžio vingiai ir krantinės iki Kultūros ir poilsio parko. Atšakos jungtųsi su Laisvės aikšte, senamiesčio gatvelėmis, autobusų ir geležinkelio stotimis, pagrindinėmis gatvėmis bei kt.

Pagrindiniu Senvagės traukos objektu taptų žiedu vandenį juosiantis pėsčiųjų takas. Molinių plytų takas siaurėtų arba platėtų, taip kurdamas poilsio vietas. Siūloma želdiniais apauginti atvirus Senvagės krantus, o įsimintiną vietovės panoramą pabrėžti pasodinant klevų, ievų, gudobelių, dekoratyvinių obelų, alyvų, hamamelių, putinų, eglių, kėnių.

Skaistakalnio parke išlaikomas natūralus, gamtinis charakteris, aktyvaus poilsio zonos koncentruojamos 2 zonose. Pirmoji – atvira pieva bei prie jos įrengtos žaidimų aikštelės. Šią erdvę praplėstų panaikinti menkaverčiai želdiniai prie Nevėžio, būtų formuojami nusileidimai prie vandens. Atsirastų žaidimų zonos vaikams, paaugliams, lauko treniruokliai, suoleliai ir kt. Antroji zona – prie Žagienio upelio tvenkinukų ir J. Čerkeso-Besparnio sodybos. Priestatas kultūrinėms, komercinėms ir bendruomeninėms reikmėms būtų projektuojamas įliejant į parko aplinką: vitrininiuose stikluose atsispindėtų gamta, stogas apželdinamas ir tarsi pratęsiamas nauju sodu iki senosios sodybos. Tarp priestato ir tvenkinių galėtų būti formuojamos kavinės terasos, poilsio erdvės, galima lauko ekspozicija, žaidimų aikštelės, priėjimai prie tvenkinių.

Anot architektų, centrinė Skaistakalnio dalis vertinga želdiniais, todėl esama situacija būtų paliekama. Tvenkinių pakrantėse siūloma formuoti žydinčių augalų grupes: blindės, lazdynai, dygiosios slyvos, vyšnios, gudobelės, alyvos, ožekšniai. Atvirose pakrantės pievose rekomenduojama įveisti scylių, narcizų, pakrantėse – vilkdalgių, vandens lelijų.

J. Čerkeso-Besparnio sodyba būtų rekonstruojama išlaikant senovinio fasado įspūdį, čia atsirastų kultūrinė erdvė. Šalia – sodas: vaismedžiai, daugiametės gėlės, rožės ir kamerinė aplinka.

Be abejo, daug dėmesio būtų skiriama apšvietimui ir mažajai architektūrai.
Kas toliau? MB „Pupa – Strateginė urbanistika“ bus kviečiama derėtis dėl techninių projektų parengimo ir jų vykdymo priežiūros. Techniniai projektai bus parengti 2017 m. Statybos darbai numatomi 2018-2019 m.

[Panevezietis]

"MB „Pupa – Strateginė urbanistika“ bus kviečiama derėtis dėl techninių projektų parengimo ir jų vykdymo priežiūros."

Reik manyti, kad google meluoja.
Rekvizituose rodo, kad 0 darbuotojų laimėjusioje firmoje.
Jie gal ten su kokiais verslo liudijimais ar kitaip dirba....

[artexs]

"MB „Pupa – Strateginė urbanistika“ bus kviečiama derėtis dėl techninių projektų parengimo ir jų vykdymo priežiūros."

Reik manyti, kad google meluoja.
Rekvizituose rodo, kad 0 darbuotojų laimėjusioje firmoje.
Jie gal ten su kokiais verslo liudijimais ar kitaip dirba....

Mažojoje bendrijoje ( MB ) gali būti iki 10 narių, kurie nesimato kaip darbuotojai.